Penktadienis, 27 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

Sociologas Z. Baumanas: socialiniai tinklai yra spąstai

www.alkas.lt
2016-01-26 11:44:36
4
prof. Zygmuntas Baumanas 1925-2017) | VDU nuotr.

prof. Zygmuntas Baumanas 1925-2017) | VDU nuotr.

Z.Baumanas_vdu.lt
Zygmuntas Baumanas |vdu.lt nuotr.

Profesorius Zygmuntas Baumanas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaras ir vienas svarbiausių pasaulio socialinių mąstytojų ir postmodernizmo tyrinėtojų, neseniai atšventė savo 90-ąjį gimtadienį. Pokalbyje su Ispanijos dienraščiu „El País“ sociologas pažymėjo, jog dauguma žmonių šiandien socialinius tinklus naudoja ne tam, kad praplėstų savo akiratį, bet, priešingai, kad liktų komforto zonoje, kurioje girdi tik savo pačių balso aidą.

Savo išvystytoje likvidžios modernybės teorijoje Z. Baumanas teigia, jog dabartiniame amžiuje visi sutarimai yra laikini ir trumpalaikiai. Būtent šios teorijos dėka profesorius šiandien laikomas vienu svarbiausių sociologų pasaulyje. 2015 m. kartu su VDU profesoriumi Leonidu Donskiu išleistoje knygoje „Moral Blindness: the Loss of Sensitivity in Liquid Modernity“ sociologas aptarė mūsų vis labiau individualistiniame pasaulyje prarastą bendruomeniškumą.

– Nelygybę Jūs esate pavadinęs „metastaze“. Ar demokratijai iškilo grėsmė?

– Tai, kas šiuo metu vyksta, galima pavadinti demokratijos krize, pasitikėjimo praradimu: įsitikinimu, kad mūsų valdžia yra korumpuota, kvaila ir nekompetentinga. Veiksmams reikia galios, tam, kad galėtume kažką padaryti, mums reikalinga politika – gebėjimas nuspręsti, ką reikia padaryti. Tačiau tos jungtuvės tarp galios ir politikos tautinėje valstybėje jau pasibaigė. Galia tapo globalizuota, tačiau politika išliko tokia pat lokali kaip ir anksčiau. Politikos rankos yra nukirstos. Žmonės nebetiki demokratine sistema, nes ji nesilaiko savo pažadų. Mes tai pastebime, pavyzdžiui, migracijos krizės atveju: tai globalus reiškinys, tačiau mes vis tiek veikiame ribotai. Mūsų demokratinės institucijos nėra pritaikytos tarpusavio priklausomybės situacijoms. Dabartinė demokratijos krizė yra demokratinių institucijų krizė.

– Į kurią pusę šiuo metu yra pasvirusi Jūsų aprašyta švytuoklė tarp laisvės ir saugumo?

– Tai dvi vertybės, kurias be galo sunku suderinti. Jei norite daugiau saugumo, teks paaukoti tam tikrą dalį laisvės; jei norite daugiau laisvės, teks atsisakyti saugumo. Ši dilema tęsis amžinai. Prieš 40 metų patikėjome, kad laisvė triumfavo, ir pradėjome vartotojiškumo orgiją. Atrodė, kad viskas įmanoma, kai pasiskolini pinigų: automobiliai, būstai… Tiesiog už juos sumokėdavai vėliau. 2008-ųjų įspėjamasis signalas, kai paskolos išseko, buvo skaudus. Po to sekusi katastrofa, socialinė griūtis ypač smarkiai smogė viduriniajai klasei, nutempdama ją į pavojingą padėtį, kurioje ji išliko iki šiol: jie nežino, ar jų įmonė susijungs su kita ir juos atleis, nežino, ar tai, ką nusipirko, tikrai priklauso jiems… Tai jau konfliktas ne tarp klasių, bet tarp kiekvieno žmogaus ir visuomenės. Tai yra ne tik saugumo, bet ir laisvės stoka.

– Sakote, kad progresas yra mitas, nes žmonės nebetiki, kad ateitis bus geresnė už praeitį.

