Penktadienis, 16 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Profesiniame mokyme pagreitį įgauna IT specialistų ruošimas

www.alkas.lt
2016-05-11 11:25:33
51
PERŽIŪROS
0
R. Jokymaitytės nuotr.

R. Jokymaitytės nuotr.

R. Jokymaitytės nuotr.

Prie asociacijos INFOBALT neseniai prisijungė Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras. Apie keičiamą požiūrį į profesinį mokymą, augančią siūlomų IT mokymo programų paklausą ir narystės asociacijoje lūkesčius pasakoja mokymo centro direktorius Vincentas Klemka.

– Siūlote gana daug įvairių specialybių – transporto, verslo, energetikos ir mechatronikos bei kitų sričių. Kokios specialybės šiuo metu populiariausios tarp Jūsų studentų?

– Nieko neįprasto – populiarios IT krypties specialybės. Ir susidomėjimas tik auga. Norintys studijuoti IT srities mokymo programas jau rikiuojasi, klausia, domisi.

– Ar galite teigti, kad požiūris į profesinį mokymą Lietuvoje keičiasi?

– Keičiasi pamažu: daugėja mokinių, auga į profesinę mokyklą stojančių asmenų, kurie jau turi aukštojo mokslo diplomus, skaičius, formuojasi palankesnis darbdavių, partnerių požiūris į mus. Tačiau jaunimo, jų tėvų, mokytojų nuomonė apie profesinį mokymą vis dar labai stipriai veikiama stereotipų. Tai nė kiek nestebina – juk net kelios kartos užaugo, formuojamos sovietinio mentaliteto, ir buvo įtikintos, kad profesinė mokykla – prasčiau besimokantiems, negabiems ar probleminiams jaunuoliams. Pastaraisiais metais daug investuota į praktinio mokymo bazių modernizavimą ir nemažai švietimo specialistų pastangų buvo įdėta tam, kad profesinis mokymas būtų matomas kitomis spalvomis.

– Kokius profesinio mokymo privalumus galėtumėte išskirti?

– Didžiausia profesinio mokymo pridėtinė vertė – tai pabrėžtinai praktinis būsimo specialisto paruošimas per maksimaliai trumpą laikotarpį. Pagal įvairias profesinio mokymo programas mokiniai darbo rinkai atitinkamai parengiami per 2 ar vos 1 metus. Darbdaviai, kurie karštligiškai ieško darbuotojų, mokančių atlikti praktines darbines užduotis, būtent šiandien ir dabar pirmiausia dairosi į profesinių mokyklų absolventus.

Praktinis būsimo specialisto paruošimo lygis buvo pakylėtas tada, kai į mokymo centrus buvo investuotos milžiniškos ES fondų lėšos, sukuriant modernias praktinio mokymo bazes. Mokiniai mokosi naudodami inovatyvią įrangą, o mokymo aplinka, kiek tik leidžia galimybės, maksimaliai atkartoja darbo vietos sąlygas.

Ir, žinoma, dar vienas didelis privalumas – nemokamas mokslas. Stojantys į pirminio profesinio mokymo programas įgyja specialybę, į tai neinvestuodami savo lėšų. Tam, kad sėkmingai baigtum mokymus ir jau po metų kaip kvalifikuotas specialistas galėtum išnaudoti karjeros perspektyvas, užtenka tik noro mokytis ir motyvacijos.

– Su kokiais didžiausiais iššūkiais savo veikloje susiduriate?

– Prieš kelerius metus kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei INFOBALT asociacija pasirašėme IT profesinio mokymo programų rengimo ir komunikacijos veiksmų planą. Mūsų įsipareigojimai pirmiausia susideda iš šių veiklos plėtros galimybių vystymo: plečiame IRT mokymo programų spektrą, glaudžiau bendradarbiaujame ir jau užsitarnavome didžiausių Lietuvoje IT įmonių pasitikėjimą, tapome asociacijos INFOBALT nariais. Tai atveria naujas galimybes, o šios apima naujus kokybinius veiklos pokyčius ir tuo pačiu iššūkius.

2014 m., kai duris atvėrė INFOBALT IT akademija (dabar vadinama INFOBALT Tech City IT akademija), asociacijos ir IT įmonių akiratyje atsidūrėme neatsitiktinai. Tuo metu jau veikė ESF finansuoti 2 modernūs sektoriniai praktinio mokymo centrai – Energetikos bei Inžinerinės pramonės. Kuriant pastarąjį, buvo atnaujintos mokymo patalpos, po sektorinio praktinio mokymo centro stogu įrengtos naujos kompiuterių klasės, specialistų rengimui įsigyta 70 kompiuterių. Ir tai – toli gražu ne pabaiga. Tikimasi pasinaudoti kito etapo ESF parama ir investuoti į sektorinių praktinio mokymo centrų plėtrą, kurios vizijoje numatyta vystyti ir IT specialistų rengimą.

