Birželio 29 d., 13 val. 30 min., Tautinių mažumų departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Raugyklos g. 25, Vilniuje) vyks Rytų Europos studijų centro mokslininkų atliekamo tyrimo pristatymas, kuriame bus apžvelgta Pietryčių Lietuvos socialinė, ekonominė, kultūrinė ir švietimo situacija bei pateiktos preliminarūs patarimai dėl regiono vystymo.
Kodėl nuo sostinės nenutolęs, nuostabia gamta ir daugiakultūriškumu patrauklus Pietryčių Lietuvos regionas išlieka vienu ekonomiškai silpniausių? Ką žada čia verdantis tautų katilas – grėsmę ar galimybę? Kur yra kelias į regiono klestėjimą ir tautinę darną kaimynystėje? Mėgindami atsakyti į svarbius klausimus Tautinių mažumų departamentas kviečia į Pietryčių Lietuvos regiono studijos pristatymą bei aptarimą.
Renginyje bus pristatyta pirmoji studijos dalis. Visą studiją planuojama parengti iki 2017 m. pabaigos. Remiantis studijos išvadomis ir rekomendacijomis bus sprendžiama dėl naujos Tautinių mažumų politikos plėtros strategijos tikslingumo.
Nepaisant to, kad bendrai Vilniaus apskritis tapo ekonomiškai stipriausiu šalies regionu, jokiame kitame regione neišryškėjo tokie dideli vidiniai išsivystymo netolygumai. Pietryčių Lietuvos rajonai smarkiai atsiliko nuo apskrities centro – Vilniaus miesto ir tapo vienais ekonomiškai silpniausių šalyje. Nors kitų ES šalių pavyzdžiai rodo, kad regionai aplink sostinę išsiskiria augimo tempais, Lietuvoje susiklostė priešinga situacija – kai kurie rajonai pagal daugelį socialinių ir ekonominių bei kriminogeninių rodiklių atsilieka ne tik nuo gretimų ar prie kitų didmiesčių esančių rajonų, bet konkrečiais aspektais yra apskritai prasčiausioje padėtyje visoje Lietuvoje.
„Pietryčių Lietuva yra išskirtinis ir neeilinis Lietuvos kraštas, pasižymintis kitokiu kraštovaizdžiu, turtingu istoriniu paveldu, besiribojantis su sostine bei gausiai apgyvendintas tautinių mažumų. Regionas turi milžinišką potencialą, kuris šiuo metu, deja, nėra išnaudojamas. Tautinių mažumų departamentas nutarė atlikti tyrimą, kuris padėtų suformuluoti patarimus tiek dėl šio regiono vystymo, tiek dėl tautinių mažumų politikos raidos perspektyvų apskritai. Šis tyrimas yra kompleksinis, apimantis visas regiono bei jo žmonių gyvenimo sritis ir neapsiribojantis tik tautinių mažumų tematika. Planuojame pristatyti pirmąją tyrimo dalį bei pradėti plačią diskusiją dėl veiksmingų priemonių, kurių galima būtų imtis mažinant regiono ekonominį atsilikimą ir labiau integruojant regiono gyventojus į Lietuvos visuomenę“, – sako Tautinių mažumų departamento direktorė dr. Vida Montvydaitė.
Pristatyme dalyvaus V. Montvydaitė, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala ir mokslinis bendradarbis Simonas Klimanskis. Į studijos pristatymą kviečiami Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros, ministerijų ir prie jų esančių įstaigų, akademinės bendruomenės atstovai, Pietryčių Lietuvos regiono savivaldybių merai.
Labai įdomu, kokios čia sensacingai atsiradusios „tautinės mažumos Pietryčių Lietuvoje“? Įdomu, kas ir kada padarė tokius atradimus Pietryčių Lietuvoje? Tai gal ir Konstitucijos 37, 45 straipsnius reikės papildyti, kad nuo šiol turime Lietuvoje ne tik tautinių bendrijų, bet ir tautinių mažumų?
Lietuvoje,piktavališkai,painiojamos sąvokos-tautinės mažumos ir tautinės bendrijos.Tautinių mažumų departamentas,keistokas darinys.
// Šis tyrimas yra kompleksinis, apimantis visas regiono bei jo žmonių gyvenimo sritis ir neapsiribojantis tik tautinių mažumų tematika. // ———– Jau buvau beišsigąstąs, kad tautinių bendrijų problemos taip ir liks neaptartos. Mat mūsų krašte tautinių mažumų nėra ir niekada nebuvo.
APSIŠAUKĖLIŲ departamentas. O kodėl ne Aukso kasyklų pietryčių Lietuvoje dep-tas? Kaip galima tyrinėti tai, ko nėra??? Na, nebent „saviems” reikia prikurti darbo vietų, bet tokių, kur nėra ką dirbti, tik algą reikia laiku pasiimti ir laiku atostogų išeti…
Kodėl atsisakyta Tautinių bendrijų pavadinimo?
Pirmas valstybės valdymo institucijų sprendimas būtų – pavadinimus tūteišas ir jų šnektą poprostu padaryti oficialiai vartojamais pavadinimais. Steigti atskiras nuo lenkų mokyklas tūteišams ir jas vadinti tūteišų mokyklomis, o jose mokymo kalbą vadinti poprostės šneka. Rašymui poprostės šneka nustatytini lietuvių kalbos rašmenys. Vadintis tūteišu ir savo šneką vadinti poprostės vardu turi tapti norma, nelikti šiuose pavadinimuose jokio žeminančio atspalvio, atvirkščiai tuo, kad esi tūteišas turi tapti didžiavimusi. Tokie yra būtini valstybės valdymo pirmieji žingsniai šiuo klausimu, norint, kad ledai pajudėtų tinkama kryptimi.