Penktadienis, 27 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos

Seimo Pirmininkė dalyvaus Lenkijos krikšto 1050-ųjų metinių minėjimo renginiuose

www.alkas.lt
2016-04-13 10:18:47
13
Loreta Graužinienė | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Loreta Graužinienė | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Loreta Graužinienė | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Loreta Graužinienė | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Balandžio 14-16 dienomis Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė lankysis Poznanėje (Lenkijos Respublika). Seimo Pirmininkė Lenkijos Seimo ir Senato vadovų Mareko Kasčinskio (Marek Kuchciński) ir Stanislavo Karčevskio (Stanisław Karczewski) kvietimu  dalyvaus Lenkijos krikšto 1050-ųjų metinių minėjimo renginiuose.

Seimo Pirmininkės vizito programoje numatomas dvišalis susitikimas su Lenkijos Seimo pirmininku (balandžio 15 d., penktadienį, 9 val.). Po šio susitikimo L. Graužinienė dalyvaus iškilmingame Nacionalinio susirinkimo posėdyje (pradžia – 12 val.). Tą pačią dieną, 17 val. Seimo Pirmininkė dalyvaus šv. Mišiose Šv. Petro ir Povilo Arkikatedroje Bazilikoje.

Lenkijos parlamento vadovai pažymi, kad Lenkijos krikšto 1050-osios metinės – tai ypatingos reikšmės Lenkijos valstybės istorijos ir tapatybės jubiliejus. Šia proga Lenkijos Respublikos Prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda) pasiūlė balandžio 15 d. sušaukti Nacionalinį Susirinkimą (bendrą aukštųjų ir žemųjų parlamento rūmų posėdį) Poznanėje. Tikimasi, kad Nacionalinis Susirinkimas ir kiti minėjimo renginiai, pažymintys Lenkijos buvimo Europos tautų šeimoje jubiliejų, bus ypatingi įvykiai Lenkijai istoriniu, visuomeniniu ir politiniu aspektais.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seimo atstovai Lenkijoje dalyvaus Smolensko tragedijos aukų pagerbimo ceremonijoje
  2. Seimo Pirmininkė I.Degutienė apie europietiškos tapatybės paieškas
  3. Lietuva dalyvaus NATO kontržvalgybos centro veikloje
  4. L. Linkevičius Lietuvoje norėtų matyti daugiau Lenkijos
  5. Seimo grupė „Už ištikimybę priesaikai“: politiniai susitarimai negali paminti vertybinių principų
  6. Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo ekspertai priėmė susitarimų protokolą
  7. L.V. Medelis. Lenkijos žygis į Rytus
  8. K. Garšva. Nepagrįstos Lenkijos pretenzijos Lietuvai
  9. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  10. M.M. Kolionko. Ar įmanoma Lenkijos sienų revizija? (video)
  11. K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
  12. Rytų Europos studijų centre vyks diskusija apie Lietuvos-Lenkijos santykius
  13. Į Vilnių atvykstančio Lenkijos užsienio reikalų ministro tikslas – slapčia susitikti su lenkakalbiais Lietuvos piliečiais
  14. Visuomeninis A.Kubiliaus patarėjas raginamas atsiprašyti Seimo pirmininkės (video)
  15. G.Songaila. Lenkijos draugiškumo kaina: lietuvybės išsižadėjimas? (II)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. Giedrius says:
    9 metai ago

    Ilga ilga tautų (ir Valstybių) kelionė laike, laiku ir visomis vietomis, visur visaip, viskuo, ypač savimi išliekant;
    na nepasisekė kaimynėliui anksčiau, – papuolė jie, bet… teko mums (ir dėl savęs, dėl savojo saugumo bei išlikimo
    po 1387 m.) 1569 m. Liubline priimti lygiavertėn globon bei apsaugon tiek nedidukame tuomet plotelyje bepasilikusią kaimynynės tautos valstybėlę; tarpusavio sąveika v i e n i j i m o valstybiškąją santvarka (turtu, kariuomene) atremta tuomet daug, labai daug… Bet, ir p r i s i d i r b t a.
    Gerai, kad to 1569 m. susitarimo Liubline, “LIUBLINO UNIJOS”, nei lenkų, nei mūsiškoji pusė po 1795 m. bendros
    nelaimės, valstybingumo(-ų) netekties, nelietusios bei nekeitusios.
    Kaip 1569 m. yra nusistovėję ta sutartimi tarpusavio šalių ribos, taip jų nei Lenkija, nei Lietuva nėra keitusios.
    Kas gali tai įrodyti aiškiai, teisingai bei teisėtai esant “ontrep”, mėginkit (į valias); o lietuvių vadovų rinkimas
    XX a. pradžioj gan žaismingai atspindėta M. Riomerio (kurį vis kažkokio Romario ar vos ne Romanverio grubia
    pravardyba užuot RIO-ME-RIS, kaip dera, bandą nuvertinti pas mus) dienoraščių leidiniuose /vertus R.Mikniui/
    apie lenkų pastanga visais įmanomais bei kuo labiau iššaukiančiais būdais pabrėžt Unijos (1569 m.) tęstinumą.