– Mes gyvename tarpuvaldžio laikotarpyje – tarp laiko, kai turėjome tikrumą, ir kito laiko, kai senoji tvarka nebeveikia. Mes nežinome, kas ją pakeis. Eksperimentuojame su naujais veikimo būdais. Ispanija pabandė kvestionuoti dalykus Gegužės 15-osios (15M) judėjimu, kai žmonės užėmė viešąsias erdves, ginčijosi, mėgino pakeisti parlamentines procedūras tam tikra tiesiogine demokratija. Tai netruko ilgai. Taupymo politika tęsis, niekas jos negali sustabdyti, tačiau ji vis dar gali būti sąlyginai efektyvi ieškant naujų veikimo būdų.

– Esate teigęs, jog 15M ir globalinis „Occupy“ judėjimas žino, kaip atverti kelią, bet ne kaip sukurti kažką tvirto.

Žmonės viešose erdvėse kurį laiką pamiršo nesutarimus bendro tikslo vardan. Jei tikslas yra neigiamas, kai ant kažko pykstama, sėkmės tikimybė yra didesnė. Tam tikra prasme tai galėjo būti solidarumo sprogimas, tačiau sprogimai yra labai galingi ir trumpalaikiai.

– Jūs taip pat manote, kad vaivorykštinėse koalicijose dėl jų pobūdžio nėra vietos lyderystei.

– Taip yra būtent todėl, kad tokie judėjimai stokoja lyderių, kurie juos galėtų pergyventi. O kadangi jie neturi lyderių, savo pasiryžimo siekti tikslo jie negali paversti konkrečiais veiksmais.

– Ispanijoje 15M judėjimas padėjo atsirasti naujoms politinėms jėgoms – politinei partijai „Podemos“.

– Vienos partijos pakeitimas kita problemos neišspręs. Problema nėra ta, kad išrinktos ne tos partijos, o ta, kad jos nevaldo padėties. Ispanijos bėdos yra globalios problemos dalis. Klaidinga manyti, kad viską galima išspręsti iš vidaus.

– Ką manote apie katalonų nepriklausomybės projektą?

– Manau, kad mes vis dar vadovaujamės Versalio sutarties principais, kai buvo išvystyta idėja, jog kiekviena tauta turi teisę į savivaldą. Tačiau šiandieniniame pasaulyje tai yra fikcija – jau nebėra homogeniškų teritorijų. Šiandien kiekviena visuomenė yra tik diasporų kolekcija. Žmonės prisijungia prie visuomenių, kurioms jie ištikimi, ir moka savo mokesčius, tačiau tuo pat metu jie nenori atsisakyti savo tapatybės. Ryšys tarp tavo tapatybės ir vietos, kurioje gyveni, nutrūko. Padėtis Katalonijoje, kaip ir Škotijoje ar Lombardijoje, yra prieštaravimas tarp gentinės tapatybės ir pilietybės. Jie europiečiai, tačiau nori bendrauti su Briuseliu ne per Madridą, o per Barseloną. Ta pati logika iškyla beveik visose šalyse. Mes vis dar vadovaujamės principais, nustatytais I-ojo pasaulinio karo pabaigoje, tačiau pasaulyje įvyko tiek daug pasikeitimų.

– Jūs skeptiškai žiūrite į taip vadinamus „fotelio aktyvistus“ (angl. armchair activists), kurie protestuoja socialiniuose tinkluose, ir teigiate, jog pigios interneto pramogos mus bukina. Ar tai reiškia, kad socialiniai tinklai yra naujasis opiumas liaudžiai?

– Tapatybės klausimas pasikeitė nuo kažko, ką turi vos gimęs, į užduotį: turi sukurti nuosavą bendruomenę. Tačiau bendruomenės nėra kuriamos, tu arba ją turi, arba ne. Socialiniai tinklai gali sukurti tik pakaitalą. Skirtumas tarp tinklo ir bendruomenės yra tas, kad bendruomenei priklausai tu, o tinklas priklauso tau. Tinkle tu jautiesi valdąs padėtį. Jei nori, gali pasikviesti draugų, jei nori, gali juos išmesti. Tu gali kontroliuoti svarbius žmones, kurie tau artimi.

To dėka žmonės pasijaučia kiek geriau, nes vienatvė, baimė, kad tave paliks, yra pati didžiausia mūsų individualistų amžiuje. Tačiau internete taip lengva draugus pridėti ar išmesti, kad žmonės nesugeba išmokti tikrų socialinių įgūdžių, kurių reikia kai išeini į gatvę, kai eini į darbą, kur susitinki daug žmonių, su kuriais reikia prasmingai bendrauti. Popiežius Pranciškus, kuris yra puikus žmogus, savo pirmąjį interviu po išrinkimo davė Eugenijui Scalfari, italų žurnalistui, kuris yra viešai žinomas kaip ateistas. Tai buvo ženklas: tikras dialogas vyksta ne tada, kai kalbiesi su žmonėmis, kurie tiki tokiais pačiais dalykais, kaip ir tu.

