A. Praninskas. Europą užgriuvo migrantų cunamis

Senąjį žemyną tvindantis pabėgėlių srautas didėja sulig kiekviena diena. Baiminamasi, kad jo keliamų politinių, ekonominių ir socialinių problemų naštos Europa gali nebeatlaikyti.

Daugiau nei 350 tūkstančių

Europą apėmusi pabėgėlių iš Afrikos ir Artimųjų Rytų krizė vis stiprėja. Tai buvo galima prognozuoti dar pavasarį, kai smarkiai išaugo žmonių kontrabandos mastai tradiciniame nelegalios migracijos maršrute iš Šiaurės Afrikos į Italiją. Jai priklausanti Lampedūzos sala Viduržemio jūroje tapo slenksčiu į Europą dešimtims tūkstančių pabėgėlių iš Libijos, Tuniso, Eritrėjos, Somalio, Etiopijos ir kitų skurdo bei karinių konfliktų alinamų šalių. Tūkstančiai jų paskendo bandydami pasiekti Europos krantus perpildytais palaikiais laiveliais. Viduržemio jūra buvo praminta masinėmis migrantų kapinėmis (vien tik per praėjusius metus joje nuskendo daugiau nei 2 000 migrantų), tačiau daugelio noras pradėti naują gyvenimą Europoje vis dar yra stipresnis už mirties baimę.

Naujausiais Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) duomenimis, vien nuo šių metų pradžios  per Viduržemio jūrą Europą pasiekė daugiau nei 350 tūkst. migrantų. Tik į Graikiją jų atvyko daugiau nei 234 tūkst., arba daugiau, nei į Europą atvyko per visus 2014 m. Dabar populiariausias pabėgėlių maršrutas – kelionės laivais ir valtimis iš Turkijos į Graikijos salas. Pasiekę Europą, dauguma jų neužsibūna pietinėse jos šalyse ir skuba į Vokietiją, Didžiąją Britaniją ir Švediją.

Rugpjūčio pabaigoje Europą sukrėtė šiurpus radinys Austrijoje: vienoje šalies automagistralių buvo paliktas sunkvežimis su uždususių migrantų kūnais. Juo kontrabandininkai vežė 71 žmogų, tarp jų 8 moteris ir 4 vaikus. Šis įvykis atskleidė, kad nelegalus migrantų gabenimo į Europos šalis verslas yra gerai organizuotas, o jo mastai – labai dideli. Pasak ekspertų, migrantų kontrabanda jau tapo viena pelningiausių nusikalstamo verslo šakų po prekybos narkotikais, ginklais ir prostitucijos.

„Mama Merkel“

Pastaraisiais metais vis stiprėjusios imigracijos į Europą iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų bangos šiemet itin grėsmingos tapo pablogėjus situacijai Sirijoje. Besitęsiantis pilietinis karas ir „Islamo valstybės“ įsigalėjimas šioje šalyje (jos kovotojai jau pasiekė Damasko prieigas) bei Irake skatina tūkstančius sirų šeimų ieškotis naujų namų ramioje ir turtingoje Europoje. Ekspertų teigimu, būtent iš Sirijos šiuo metu plūsta didžiausias nelegalių pabėgėlių srautas. Daugelis jų vyksta tiesiai į Europą, užuot lūkuriavę pabėgėlių stovyklose kaimyninėse šalyse. Kuo ilgiau pabėgėliai gyvena jiems skirtose stovyklose Libane, Jordanijoje ir Turkijoje, tuo didesnė tikimybė, kad jie pagaliau susivoks negalėsiantys čia pradėti naujo gyvenimo ir nuspręs vykti kitur. Tuo labiau kad ketverius metus Sirijoje vykstančiame pilietiniame kare nematyti jokios prošvaistės.

Pabėgėliams nemažą viltį įkvėpė rugpjūtį Vokietijos valdžios paskelbtas pareiškimas, kad šiemet tikimasi peržiūrėti 800 tūkst. į šalį atvykusių migrantų paraiškų suteikti prieglobstį. Vokietijos atstovai taip pat informavo apie sprendimą tapti pirmąja ES šalimi, kuri negrąžins pabėgėlių iš Sirijos į pirminę jų atvykimo į Europos Sąjungą vietą. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką pabėgėliai turi užsiregistruoti ir prašyti prieglobsčio toje ES šalyje, į kurią pirmiausia atvyko, ir privalo būti grąžinti į ją, jei nelegaliai atvyktų į kitas ES valstybes.

Suprantama, palankus Vokietijos požiūris (dėkingi sirų pabėgėliai Vokietijos kanclerę jau praminė „mama Merkel“) dar labiau paskatino migrantus vykti į šią šalį. Rugsėjo pradžioje Vengrijos valdžia netikėtai leido pabėgėliams, kurių dauguma neturėjo įvažiavimo į ES vizų, palikti jiems skirtas stovyklas Budapešte ir išvykti į Vokietiją. Tiesa, po 24 valandų toks leidimas buvo atšauktas, tačiau šimtai pabėgėlių, skubančių traukiniais pasiekti Austriją ir Vokietiją, jau buvo užplūdę Vengrijos geležinkelio stotis. Policija turėjo panaudoti jėgą, kad įvestų tvarką. Dėl leidimo išvykti traukiniais iš Budapešto buvo pasiektas dar vienas migracijos rekordas: į Austrijos sostinę Vieną vos per vieną dieną atvyko daugiau nei 3 650 pabėgėlių.

Dramatiškai klostosi situacija ir Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos pasienyje. Kalė miestą užplūdę imigrantai, bandantys bet kokia kaina pasiekti Britanijos krantus, trikdo „Eurostar“ traukinių eismą tuneliu po Lamanšu. Rugsėjo pirmąją prie geležinkelio bėgių prasiveržusių migrantų minia užblokavo penkis „Eurostar“ traukinių reisus: jie negalėjo įvažiuoti į tunelį.

Kelrodis internete

Daugeliui Europą pasiekti svajojančių migrantų iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių kelionė prasideda nuo interneto: jų kompasu tapo socialinis tinklas „Facebook“, padedantis greitai susirasti į Senąjį žemyną jūra ar sausuma perkelti žadančius kontrabandininkus. Pasak Vakarų žiniasklaidos, geresnio gyvenimo Europos Sąjungoje ieškantys pabėgėliai arabiškose „Facebook“ tinklo paskyrose gauna labai išsamią informaciją apie kelionės kainą, įskaitant kontrabandininkų paslaugas, kyšius kelių šalių pareigūnams, baudų, jei būtų sučiupti, dydį bei įvairius reikalingų žmonių ar jų tarpininkų kontaktinius duomenis. Čia skelbiami asmenų, galinčių slapta perkelti pabėgėlius iš Turkijos pakrantės į artimiausias Graikijos salas, telefono numeriai, bei patarimai, kaip ir kur geriausia kirsti Serbijos ir Vengrijos sieną.

Viena vieta guminėje kontrabandininkų valtyje, kuria pabėgėliai iš Izmiro miesto Turkijoje plukdomi į Graikiją, kainuoja 1 200 JAV dolerių. Gelbėjimosi liemenė – nemokamai. Tokį kelionės būdą renkasi labai daug iš Sirijos į Europą vykstančių žmonių. Pageidaujantys saugesnės ir komfortiškesnės kelionės Egėjo jūra į Graikiją gali užsisakyti vietą turistinėje jachtoje: vienam žmogui tai kainuos 2 500 eurų.

Pasiturintieji gali pasinaudoti ir išskirtine kontrabandininkų paslauga – vykti iš Turkijos tiesiai į Vokietiją. Kelionė automobiliu maršrutu Turkija–Graikija–Makedonija–Serbija–Vengrija–Austrija–Vokietija vienam žmogui kainuoja 6 tūkst. eurų. Internete besireklamuojantys kontrabandininkai žada, kad pasirinkusiems šį variantą per visą kelionę teks tik vieną valandą paėjėti pėstute ir persikelti per upę, o toliau visą kelią iki Vokietijos bus važiuojama automobiliu. Išmanieji telefonai, mobilusis internetas, skaitmeniniai žemėlapiai, GPS navigacija ir kitos technologinės galimybės pabėgėliams ir jų vedliams ne tik padeda pasirinkti tiesiausią kelią, bet ir leidžia prireikus greitai keisti kelionės maršrutus, kad neįkliūtų pasieniečiams ar policijos pareigūnams.

Ieškoma politinių sprendimų

Kuo toliau, tuo labiau iš įvairių ES valstybių plaukiantys pranešimai apie incidentus, neramumus ir rekordus, susijusius su nelegaliais imigrantais, primena suvestines iš karo veiksmų fronto. Akivaizdu, kad atvykėlių į ES antplūdis vis stiprėja. Europos išorės sienų valdymo agentūra „Frontex“ pranešė, kad per paskutinę rugpjūčio savaitę vien tik į Graikiją nelegaliai atvyko 23 tūkst. pabėgėlių: tai 50 proc. daugiau, nei savaitę prieš tai. ES migracijos ir vidaus reikalų komisaras Dimitris Avramopoulos pareiškė, kad dabartinė pabėgėlių krizė yra rimtas atsparumo testas visoms Europos Sąjungos institucijoms. „Tai gali būti visų tų pasiekimų, kuriuos padarėme per praėjusius 50 metų, pabaigos pradžia“, – niūriai konstatavo komisaras. Jo nerimas yra visiškai pagrįstas:  didėja įtampa tarp tų Europos šalių, į kurias labiausiai veržiasi pabėgėliai, ir tų, kurios bent jau kol kas jų nedomina. Pirmosios ragina Rytų Europos valstybes elgtis solidariai ir priimti kur kas daugiau pabėgėlių. Tačiau net jei tam ir būtų pritarta, mažai kas mano, kad Europa pajėgtų priimti visus norinčius joje apsigyventi, be to, įtariama, kad dauguma pabėgėlių – ekonominiai imigrantai, ieškantys geresnio gyvenimo sau ir savo vaikams. Karo nuniokotų jų šalių nepavyks greitai atstatyti, tad jie verčiau pasiryžę susimokėti kontrabandininkams už bilietą į tas šalis, kur gerovė pasiekiama lengviau ir paprasčiau.

Sparčiai blogėjanti situacija paskatino Europos Sąjungos vadovus rugsėjo 14 dieną surengti neeilinį 28 ES šalių vidaus reikalų ministrų susitikimą, kuriame planuojama aptarti veiksmingiausias priemones šiai krizei suvaldyti. Labai tikėtina, kad jam pasibaigus sužinosime apie naujų pabėgėlių registravimo centrų steigimus, naujas, gerokai didesnes, pabėgėlių skirstymo ES šalyse kvotas arba dar didesnius nesutarimus tarp valstybių – narių, niekaip nesugebančių rasti visas tenkinančio sprendimo, ką daryti su Europą tvindančiu pabėgėlių srautu.