– IT specialistų poreikis kasmet vis didėja. Galbūt planuojate sukurti naujų studijų programų ar padidinti priimamų studentų skaičių į IRT srities studijų programas?

– Neabejotinai IT sektorių plėtojame, nes profesinis mokymas pirmiausia atliepia darbo rinkos poreikius, o šiuo metu šių specialistų ypač trūksta. Remiantis užsienio patirtimi, asociacijos INFOBALT duomenimis bei IT įmonių rekomendacijomis, daugeliui IT sferos kvalifikacijų nebūtinas aukštasis išsilavinimas, didžioji dalis darbo vietų – profesinio lygmens specialistams, todėl tokių darbuotojų rengimas yra būtinybė. 2014 m. pradėjome įgyvendinti JAVA programuotojo mokymo programą, 2015 m. įgyvendinta Multimedijos paslaugų teikėjo mokymo programa, nuo 2016 m. rugsėjo laukiame pirmosios Kompiuterinių tinklų derintojo modulinės mokymo programos studentų kartos. Šiuo metu ruošiamės įgyvendinti LTKS IV lygmens mokymo programas: programinės įrangos testuotojo, Microsoft.NET programuotojo, tinklapių programuotojo. Netolimoje ateityje pasirengsime įgyvendinti ir V lygmens programas.

– Kaip manote, kokių savybių reikia šiuolaikiniams absolventams, siekiantiems greitai įsitvirtinti darbo rinkoje, ypač IT srityje?

– Motyvacijos ir gebėjimo dirbti bei mokytis savarankiškai. Šiais metais išleisime jau antrą JAVA programuotojų kartą ir matome, kad net palyginti „žalias“ kompiuterio naudotojas gali sėkmingai baigti daug intensyvaus ir savarankiško darbo reikalaujančias studijas, jei tik, žinoma, bus pasiryžęs atsakingai ir nuosekliai studijuoti.

Jei būsimas IT specialistas turi paminėtas savybes, jam visiškai nesudėtinga per trumpą laiką įsisavinti praktinio mokymo metu ugdomas kompetencijas. Būtent praktiniai gebėjimai absolventui atveria duris nepriklausomai nuo to, kokią švietimo įstaigą jis baigė ir kiek laiko mokėsi.

– Ko tikitės iš narystės asociacijoje INFOBALT?

– Vilniaus regione, kalbat apie IRT mokymo programų vykdymą, esame lyderiai. Ir šią poziciją ilgainiui tikimės tik sustiprinti, juolab, kad turime palankią mokymo aplinką, žmogiškuosius išteklius ir patirtį. Šiuo metu profesinio mokymo sistema pereina prie modulinio, kompetencijomis grįsto, profesinio mokymo, ir specialistų rengimas turi būti iš esmės peržiūrėtas. Tam būtinas glaudus ryšys su verslo įmonėmis, asociacijomis.

Neabejotinai, asociacija ir jos nariai, tarp kurių yra ir vis daugiau mūsų tiesioginių partnerių, tampa ypač aktualių kokybinių pokyčių profesiniame mokyme iniciatoriais ir bendraautoriais. Taip keliame didesnius reikalavimus sau, kaip švietimo institucijai, atidžiai stebime IT rinką, geriname mokymo kokybę, atitinkamai ruošiame profesijos mokytojus, įgauname verslo įmonių pasitikėjimą.

– Kaip prisidedate prie Lietuvos IRT sektoriaus iššūkių sprendimo?

– Rengiamės IRT mokymo programų spektro plėtrai, ketiname investuoti į mokymo bazę, siekiame stiprinti specialistų mokymo kokybę, atliepiant darbdavių lūkesčius, tobuliname profesinio mokymo IT srities specialistų kvalifikaciją. Viso to, žinoma, nepadarysime vieni, todėl aktyviai bendradarbiaujame su Švietimo ir mokslo ministerija bei nuosekliai konsultuojamės su darbdaviais.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Paroda „Mokykla 2013“ kviečia susipažinti su naujausiomis švietimo idėjomis ir technologijomis
  2. Kaune atidaryta moderniausia klasė Lietuvoje
  3. Švietimo ir mokslo ministerija įvardina savo vedamos politikos pasekmes
  4. Vilniuje atidaryta pirmoji Lietuvoje Aktyvioji klasė (video)
  5. Mokyklų laukia nauji laikai: mokinių testai lems jų mokytojų likimą
  6. Moderniausiame pasaulyje branduolinės fizikos centre CERN – lietuviai mokslininkai, mokytojai, studentai
  7. D.Pavalkis: švietimo sistemai reikia esminių pokyčių ir mes juos darome
  8. Neformaliojo vaikų švietimo krepšelis pasiteisino
  9. Parodoje „Studijos“ – Didysis hadronų greitintuvas ir kiti mokslo eksperimentai
  10. Kaune kuriama aukščiausius standartus atitinkanti inžinerinių profesijų mokymo bazė
  11. Pirmą kartą bus įteikta tautinės mokyklos kūrėjos Meilės Lukšienės premija
  12. Pradėtos vertinti aukštosios mokyklos
  13. Jau apie šimtą mokyklų ruošiasi streikui
  14. Švietimo ir mokslo ministrė atšaukia mokslo metų ilginimą
  15. Lietuviškos mokyklos užsienyje rengs bendrus projektus