Socialiniai tinklai neišmoko mūsų dialogo, nes ten labai lengva išvengti kontraversijos… Tačiau dauguma žmonių socialinius tinklus naudoja ne tam, kad vienytųsi, praplėstų savo akiratį, bet priešingai – kad apsibrėžtų sau komforto zoną, kurioje vieninteliai jų girdimi garsai yra jų pačių balso aidas, o vieninteliai matomi dalykai yra jų pačių veido atspindžiai. Socialiniai tinklai yra labai naudingi, jie suteikia malonumą, tačiau jie yra spąstai.

Parengta pagal dienraštį „El País“

Apie prof. Zygmuntą Baumaną

Zygmuntas Baumanas (g. 1925 m.) studijavo Varšuvos universitete, vėliau jame dirbo. Nuo 1968 m. dėstytojavo Tel Avive ir Haifoje, Izraelyje, o 1971 m. pradėjo dirbti Lidso universiteto (Jungtinė Karalystė) Sociologijos katedroje, kurią Z. Baumanas pats sukūrė bei kuriai daug metų vadovavo.

Išskirtiniu produktyvumu pasižyminčio mokslininko darbų temos — dabarties tapatybės trajektorijos, globalizacijos pasekmės žmogui, socialinė mintis ir viešoji erdvė. Jo vardas ypač nuskambėjo pasaulyje 1989-aisiais, pasirodžius knygai „Modernybė ir holokaustas“. Už šį leidinį Z. Baumanui suteikta Amalfio sociologijos ir socialinių mokslų srities premija.

2007 m. profesoriui buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktaro vardas. 2010 m. spalį prof. Z. Baumanas pirmą kartą apsilankė Lietuvoje ir Vytauto Didžiojo universitete – čia jis skaitė paskaitą tema „Natūrali blogio istorija“. Už trejų metų sociologijos klasikas darkart aplankė VDU ir su prof. L. Donskiu surengė viešą paskaitą „Moralinis jautrumas netikrumo amžiuje“.

2015 m. kartu su prof. Leonidu Donskiu išleistoje knygoje „Moral Blindness: the Loss of Sensitivity in Liquid Modernity“ prof. Z. Baumanas diskutuoja apie moralinį jautrumą. Knygoje moralinio jautrumo lemtį mąstytojai nagrinėja pasitelkdami adiaforos sąvoką, kuri apibūdina šiandieninės visuomenės moralinį sąstingį. Pasaulyje, kuriame visi skuba gyventi ir yra susirūpinę naujausiomis technologijomis bei paskalomis, kyla grėsmė prarasti jautrumą kitam.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Z. Baumanas. Natūrali blogio istorija
  2. Gyvasis sociologijos klasikas prof. Z.Baumanas skaitys paskaitas (video)
  3. Ambasadoje Stokholme pagerbtas lietuvių kilmės Nobelio premijos laimėtojas
  4. 7 būdai, kaip mažinti vaikų patyčias internete
  5. D. Stancikas. Europa savo spąstuose
  6. A. Rusteika. Ką sušaudė Paryžiuje
  7. Amerikiečių profesoriai priblokšti: universitetai nemoka išnaudoti interneto
  8. S.Martinavičius. Ar politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydį finansuoja prorusiškos spec. tarnybos?
  9. B.Genzelis. Sąjūdžio jubiliejus užgožtas
  10. V. Sinica. Draugystė su Lenkija, arba kodėl neleisti nelietuviškų asmenvardžių?
  11. Vytauto Didžiojo universitetas švęs atkūrimo 25-metį
  12. D. Stancikas. Paskutinis Tautos referendumas
  13. P. Gylys. Autoritarinė Lietuva – „demokratijos eksportuotoja“
  14. J. Vaiškūnas. Laisvė suvereniteto griuvėsiuose?
  15. Interneto plėtros Lietuvoje pradininkas L. Telksnys: Ateityje robotus maitins žmogaus šiluma

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Pikc says:
    9 metai ago

    Na, jei ten liberastiko donskio pavardė figūruoja – skaityt neverta. Ir apskritai – atsižvelgiant į autoriaus tautybę ir jo nagrinėjamas temas, jo postringavimus vertinčiau atsargiai. 🙂

