Kaune pradėjo veikti vienintelė Baltijos šalyse visiškai robotizuota medicininių tyrimų laboratorija. Pirmasis kraujo tyrimus atliekantis robotas Lietuvoje buvo pastatytas 2014 metais, o dabar sumontuota robotų ir automatinių analizatorių linija. Tikimasi, kad robotai padės pacientams greičiau pasitikrinti sveikatą ir paskatins dažniau tikrintis ją profiaktiškai.
Kaip Lietuvoje robotizuojama medicina?
Kai prieš dvejus metus Lietuvoje pradėjo veikti pirmasis kraujo tyrimus atliekantis robotas, jau po pusės metų dėl pagerėjusios diagnostikos buvo užfiksuota žymiai daugiau susirgimų. Pasak medikų, blogėjanti sergamumo statistika atspindi senstančios ir nesveiką gyvenimo būdą pasirinkusios visuomenės problemas bei gerėjantį diagnostikos prieinamumą. Kraujo tyrimus atliekantys robotai leido didesnei šalies gyventojų daliai pasitikrinti sveikatą ir sužinoti apie gresiančias ligas, išvengti komplikacijų ir ankstyvos mirties. Tiesa, medicinos robotizacija nepatinka kai kuriems valdininkams, teigiantiems, esą tyrimai „išpučia“ bendrą sergamumo statistiką, formuoja „ligonių tautos“ įvaizdį, o diagnozuojamos ligos – nepavojingos.
Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos valdybos pirmininkė, gydytoja Eglė Marciuškienė tikina, kad atlikdami kraujo tyrimus robotai užfiksuoja tiek didesnius, tiek mažesnius sveikatos sutrikimus.
„Labai svarbu suprasti, kad negydomas „mažas“ sveikatos sutrikimas vėliau baigiasi „didele“ problema, brangiai kainuojančia ir pacientui, ir Valstybinei ligonių kasai. Jeigu kažkas sako, kad robotai pridaro daug tyrimų, kurių rezultatuose tik nežymūs pakitimai, pavyzdžiui, šiek tiek padidėjęs cholesterolio kiekis, į kurį nereikėtų kreipti dėmesio, tai po kelerių ar keliasdešimties metų ištikęs infarktas ar insultas parodo tikrąją tyrimų vertę – ir didesnį mirtingumą statistikos suvestinėse, ir išleistus milijonus brangiam chirurginiam gydymui, ir skaudžias netektis artimiesiems. Lietuvoje pastatytais kraujo tyrimų robotais reikia džiaugtis, nes tai akivaizdžiai padidina diagnostikos paslaugų prieinamumą, pageriną kokybę ir sumažina eiles prie gydytojų kabinetų. Prisiminkime, kokį perversmą radiologijoje padarė atsiradusi telemedicina, kai rentgeno nuotraukas specialistai galėjo aprašinėti būdami net kitame mieste. Dėl telemedicinos net ir mažų rajonų ligoninėse galima užtikrinti kokybiškas radiologijos paslaugas, juk mažos ligoninės niekada negalėtų įpirkti aukštos kompetencijos radiologų. Tas pat su laboratorine diagnostika, kai iš kaimo ambulatorijų atvežami kraujo mėginiai yra tiriami robotų ir tokiu būdu gaunami tikslūs tyrimų atsakymai, nors nedidelės asmens sveikatos priežiūros įstaigos brangių laboratorijų turėti neišgali“, – apie robotų svarbą medicinoje pasakoja gydytoja E. Marciuškienė.
Kaune – vienintelė visiškai robotizuota laboratorija Baltijos šalyse
Pastatyti kelis robotus, kurie dėliotų kraujo mėginius į automatinius analizatorius ir padėtų išvengti monotoniško, varginančio ir sunkaus darbo, buvo pirmasis robotizacijos žingsnis. Medicininių tyrimų laboratorija „Antėja“ pirmąjį robotą Lietuvoje pastatė 2014 metais, o dabar Kaune sumontuota inovatyvi robotų-manipuliatorių ir automatinių analizatorių linija „Flexlab“.
Gydytoja Dangira Babenskienė tikina, kad dabar Kaune esanti laboratorija yra panaši į moderniausias Vakarų Europos, JAV ir Japonijos medicininių tyrimų laboratorijas. Pasitelkusi robotus, laboratorija galės per dieną atlikti iki 40 tūkst. kraujo tyrimų, o per metus – net iki 12 mln. Robotizuotoje laboratorijoje atliekami bendraklinikiniai, biocheminiai, imunologiniai, alergologiniai, infekcinių ligų, erkių pernešamų ligų, onkologinių susirgimų, skydliaukės, lytiškai plintančių ligų ir kiti kraujo tyrimai.
„Visiškas laboratorijos robotizavimas ne tik leis daryti greičiau ir daugiau tyrimų, bet ir padidins sudėtingų tyrimų prieinamumą, sumažins klaidų skaičių. Tai pasiekti galima tik sujungus į vieną ciklą ir visiškai robotizavus preanalitikos arba mėginių tikrinimo ir centrifūgavimo, analitikos arba tyrimo atlikimo ir poanalitikos arba tyrimų atsakymo validavimo procesus. Šiuo keliu eina dauguma moderniausių medicininių tyrimų laboratorijų užsienyje, todėl kur būtinas itin didelis tikslumas, darbus atlieka robotai. Jie ir greitesni, ir našesni, ir tikslesni, tačiau visų darbų jie atlikti negali. Teisingam laboratorinių tyrimų rezultatų interpretavimui ar kliniškai sudėtingų situacijų išsiaiškinimui laboratorijoje yra būtinas gydytojas“, – aiškina laboratorijos „Antėja” direktorė medicinai D. Babenskienė.
Robotai leidžia greičiau pasitikrinti sveikatą
Nutįsusios eilės prie gydytojų kabinetų, nuolat laiko neturintis ir skubantis šeimos gydytojas, ribotos galimybės gauti sudėtingesnius tyrimus vis dar išlieka opiausiomis sveikatos priežiūros problemomis.
Tikimasi, kad didesnis tyrimų atlikimo robotizavimas leis gydytojams efektyviau diagnozuoti klastingas ligas, o svarbiausia – mažins eiles prie gydytojų kabinetų. Be to, moderni laboratorija sudarys platesnes galimybes pasinaudoti ankstyvosios ligų prevencijos programomis, finansuojamomis iš Valstybinės ligonių kasos, ir paskatins žmones dažniau profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.
„Dėl robotų ir padidėjusio prieinamumo vis daugiau laboratorinių tyrimų atliekama profilaktikos tikslais. Populiariausi buvo, yra ir tikriausiai bus kasdieniai tyrimai, kuriuos žmonės žino geriausiai – cholesterolio frakcijų, kepenų fermentų, skydliaukės hormonų. Pastaruoju metu pastebime vėžio žymenų tyrimų skaičiaus augimą. Atlikę kraujo tyrimus, esame laiku nustatę ne vieną dešimtį krūties, kiaušidžių, skrandžio vėžio atvejų“, – akcentuoja gydytoja D. Babenskienė.