    Tiek to, yra dabar ženkliai svarbesnių reikalų. Mat ligšiolinis visuotinis “europietiškasis” 1939 m. kaimyniškosios
    Lenkijos okupavimo neigimas, graudi, nuožmi bei gėdinga visos Europos mokslo institucijų tyla. Taip, tyla apie
    s u t a r t i n į akivaizdžiai užsislaptinusių (ir ketinimų neišviešinusių 1939-09-01 1941-06-22 laike) banditizmo
    prievartinių santvarkų grobikiškųjų ketinimų plėtros veiksmą, – abipusį VIENOS ŠALIES užgrobimą (okupavimą)
    …GROBĮ išankstiniu susitarimu s l a p t a i 1939-08-23 jau išsidalytą.
    To grobstymo, t.y. užkaraiavimo padarinių aidas dabar .. na kurgi kurgi :), ogi JAV ir Didžiosios Britanijos vadovų
    stalčiukuose (nuo 1945-08-02 taip užspaudę laiko, kad nei cypt, mat bijo, bijo net per kelis žingsnius artyn žengt)
    įdomu, kokiuose rūsiuose-slėptuvėse JAV su Didžiąja Britanija mūsų karinio aljanso bendražygės slepiančios
    TAI.

    Taigi, ilga ilga kelionė laike, ir per Poznanę, atves visgi į 1939 pavasario (taip taip, ir mūsų Rusnės pavasario) bei
    1945 m. vasaros PRŪSIŠKĄJĄ sąsają. Prūsų žemė, prūsiškųjų genčių kaimynų broliai ir sesės, taip ir žuvę,
    išžudyti nepakrikštijus bei neperlaužius, – savais kūnais, savu krauju, sava kalba (vos vos iki dabar, iki mūsų
    išlikusia) pridengus mus nuo šios žiaudriosios grėsmės tvano tuomet, ir po tvanu patūnot laikinai būčiai, išlikimui
    įsisprausti p a p r o t i n ę… “Argi galėję erdvūs Smolensko žemių toliai atstoti Ramintos girių šventovių netektį..”
    rašyta vieno iš mūsų Tautos išminčių lygiai lygiai prieš 100 metų. Lygiai.

    Taigi, – žinia, kad Lietuva ir iki šiol išlikusi derama atrama visai Europos bei pasaulio žmonijai, yra gera žinia.
    Pasiblaškys pasiblaškys, pasitaškys pasitaškys po šiokias ar tokias balutes dar vieną kitą šimtmetį, ir sugrįš,
    – o kurgi… į savųjų Protėvių Dvasinius namus. Prie savų, atskirų bei visuotinių dievybių. Žaisti galima.
    Pasaulis jau tiek užsižaidęs, kad norinčių pasirankiot, atimt ar užvaldyt vienas kito “žaisliukus”, ar tikybinius, ar
    “technologinius”, na technomonstrinius be kabučių, yra dar eilių eilės. Kol, kol …kaip ir pas mus “kileriškai”
    niokojama valstybingumo pagrindai, spardoma ir netgi sakyčiau atvirai banditiškai r y p i a m a konstitucija,
    laužomos priesaikos (mūsų seime) …TYLINT visai savai, svetimai ar bet kuriai žiniasklaidai. Tai …kaipgi
    įvardinti visgi savosios poliublijinės priespaudos likutį – priesaiką sulaužiusios (mums prisiekus!) pirmininkės
    veiką bei šį niekuo neišsiskiriantį “proginį” vizitą pas kaimynus?

