Ilgapirščiai veikia sezoniškai – rudenį vagių taikiniu tampa naujos statybos daugiabučių namų gyventojai. Atšalus orams ir laisvalaikio nebeleidžiant lauke, vietą užimančius ir nebe taip dažnai naudojamus vasaros sezono laisvalaikio reikmenis daugiabučių gyventojai neretai suneša į sandėliukus. Juos šiuo metu sistemingai tuština vagys, ieškantys dviračių.
Sandėliukai – lengvas taikinys
Retas kuris pasirūpina įmantria spyna ant savo sandėliuko durų – būtent dėl to tai tampa lengvu ir vagių mėgstamu taikiniu. Dažnai tokio tipo vagystėms ilgapirščiai renkasi naujos ar apynaujės statybos daugiabučius, kuriuose gyvena jauni žmonės ir šeimos. Šie, paprastai, labiau linkę investuoti į laisvalaikio reikmenis – dviračius, žvejybos įrankius, pripučiamas valtis, vandenlenčių sporto inventorių, riedučius.
Sandėliukus ištuštinti nėra sudėtinga – net jeigu vagys yra pastebimi kaimynų, ne visada suvokiama, kad vyksta vagystė. „Šiandien daugiabučių bendruomenės nebėra tokios stiprios kaip anksčiau, ne visi kaimynai pažįsta vieni kitus, todėl matant žmogų varantį dviratį, ne iš karto suprantama, jog tai ne kaimynas, o vagis. Taip pat, kadangi sandėliukai nėra papildomai apsaugoti ir jų spynos dažniausiai būna nesunkiai įveikiamos, pagauti vagį įvykio vietoje tampa tikrai sudėtinga“, – kalba „Gjensidige Baltic“ Baltijos šalių gyventojų turto draudimo produktų vadovė Jurgita Nagrockė.
Skaudi vagišių pamoka
Vilnietės Editos naujakurių pamėgtoje Bajorų gyvenvietėje gyvenančią šeimą, kartu su dar vienuolika to daugiabučio gyventojų sandėliukų ilgapirščiai iššvarino pernakt: „Tam, kad pasiektų tikslą, vagys turėjo pereiti tris užraktus – įėjimo į garažą, įėjimo į bendrą sandėliukų patalpą bei kiekvieno buto individualią spyną. Per vieną naktį buvo apiplėšti visi rūsyje buvę sandėliukai – iš mūsų buvo pavogtos brangios meškerės, tuo tarpu viena kaimynų šeima prarado dviračius, kainavusius po du tūkstančius eurų.“
Nuo akių paslėpta patalpa vagims leido nematomiems įeiti į visus sandėliukus. Dėl durų užraktų paprastumo, patekti į patalpą nebuvo sudėtinga – tereikėjo išmušti į duris įmontuotą spynos cilindrą. Edita sako, jog ši vagystė privertė rimčiau pasižiūrėti į apsaugą: „Po šios vagystės, kartu su kaimynais planuojame įsirengti signalizaciją, kuri, tikimės, atbaidys vagis. Be to, mąstome apie sunkiau įveikiamos spynos įsirengimą tiek į mūsų asmeninį sandėliuką, tiek kartu su kaimynais į bendrąją patalpą.“
Apsisaugoti – misija įmanoma?
Anot draudimo specialistės, geriausia apsauga – papildomos kliūtys vagišiams: „Vagys prieš imdamiesi darbo visada įvertina situaciją – ar yra tiesioginis patekimas į sandėliukus iš lauko, kaip greitai galima apsisukti, kokia numanoma vagystės vertė.“ Būtent dėl šios priežasties dažniau apiplėšimui renkamasi naujos statybos, prabangesniuose rajonuose esantys daugiabučiai.
J. Nagrockė pataria, jog norint efektyviai apsaugoti, turtą nuo ilgapirščių, derėtų ne tik glaudžiau bendradarbiauti su kaimynais, įsirengti sunkiau įveikiamas spynas bei signalizaciją. Specialistė pataria, taip pat nepamiršti apdrausti savo turto – tokiu atveju, net nukentėjus nuo vagystės, žala už pavogtą turtą bus atlyginta.“
Na vagysčių visada buvo ir bus, bet klausimas ar patys žmonės nori nuo to apsisaugoti… Kartais net duris pamiršta žmonės užsirakinti, o ką jau kalbėti apie būsto draudimą ir signalizaciją…
Turto draudimas manau butinas. Ir ne tik nuo ilgapirsciu, bet ypatingai nuo nelaimiu, tokiu kaip gaisras, po kuriu nelieka absoliuciai nieko. Tokiu atveju draudimas tikrai naudingas, ir nors nuo pacios nelaimes neapsaugos, bet nutikus bedai neliksi be nieko, net be stogo virs galvos, nes gausi numatyta ismoka, tad turto, busto draudima tikrai palaikau ir manau esant reikalingu.