Mirė signataras Vladimiras Beriozovas

V. Beriozovas gimė 1929 m. rugsėjo 29 d. Mažeikių apskrities Viekšnių valsčiuje. Buvo ketvirtasis gausios (4 sūnūs ir dukra) diplomuoto agronomo šeimoje.

Iki II-ojo Pasaulinio karo jo tėvas, Antanas Beriozovas, nepriklausęs jokiai partijai, valdė ir nuomavo įvairius dvarus ir ūkius, agronomavo. Karo metais jis dirbo Noreikiškių (netoli Kauno), Poginės (prie Babtų), Pavermenio (Kėdainių apskrity) valstybinių ūkių agronomu ir administratorium. Vladimiras tuo metu lankė Kauno V.Kudirkos pradžios mokyklą, vėliau mokėsi kitose vidurinėse mokyklose, t.y. ten, kur gyveno tėvai.

1950 metais buvo pašauktas į tarybinę armiją. 1953 metais, atitarnavęs kone ketverius metus, grįžo į Kauną ir buvo nukreiptas į komjaunimo bei partinį darbą. Dirbo Molėtuose, Širvintose, Ignalinoje. 1961 metais neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą.

1967 metais buvo pakviestas dirbti į Lietuvos komunistų partijos (LKP) Centro komitetą (CK). Iš pradžių dirbo instruktoriumi, vėliau skyriaus vedėjo pavaduotoju ir vedėju.

Prasidėjus Atgimimo laikotarpiui, demokratėjant komunistų partijos vidiniam gyvenimui, Sąjūdžio aktyviai palaikomas ir remiamas, Vladimiras Beriozovas buvo išrinktas LKP CK antruoju sekretoriumi. Tai buvo pirmas atvejis, kai respublikinės partinės organizacijos antruoju sekretoriumi išrinktas žmogus be Tarybų Sąjungos Komunistų partijos (TSKP) CK žinios, vadinasi, be jo pritarimo ir palaiminimo. LKP buvo pirmoji ir tuo pačiu vienintelė partinė organizacija be Maskvos statytinio.

1989 m. V. Beriozovas kartu su Algirdu Brazausku pradėjo aktyviai ruoštis partijos atsiskyrimui nuo TSKP. Šie bandymai baigėsi gruodžio mėnesį įvykusiu XX suvažiavimu, kuris priėmė nutarimą atsiskirti nuo TSKP. Tai buvo ne tik deklaratyvus sprendimas, o tvirtas pagrindas kurti naują partiją. Savarankiška LKP ir savo statutu ir programa iš esmės skyrėsi nuo TSKP, todėl vėliau ji pakeitė pavadinimą, tapo LDDP – Lietuvos demokratine darbo partija.

1989 metais Vladimiras Beriozovas demokratiškuose rinkimuose buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu. Tarp Lietuvoje rinktų deputatų jis surinko daugiausia rinkėjų balsų.

1990–1992 m. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatas, kairiųjų frakcijos pirmininko pavaduotojas.

1992–1994 m. – Lietuvos Respublikos prezidento patarėjas. Signatarų klubo narys.

Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė Lietuvos Respublikos Seimo ir savo vardu reiškia nuoširdžią užuojautą dėl Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjo, Nepriklausomybės Akto signataro Vladimiro Beriozovo mirties velionio šeimai, draugams ir bendražygiams.

„Netekome Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, žmogaus, kuris 1990 metais balsavo už Laisvą ir Nepriklausomą Lietuvą“, – teigia Seimo vadovė.

***

Urna su velionio palaikais bus pašarvota Vilniaus laidojimo rūmų (Olandų g. 22) Didžiojoje salėje.  Atsisveikinimas – rytoj, kovo 17 d., nuo 16 val.

Velionis bus palaidotas Signatarų kalnelyje Vilniaus Antakalnio kapinėse, penktadienį, kovo 18 d.