    Gal pamėginkime tai įsivardinti būsimam Seimo sąstatui (aišku, jame teisės prisiekti, priesaiką po 2014-01-24
    sulaužiusių nebebus), kuris visgi Liublino Unijos tąsos ir kitų šiandienos tarptautinių sutarčių galioj, turės imtis
    aiškaus, viešo ir suprantamo Suvalkų sutarties padarinių atstatymo prie 1945 m. Potsdamo susitarimo dėl
    visos Prūsijos ateities sprendimų būsimojoje Taikos konferencijoje, kai jau esamų, laisvų ir savistovių šalių
    kaimynių, – Lenkijos su Lietuva lemiami susitarimai ir lems, kas yra kol kas giliai gilai nuo 1945-08-02 užslėpta.

    Atsakyti
    • Kažin says:
      9 metai ago

      Beje, pačiu 1939-08-23 Rybentropo ir Molotovo paktu, tai kas buvo Lenkijos užgrobta 1920 metais, buvo priskirta Lietuvai ir pagal šį Europos dalybų paktą atiteko Vokietijos žinion. Tik po to, kai Lietuvos valdžia Lenkijos okupuotą Vilnių ir teritoriją laikydama ne savo – ne Lietuvos valstybės teritorijomis iki 1939-09-17 nėjo jų pasiimti, Lenkijai kapituliuojant, jas, kaip ne Lenkijai priklausiusias užėmė sovietų kariuomenė. Dėl to 1939-09-28 minėto dalybų pakto susitarimų patikslinimo protokolu Lietuva atiteko sovietams. Nepasiėmimas Vilniaus negali būti suprantamas kitaip negu išdavyste, būtent, ji bei tuojau pat sekę tik ką nepasimto Vilniaus mainai su sovietais 1939-10-10 sutartimi už visą Lietuvą (“Vilnius mūsų, o mes rusų”)sąlygojo Lietuvos valstybingumo praradimą dar iki karo. Taigi turime niekuo nepateisinamus istorinius Lietuvos suverenumo praradimą kainavusius valdžios veiksmus. Klausimas čia keltinas dar toks, kodėl tokiu Lietuvai žūtbūtiniu metu nebuvo panaudotas valstybės iždas… Taigi, aiškinkimės pačios Lietuvos veiksmus laikotarpiu nuo 1938 metų Lenkijos ultimatumo iki Vilniaus mainų su sovietais 1939-10-10 sutartimi, o dar geriau nuo 1926 metų perversmo. Smetonai faktiškai, be šūvių pradanginus Lietuvos suverenitetą dar iki karo prakitiškai po jo nei JAV, nei Britanijai nebeliko ko “stalčiukuose užspaudus laikyti”… Sakykime tiesą sau, užuot priekaištavę kitiems…

      Atsakyti
      • Giedrius says:
        9 metai ago

        Tikslumo bei detalumo nepamesi, niekur (bei niekuomet) ir iš niekur. Tačiau sąmoningai minėtinumą Suvalkų sutarties 1938 m. lenkiškuoju ultimatyvizmu (ties 1939 m. vokiškuoju)
        neuždenginėjau. Kad atverti bei kuo veiksmingiau parengti erdvę(-es) 1945 m. Potsdamo susitarimui (būsimai taikos konferencijai dėl Prūsijos ž e m i ų) įvykdyti, turime ir savą santykį
        (būtent per Suvalkų sutarties sulaužymą netgi) įvest, grąžint bei deramai išviešinti visame
        t e i s ė t a m e Liublino Unijos poveikio išnagrinėjime ir “persipurtyme” dabar, – teisiniais,
        t.y. tarptautinės teisės padariniais, – iki 1569 m. jos sudarymo įtakojusiais, bei nuo 1569 m.
        (per 1795-1917/18 m.) išlikusių sąlygų sklaidose… Čia labai deramai įsipašo ir visas
        b e n d r a s karingasis 1914-1945 m. Europos (pasaulinių karų) laikmetis, ir “šposai”
        su Lenino pinigėliais, – Švedijos “katutės” jį į Peterburgą p e r l e i d ž i a n t ir visuotinė
        bendruomenių atstovavimo karo chaose perėmimo “finansinė-piramidizacinė” suirutė,
        kai tekę dėl minėtų lietuviškųjų Lenkijos vadovų, vardan savos Laisvės, savos valstybės, eit į lakiną sandorį su tuo pat anarchistinio teroro vadovu 1920 m. liepą.
        Todėl nedera stebėtis dėl sąlygų (kai pvz, už Aliaskos pardavimo JAV sumą), kuriomis po
        1938-08-23 dardėta istorinių įvykių vežimo (Aliaskos kaina buvo derama už tą Sūduvos plotą tarp raudonojo bei rudojo fašizmo darinių atstovų) iš po tų pačių 1914-1919 m. nuo Versalio a t i d ė t ų sprendimų..
        Ne vien dėl Lenkijos- Lietuvos santykio (be sprendimo), ar kitų”interesų”, kai po ‘spartakininkų” Vokietijoje, ir ten, ir dar anksčiau musoliniškai veiksniai buvo gesinama
        “lenininio pašposyjimo” su Rusija sukeltų gaisraviečių aplinkui židiniai (įskaitant ir mūsų 1926-12-17), kai esant dar žiaudresnėms grėsmėms (ką paskui parodė IKI ŠIOL VISAI EUROPAI nuTYLIMo Holodomor 8 m i l i j o n ų išžudymo faktai !!), tinkamai perimta Valstybės Vairas, buvusio “Vairo” leidėjų aplinkos.