    Atsakyti
    • !!! says:
      9 metai ago

      Nėra čia ką vertint,tai donckis kvadratu…

      Atsakyti
  2. andrius says:
    9 metai ago

    Jei kas nežino ar jau sugebėjo pamiršti, tai priminsiu, jog šitas Zigmundas Baumanas buvo ilgametis Sovietų sąjungos ir Lenkijos MGB agentas, slapyvardžiu “Semionas”, o vėliau išsitarnavo iki MGB majoro laipsnio, asmeniškai dalyvavo naikinant lenkų AK partizanus (o taip pat yra dalyvavęs ir MGB operacijose prieš Lietuvių partizanus).”

    Atsakyti
  3. Dronas says:
    9 metai ago

    Nesuprantu kodel dergia autoriu, teisingai parasyta. tiesa socialiniaia tinklai turi ir naudinga paskirti, bet dauguma zmoniu isteis su malonumu pasukaus tinkle, pavyzdiui mano bosas toks ir anoks, o paskui ueje i darba uzliai sibuciuos to bos uzpakali, iskus kolega ir pilvu slaiusios del priedu.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Smūgio slopintuvas
Lietuvoje

Didesniam saugumui keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai

2025 06 27
Šuo, katė
Gamta ir žmogus

EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

2025 06 27
Vilniaus senamiestis
Lietuvoje

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

2025 06 27
Automobilis, kelionės
Gamta ir žmogus

GPS trikdžiai kelia nerimą keliaujant, bet ne bendraujant

2025 06 27
Troleibusas
Lietuvoje

Nuo liepos 1 d. Vilniuje – nauji kelionių bilietai

2025 06 27
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Klaipėdos Atgimimo aikštė ruošiama išminavimo darbams

2025 06 27
Dviračių sportas
Lietuvoje

Daugės dviratininkams skirtų takų

2025 06 27
Elektrinis laivas | vvt.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniaus elektriniai laivai jau testuojami Rygoje

2025 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • skt. apie Jono vardas išlieka plačiai paplitęs ir mėgstamas
  • Rimvydas apie Jono vardas išlieka plačiai paplitęs ir mėgstamas
  • +++ apie Gyventojų skaičiaus augimą šalyje lėmė tarptautinė migracija
  • +++ apie Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Didesniam saugumui keliuose – mobilūs smūgio slopintuvai
  • EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę
  • Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas
  • GPS trikdžiai kelia nerimą keliaujant, bet ne bendraujant

Kiti Straipsniai

Dantų protezavimas

Kai šypsena keičia gyvenimą: „PAPADENT“ patirtys

2025 06 25
Dirbtinis intelektas

Didelis atvirumas su DI gali turėti nenumatytų pasekmių

2025 06 21
Remigijus Žemaitaitis

R. Žemaitaitis ragina pažaboti elektroninių cigarečių juodąją rinką

2025 06 16
Telefonas | pexels nuotr.

Telefonai – ir vaikų saugumui

2025 06 15
„ChatGPT“

„ChatGPT“ jau gali atspėti, kur daryta jūsų nuotrauka

2025 06 14
DI savitarnos kasose

Vienoje Lietuvos parduotuvėje – amžių jau patvirtina DI

2025 06 14
Ilonas Maskas ir Donaldas Trampas

L. Kojala. Meilė pragmatiniams interesams nebūtina

2025 06 07
Robotika | einmin.lrv.lt nuotr.

Lietuviai robotų nebijo: įvardijami, kaip didžiausi technologijų vertintojai visoje ES

2025 06 06
4G ryšys

Pajūryje nebeliko 3G ryšio

2025 06 03
Homoseksualizacija | Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?

2025 06 02

Skaitytojų nuomonės:

  • skt. apie Jono vardas išlieka plačiai paplitęs ir mėgstamas
  • Rimvydas apie Jono vardas išlieka plačiai paplitęs ir mėgstamas
  • +++ apie Gyventojų skaičiaus augimą šalyje lėmė tarptautinė migracija
  • +++ apie Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama
  • Tomas Jakutis apie Gyventojų skaičiaus augimą šalyje lėmė tarptautinė migracija
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Švediją sukrėtė pabėgėlių centre nužudyta darbuotoja

Švediją sukrėtė pabėgėlių centre nužudyta darbuotoja

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai