Spalio 21 dieną tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings“ sudarytojai paskelbė „Emerging Europe and Central Asia 2015–2016“ (iš angl. k. Kylančios Europos ir Centrinės Azijos) universitetų reitingą – į regioninio reitingo 50-tuką pateko trys Lietuvos aukštosios mokyklos.
Pirmaujančias pozicijas išlaiko Vilniaus universitetas (VU), bendrame reitinge užėmęs 19 vietą. Praėjusiais metais jis buvo 32-oje vietoje. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), užėmęs 45 vietą,
šiemet ir vėl įvertintas kaip antras geriausias šalies universitetas bei techninių universitetų lyderis. Praėjusiais metais „QS World University Rankings“ paskelbtame reitinge „Emerging Europe and Central Asia 2014–2015“ VGTU turėjo 47 poziciją.
Per plauką į 50-uką pateko ir Kauno technologijos universitetas (KTU), kuris čia užėmė paskutinę 50-ąją poziciją. Kitos šalies aukštosios mokyklos liko už geriausiųjų 50-uko ribų: Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) atsidūrė 77-oje, o Klaipėdos universitetas (KU) su kitais regiono lyderiais pasidalijo 121–130 vietas.
Antrąkart pristatomame reitinge įvertinta apie 500 universitetų iš 30 Europos ir Centrinės Azijos šalių. Į reitingą (QS) įtraukti ir kitų Baltijos šalių aukštosios mokyklos: trys Latvijos ir keturi Estijos universitetai. Pastarojoje šalyje neabejotinai pirmauja Tartu universitetas, užimantis 4-ąją vietą, o broliai latviai labiausiai gali džiaugtis Latvijos universitetu – jis 46-as.
Regiono lyderiu paskelbtas Maskvos valstybinis M.V.Lomonosovo unversitetas. Su šia mokymo įstaiga VGTU vykdo jungtinę magistrantūros programą.
Šis reitingas išsiskiria tuo, kad išryškinamas akademinio personalo pranašumas regiono kontekste. Nuo dešimtmetį skelbiamo „QS World University Rankings“ reitingo „Emerging Europe and Central Asia“ reitingo metodologija skirias dalimi vertinimo kriterijų, jų svarumo procentine išraiška. Čia aukštosios mokyklos vertinamos pagal universiteto reputaciją tarp akademinio personalo (30 proc.) ir darbdavių (20 proc.), santykį tarp studentų ir dėstytojų (15 proc.), mokslo publikacijų skaičių (Scopus duomenų bazė) (10 proc.), Webometrics reitinge užimamą poziciją, vertinant matomumą ir įtaką internetinėje erdvėje (10 proc.), mokslo publikacijų citavimo rodiklius (Scopus duomenų bazė) (5 proc.), daktaro laipsnį turinčio personalo dalį (5 proc.), užsienio dėstytojų dalį (2,5 proc.) ir užsienio studentų dalį (2,5 proc.).