        Gal “Kažin” tiesiog užmiršta gėdingi persekiojimo bei besaikės cenzūros faktai, kai
        “Vairo” leidimą laisvoje Lietuvoje buvo Kauno miesto ir apskrities KARO KOMENDANTŪRA 1924 m. vasario mėn. 25 d. “…sustabdžiusi visam karo stoviui”,
        taip KARO, … karinė padėtis išlikusi veik vien komendantūrų bei policinės santvarkos
        priežiūroje, – valstybės klestėjimui, vykusiam klestėjimui, – T U O M E T.

        Įvairią šiąją įeigą bei išeigą (jau nuo 1918 m. Vasario 16-tos) galime aptarinėti, narius,
        dalyvius, tarybas, partijas… Bet, esminis atsakas būtų vien, g y v y b ė. Tautos likimas
        ar tikriau pasakius, mūsų, – lietuvių išlikimas, t.y. išgyvenimas. Iki šiandien.
        Bet apie tai detaliau, jei rasit noro …bent susiskaičiuot ir pasilygint visus visus karo
        pajėgų vienetus: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos (nuo sandraugų 1906 m. Maskvoj ).
        Atsakymai bus labai, labai keisti, netikėti įvairūs ir v e r t i n t i:
        pvz 2016 m. vienaip
        1991 m. antraip,
        1960 m. trečiaip,
        1947 m. dar kitaip
        1940 m. visai visai kitaip
        ir 1939 m. ne taip.

        Mat paėmus tikslius karinių pajėgų duomenis (iki 1939 m.), kiekvienu išvardintu aukščiau
        metu (metuose), rasim vis kitą padarinių sklaidos įvertinimą; kalba apie 1938-1939-1940
        m. ultimatumus mums iš Lenkijos Vokietijos bei SSSR pusių, kai jau nebuvo svarbu nei
        1919 m. Versalio “padariniai”, nei lenkijos ar bolševikinės atakos tarpusavyje 1920 m. nei
        tie patys 1926-ieji… o likę vien Lietuvai, Latvijai, Estijai bei Suomijai įsivertinti šiandieną.

        Todėl kalba vedama vien apie teisinį (liktinį) Liublino Unijos paveldą, kai Latviją, Estiją ar Suomiją, Lietuva su Lenkija visgi savaip, ir gan įtaigiai (1831 bei 1863 m. sukilimų aidu)
        į valstybingumų atsikūrimo-susikūrimo bendrą veiksmą a t v e d ė.
        Kaip beje ir pačiai Vokietijai, – savą dabartinį valstybingumą 1831 m. sukilimo dalyvių veiksmais visoje Europoje, per Prancūziją, Italiją, Belgiją, – nuo žymiojo Hambacho
        (žr. vokiškuose pašto ženkluose ar ir kituose atvaizduose MŪSŲ VĖLIAVAS iš 1831 m. ten) visuotinės vokiečių pažangiosios bendruomenės sueigos pavykę isitvirtint!
        „Es lebe das freie, das einige Deutschland! Hoch leben die Polen, der Deutschen Verbündete! Hoch leben die Franken, der Deutschen Brüder, die unsere Nationalität und unsere Selbständigkeit achten! Hoch lebe jedes Volk, das seine Ketten bricht und mit uns den Bund der Freiheit schwört! Vaterland – Volkshoheit – Völkerbund hoch!“
        1832-05-27
        Die 20.000 bis 30.000 Teilnehmer…Vom Studenten bis zum Abgeordneten, von Franzosen über Polen bis zu Engländern und aus 15 deutschen Kleinstaaten

        Atsakyti
      • Bartas says:
        9 metai ago

        Pasakei labai daug tiesos.