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

PAGD spaudos konferencija
Lietuvoje

PAGD veiklos plečiasi, daugiausia dėmesio – civilinei saugai

2026 01 15
LSMU Kauno ligoninė
Lietuvoje

LSMU Kauno ligoninė atnaujino Skubiosios pagalbos skyrių

2026 01 15
Julius Sabatauskas
Lietuvoje

J. Sabatausko paskyrimas KT teisėju prieštarauja Konstitucijai

2026 01 15
Pinigai
Lietuvoje

Nutraukti pensijų kaupimą ketina beveik kas antras

2026 01 15
Ledo arena
Lietuvoje

Vilniuje numatoma statyti ledo areną

2026 01 15
Rūdninkų karinis miestelis
Lietuvoje

Pasirašytos Rūdninkų karinio miestelio statybų antrojo etapo sutartys

2026 01 15
Panemunės baseinas
Lietuvoje

Atidarymą pasitinka Kauno Panemunės baseinas

2026 01 15
Blinstrubiškių socialinės globos namai ieško savanorių
Lietuvoje

Panevėžyje pradedamas įgyvendinti socialinės globos projektas

2026 01 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • tautos priesu propaganda apie Tautos ir teisingumo sąjunga reikalauja stabdyti Kapčiamiesčio karinio poligono statybą
  • Alex Krainer, Glenn Diesen apie JT Saugumo Tarybos posėdyje JAV pasmerkė Rusijos smūgį Ukrainai „Orešniku“
  • Budweiser apie Šiandien – pomėgis, rytoj – verslas: kaip laisvalaikio užsiėmimus paversti pelninga veikla?
  • Užmiršau!.. :( apie Kovai su klimato kaita – 552 mln. eurų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • S. Čepukienė. Niekam nebereikia jūsų „geriausio produkto“: ko iš tikrųjų ieško pirkėjas 2026-aisiais?
  • V. Sinica. Už įžeistus jausmus neturi būti baudžiama
  • Kodėl žiemą prižiūrint odą vis dažniau kalbama apie ceramidus?
  • PAGD veiklos plečiasi, daugiausia dėmesio – civilinei saugai

Kiti Straipsniai

Mokykla

Prasidės mokinių priėmimas į Klaipėdos mokyklas

2026 01 13
Mokykla | S. Žiūros nuotr.

Seimas patikslino centralizuoto priėmimą į švietimo įstaigas tvarką

2025 12 23
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdis 2025-12-10

Seime aptartos lietuvių kalbos mokymosi galimybės užsieniečiams

2025 12 11
Mokykla

Vilniuje – dėmesys mokyklų saugumui

2025 12 09
Filosofija

Lietuva skelbia ambicingą kryptį: sieks gerinti filosofijos mokymą mokyklose

2025 12 06
Mokykla, klasė

Sostinė atnaujina mokinių priėmimo tvarką

2025 11 21
Tautinių mažumų mokyklose daugėtų ugdymo lietuvių kalba

Savivaldybėms siūloma skatinti pokyčius rusakalbėse mokyklose, kad būtų mokoma valstybine kalba

2025 11 21
Mokiniai

Kaip tarptautinė mokykla ruošia vaikus ateičiai?

2025 11 21
Varžytuvės „Vėliava mokyklai“ pratęsiamos iki lapkričio 14 dienos

Varžytuvės „Vėliava mokyklai“ pratęsiamos iki lapkričio 14 dienos

2025 11 08
Gintaro istorijos ir atradimai Klaipėdos licėjuje

Muziejus keliauja į mokyklas – gintaro istorijos ir atradimai Klaipėdos licėjuje

2025 10 31

Skaitytojų nuomonės:

  • tautos priesu propaganda apie Tautos ir teisingumo sąjunga reikalauja stabdyti Kapčiamiesčio karinio poligono statybą
  • Alex Krainer, Glenn Diesen apie JT Saugumo Tarybos posėdyje JAV pasmerkė Rusijos smūgį Ukrainai „Orešniku“
  • Budweiser apie Šiandien – pomėgis, rytoj – verslas: kaip laisvalaikio užsiėmimus paversti pelninga veikla?
  • Užmiršau!.. :( apie Kovai su klimato kaita – 552 mln. eurų
  • Užmiršau!.. :( apie Kovai su klimato kaita – 552 mln. eurų
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Europinis kukmedis Karoliniškių draustinyje | A. Stabrausko nuotr.

Europinis kukmedis (Taxus baccata)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai