Oro užterštumas turi rūpėti kiekvienam

Oro tarša – bene didžiausia problema, šiuolaikiniame, pilname technologijų pasaulyje, su kuria siekiama kovoti įvairiomis priemonėmis. Oro kokybę lemia išmetamų aplinkos oro teršalų kiekiai ir meteorologinės sąlygos, iš kurių būtent anticiklono sąlygos sukelia aplinkos oro taršos didėjimą, nors išmetamų teršalų kiekiai nesikeičia.

Lietuvoje oro užterštumas yra ne ką mažesnė problema, nei aplinkos užterštumas, štai ką apie tai mano, šiemet devintąjį kartą rengiamos akcijos „Darom“, kurios pagrindinis tikslas ir yra oro taršos mažimas, vadovė Roberta Ažukaitė: „Kiekvienais metais rengiame aplinkos švarinimo akciją „DAROM“ ir ją paskiriame kokiai nors taršos problemai, šiemet pasirinkta problema – oro užterštumas, labai rimta problema šiuolaikiniame, moderniame pasaulyje, kuomet žmonės renkasi patogumą, o ne savo paties fizišką sveikatingumą ir trumpus atstumus įveikti imasi automobilio pagalbos nepaisant to, kad rinktųsi ėjimą pėsčiomis ar važiavimą dviračiais“.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis suvartojant perpus mažiau energijos, įgyvendinant ES direktyvas, keičiantis ekonominėms sąlygoms, taikant energiją tausojančias technologijas, eksploatuojant mažiau kuro naudojančias transporto priemones ir sustabdžius aplinkai kenksmingus pramonės objektus, aplinkos oro teršalų išmetimai Lietuvoje per daugelį metų perpus sumažėjo. Bendrai Lietuvoje makro skalėje oro kokybė pagerėjo, tačiau traukos taškų – intensyviais transporto srautais pasižyminčių didžiųjų miestų – mikroskalėje aplinkos oro kokybė išlieka pastovi, net įvertinus sumažėjusių tarp valstybių teršalų pernašų kiekį.

Prastą aplinkos oro kokybę lemia intensyvus transporto srautas, aplinkos oro teršalų išmetimai šildymo sezono metu, ypač ankstyvą pavasarį, dominuojant pakeltajai taršai nuo gatvių. Žiemos sezono metu gatvės dažniausiai barstomos smėliu ir/arba druskos mišiniu, kuris su paviršiniu vandens nuotėkiu ir/arba specialiai palaisčius gatves patenka į paviršinius vandenis, dirvožemį arba atšilus orams dulkių pavidalu pasklinda aplinkos ore. Kitų ES valstybių patirtis rodo, kad naudojant skaldą, pasibaigus šaltajam sezonui, galima surinkti apie 85% viso paskleisto kiekio ir tuo pačiu sumažinti kietųjų dalelių pasklidimą ore. Statybų metu iš statybų teritorijos sunkiasvorių transporto priemonių pervežamas prie ratų prikibęs purvas išdžiūsta ant važiuojamųjų paviršių ir pasklinda ore, todėl svarbu yra vadovautis aplinkai draugiškais statybos principais. Pavasario laikotarpyje žiedadulkės ir tolimosios pernašos taip pat labai neigiamai veikia aplinkos oro kokybę. Išmestos atliekos daro labiau neigiamą žalą kraštovaizdžiui nei aplinkos oro kokybei, tačiau atėjus pavasariui atliekų atsikratymas dažnai būna susijęs su jų deginimu. Laužų, lapų, ražienos smilkinimui (net ne deginimas) aplinkai draugiškesnė tokių atliekų tvarkymo alternatyva galėtų būti kompostavimas arba žaliųjų atliekų atidavimas tokių atliekų tvarkymo įmonėms.

Vienas iš būdų, siekiant užtikrinti efektyvų aplinkos oro kokybės valdymą ilgalaikėje perspektyvoje yra teritorijų reguliavimas, su kuriuo turėtų būti numatytas ir palaipsniui įgyvendinamas transporto srautų ekstrareguliavimas kritinėmis oro užterštumo dienomis.
Lietuvos teritorijoje oro kokybės monitoringui užtikrinti yra įrengtos aplinkos oro monitoringo stotelės: po kelias Vilniuje ir Kaune, pora Klaipėdoje, po vieną kituose didžiuosiuose miestuose, taip pat foninės aplinkos oro monitoringo stotelės kaimiškosiose vietovėse. Ištisus metus yra matuojamos teršalų koncentracijos, kurios yra viešai skelbiamos AAA svetainėje. Vidutinės metinės aplinkos oro teršalų vertės dažniausiai retai viršija leistinas ribines vertes. Vilniaus aplinkos oras, lyginant su kitų ES valstybių didžiųjų miestų aplinkos oru, yra vienas iš švaresnių, nors paros kietųjų dalelių koncentracija dažnai viršija 35 leistinus kartus per metus. Analizuojant modeliavimo būdu sudarytus aplinkos oro teršalų sklaidos žemėlapius, dažnai pastebimi aplinkos oro teršalų koncentracijų leistinų verčių viršijimai ypač intensyviausių gatvių sankryžų aplinkoje, pramoninės rajonų aplinkoje ir individualių namų kvartalų aplinkoje šildymo sezono metu.

Prie oro kokybės gerinimo siekiančiam prisidėti pavieniam ir komforto nenorinčiam atsisakyti žmogui yra patariama eksploatuoti techniškai tvarkingą automobilį. Kai šilumos energijos gamyba individualiai rūpinasi individualių namų gyventojai, rekomenduojama domėtis paramos galimybėmis, siekiant efektyvesnės energijos gamybos, atidžiai prižiūrėti katilus bei atsakingiau rinktis deginamo kuro rūšį.

Populiarėjant aktyviam sportui, rekomenduojama juo užsiimti atokiau pagrindinių gatvių, ypač esant blogoms teršalų išsisklaidymo sąlygoms. Žmonės turėtų suklusti ir susimąstyti, kokiu oru jie kvėpuoja ir turėtų stengtis daryti viską, kad tik į orą patektų kuo mažiau kenksmingų medžiagų. Tad tik keičiantis vyraujančiam suvokimui, prie kurio prisideda ir autoritetų rodomas pavyzdys, galima stebėti reikšmingus pokyčius aplinkos oro kokybės gerinimo atžvilgiu.

Visi, kuriems rūpi aplinkos užterštumo mažinimas, kviečiami prisijungti prie balandžio 23 d. įvyksiančios akcijos „DAROM 2016“.