        Atsakyti
  2. Kažin says:
    9 metai ago

    Pranešimas su trūkumais (nepilnas), jame nėra žinių apie tai, ar į šį minėjimą yra kviesti ir dalyvaus ne tik L.Graužinienė, bet ir kitų šalių aukšto rango valdžių asmenys. Todėl nėra galimybių spręsti ar čia kartais nebus tylus vien Lietuvos, kaip žespospolitinės Lenkijos dalies, dalyvavimas jame. O tai žinoti – kas yra kas- artėjant Seimo rinkimams yra svarbu.

    Atsakyti
  3. Galvosūkis? says:
    9 metai ago

    Toks įspūdis, jog vis tik sunku moderniems lietuviams apsispręsti, kam parduoti Lietuvos valstybingumą: ar Briuseliui, ar Lenkijai, ar Rusijai…

    Atsakyti
  4. Geofizikas proistorikas inž. Romualdas Zubinas says:
    9 metai ago

    Nuo mūsų eros pradžios iki 500-jų metų Rytų Europoje (nuo jūros iki jūros ir nuo Uralo kalnų iki Vyslos upės) klestėjo Sarmatijos federacija. Klaudijaus Ptolemėjaus duomenimis ten gyveno 60 genčių, kurių tarpgentinė kalba, anot Herodoto, buvo LIETUVIŲ!. Ši federacija nuo 500-jų metų jau turėjo Gardarikės (Gardarikijos) vardą. Visas gentis jungė vandens kelias, kuris Dniepru – Vyslos upe bei jos intaku Bugu ir galiausiai Nemunu, jungė Viduržemio, Juodąją ir Baltijos jūras. Jos keletą tūkstantmečių sudarė vientysą šlovingiausiąjį “GINTARO KELIĄ”,
    Romos imperatorius Konstantinas I IV a.pradžioje Europai paskelbė Kryžiaus kąrą. Europos vakarinė dalis greitai buvo pakrikštyta. Liko Rytų Europą! Tam buvo sutelktos bendros Romos ir Konstantinopolio jėgos. 955-aisiais metais šios nuožmios kovos pirmoji auka tapo Gardarikės federacijos Vanduolės (nuo liet. vanduo) rikis Daugonis, kuris valdė Vyslos žemupį – Vanduolija (nuo liet. vanduo). Po krikšto jis gavo Čekijos karaliaus Mieško vardą. (Jo palaikai ilsisi Poznanės katedroje. Beje, jo atvaizdas puikuojasi 10 zlotų banknote.). Tai buvo labai rimtas smūgis Gardarikės federacijai. Tai buvo “Gintaro kelio” ir tuo pačiu Gardarikės federacijos skilimo pradžia.
    Beje, Lenkijos vardas pirmą kartą atsirado tiktai po Liublino unijos, pasirašytos 1569 metais, Prancūzų kartografo Merkatorius žemėlapyje. ( Česlovas Gedgaudas “Mūsų praeities beieškant” psl.120).
    P.S. Gėdingai vis dar nepaminėje Mūsų istoriko Augustino Voldemaro darbuose minėta LITVO – LIETUVOS vardo 1500-metį, mes dabar žadame pasielgti dar gėdingiau!
    Ateis laikas ir mūsų ainiai, už tokį mūsų praeities ignoravimą, nusikalstamą niekinimą ir porceliavimą, mus PRAKEIKS!!!!!!! Mūsų gi “istorikus” aš prakeikiu dabar !!!

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      9 metai ago

      Kaipgi elgties, deramiau reiktų mums, visgi. manyčiau (užuot tiesiog manius) …apdairiau.

      Savyje, nuo savęs, nuo pažinties …pažinčiai ir sklaidai, tarsi žinyčiose.
      Dėlei to, apdairumu nuosavu, derėtų vengti tiek nuožmumos. Apie Žodį.
      (čia jau iš mūsų lkz.lt, -svarbiu itin metu, tad v i e š i n t i n a):

      “prk. skleisti, platinti:
      Pana tikros tobulybės, pilna meilės ir gražybės, v i s i n k tiesą iž malonės SGI16. | refl. KI456, K:

      dulkinti (žiedadulkėmis):
      V a i s ì n t i žiedą DŽ1. | refl.: Augalai vaisìnasi žiedadulkėmis DŽ1. Šėka ir žolė, kuri vaisintųs CI292. ║ tręšti: Žemę neužsės pavasarį gerai, žemės nevaisìntos…

      p r ã k e i k a s sm. (3b) NdŽ prakeiksmas:
      Melus, prakeikus, apgavimus … liežuvis … vaiso SPII76.”

      Dėlei p a s k u t i n i o j o Žodžio (kurio neįrašau čia iš būtinybės ėmus lkz.lt, ir net, n e a t k a r t o j u
      idant… ) ir elgties būtina meiliau. Liaudies išmintis, deranti, derinanti ir p a m o k a n t i…
      Mat šis pasaulėlis ant meilės pamato ręstas. Toks mielas, keistas ir visų visų vaisingiausias,
      v a i s i a u s i a s Žodis m e i l ė… Vi-sa – ta palaikantis.
      Taip, – meilės ir baimės kova visuomet, visame. Tą atminkim (su visa s a v a praeitim), ir būkim 🙂

      Atsakyti
  5. Geofizikas proistorikas inž. Romualdas Zubinas says:
    9 metai ago

    955 metais buvo pakrikštyta ne Lenkija, kurios dar tada nebuvo, bet (LIETUVOS) Gardarikės federacijos Vanduolijos provincijos, būvusios Vanduolės (Vyslos) žemupyje, kunigaikštis (rikis) Daugonis! (Šiek tiek istorijos skaitykite aukščiau). Tai buvo žiauriausia ir didžiausia išdavystė Lietuvos istorijoje- praeityje.
    Lietuvos atstovo dalyvavimas skelbiamos Lenkijos datos paminėjime, reikštų dalyvavimą LIETUVOS PRAEITIES KLASTOJIME IR PRITARIMĄ JAI!!!
    Kad mūsų laikais Putino istorikai bando iš Lietuvos atimati tai kas Lietuvai priklausė nuo VII a.pr.mūsų erą, tai dar galima suprąsti. Tačiau, kad mūsų ir Rytų Europos regiono praeitį žiauriausiai bando klastuoti mūsų artimiausi kaimynai, yra tiesiog nesuprantama ir nesuvokiama!
    Abėjoju, kad lenkai vieni be lietuvių- istorikų dalyvavimo ir be moralinės pagalbos , galėtų sugalvoti tokią akciją!
    Šią Lietuvos istorikų išdavystę galima prilyginti rikio Daugonio išdavystei 955 metais!

    Atsakyti
    • Kažin says:
      9 metai ago

      Skaudžiausia, kad Lietuvos valdžia santykių su Lenkijos atvejais neparodo jokios savigarbos, pamojo piršteliu – ir jau lekiama… Iš kur toks vergiškumas įaugęs… Juk Lenkija, kaip kokia artimesnė mums niekada nebuvo reikalinga, o juo labiau dabar nėra reikalinga, kai esame NATO, kai turime dvišalę partnerystę su JAV, esame ES šalimi. Tai ir elkimės su Lenkija tarsi mums jos nebūtų… Tegul ji gyvena sau, o mes – sau…

      Atsakyti
      • Pakirkšnutė says:
        9 metai ago

        Kryžbibiu pamojo, ir jau lekia.

        Atsakyti
  6. Geofizikas proistorikas inž. Romualdas Zubinas says:
    9 metai ago

    KREIPIMASIS Į LIETUVOS SEIMO PIRMININKĘ!
    Gerbiamoji Lietuvos Seimo (suėjimo) pirmininkė, prašau nei Tamstos, nei kurio nors kito oficialaus asmens Lietuvoje, jokiu būdu nevykti į Lenkiją dėl numatomos ten švęsti datos pripažinimo! Tai bus Mūsų protėvių tūkstantmetėje kovoje (nuo 350-jų iki 1378-jų metų) pralieto karaujo ir mūsų garbingiausios praeities išniekinimas!!!
    Už šį aktą, jeigu jis iš Lietuvos pusės įvyktų, mūsų ainiai mus PRAKEIKS!!!

    Atsakyti
  7. Geofizikas proistorikas inž. Romualdas Zubinas says:
    9 metai ago

    Š.m. kovo 9 d. Lietuvos Seime Konstitucijos salėje įvyko konferencija tema “Kad Lietuva neišsivaikščiotu!”.
    Savaime kila klausimas – Kaip gali Lietuva neisivaikščioti, jeigu jaunimas ir net garbūs “istorikai” – “mokslininkai” visiškai nežino Lietuvos praeities?! Dar daugiau, jie ja visiškai nesidomi ir visiškai jos nevertina! Jiems Lietuvos praeitis prasideda tiktai nuo Mindaugo karūnavimo!?
    O gi jau mūsų proseneliai sakydavo – “Tauta be praeities- tauta be ateities!”
    Tad kur mes gyvename?! Kas yra mūsų vedliai?! Kur jie mus veda ir kur nuves LIETUVĄ?!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Elektrinis laivas | vvt.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje

2025 06 27
Pinigai
Lietuvoje

Apsispręsti dėl pensijų kaupimo laiko liko iki pirmadienio

2025 06 27
Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
Kultūra

Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos

2025 06 27
Leonas Stepanauskas sulaukė 100 metų
Užsienyje

Leonas Stepanauskas sulaukė 100 metų

2025 06 27
Klaipėdoje vyks 1923-ųjų sukilimo dalyvio Viliaus Šaulinskio pagerbimo renginys | mlimuziejus.lt nuotr.
Istorija

Klaipėdoje vyks 1923-ųjų sukilimo dalyvio Viliaus Šaulinskio pagerbimo renginys

2025 06 27
Archyvo fondus papildė Telšių istorijai svarbūs dokumentai | archyvai.lrv.lt nuotr.
Istorija

Archyvo fondus papildė Telšių istorijai svarbūs dokumentai

2025 06 27
Gitanas Nausėda
Naujienos

Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus

2025 06 26
Pinigai
Lietuvoje

Gynybos fondą papildys pajamos iš naujų šaltinių

2025 06 26

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus
  • Kažin apie M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai
  • Rimvydas apie Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje
  • Apsispręsti dėl pensijų kaupimo laiko liko iki pirmadienio
  • Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • Leonas Stepanauskas sulaukė 100 metų

Kiti Straipsniai

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas Savivaldybėje susitiko su neseniai iš Didžiosios Britanijos sugrįžusia Gintauto ir Simonos šeima | siauliai.lt nuotr.

Šiauliai – grįžtančių šeimų miestas: kaip Lietuva tampa namais iš naujo

2025 06 16
Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą | novamedia.lt nuotr.

Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą

2025 06 14
M. K. Čiurlionio triptikas „Raigardas“, 1905 m. | wikimedia.org nuotr.

Per Lietuvą ritasi „Čiurlionio dainų banga“: 9 miestuose R. Zubovas kviečia į čiurlionišką dainų šventę

2025 06 06
Andžejus Duda ir Gintautas Paluckas

G. Paluckas: Lietuvos ir Lenkijos partnerystė išliks tvirta

2025 06 03
1863–1864 metų sukilimo herbas

D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (I)

2025 05 31
Turizmas | visalietuva.lt nuotr.

Turizmo poreikiai keičiasi: Lietuva ruošia žinovus naujoms kryptims

2025 05 30
Traukinys

Traukiniai tarp Vilniaus ir Varšuvos važiuos greičiau ir dažniau

2025 05 28
P. Vileišio rūmuose Lietuva 1907 m. pirmąkart išvydo Čiurlionio kūrybą | lrv.lt nuotr.

P. Vileišio rūmuose Lietuva 1907 m. pirmąkart išvydo Čiurlionio kūrybą

2025 05 23
Po 10 metų pertraukos Lietuva iškovojo medalį Tarptautinėje mokinių filosofijos olimpiadoje | smsm.lrv.lt nuotr.

Po 10 metų pertraukos Lietuva iškovojo medalį Tarptautinėje mokinių filosofijos olimpiadoje

2025 05 23
Gitanas Nausėda ir Andžejus Duda

Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų susikitime – saugumo klausimai

2025 05 19

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus
  • Kažin apie M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai
  • Rimvydas apie Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie M. Kundrotas. Politinis pragaras ir jo scenarijai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Baltijos pajūris | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Švari Baltijos jūra – nepasiekta Europos svajonė

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai