Antradienis, 9 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

L. Balčiūnaitė. Ar išsivaduosime iš Lietuvos baimės?

Liucija Balčiūnaitė, www.alkas.lt
2013 09 16 10:23
14
L. Balčiūnaitė. Ar išsivaduosime iš Lietuvos baimės?
Ar išsivaduosime iš Lietuvos baimės? | Alkas.lt nuotr.
Ar išsivaduosime iš Lietuvos baimės? | Alkas.lt nuotr.

Kai per CNN žiūrėjau Barako Obamos susitikimą su Dalia Grybauskaite ir Latvijos bei Estijos prezidentais dėl Sirijos klausimo, pagalvojau jog žiūriu kažkokį cirką. Obama net nemokėjo prezidentės pavardės ištarti ir net sakant jos pavardę jo intonacija krito. Tad eilinis Amerikos pilietis net nesuprato kas ta blondinė sėdinti šalia Obamos. Ir net negirdėjo kokių ten šalių prezidentai buvo. Pati filmavimo kamera buvo užfiksuota tik ant Obamos, o pats pokalbis – lyg koks posėdis iš Baltųjų Rūmų. Jokios pagarbos Baltijos šalių prezidentams nebuvo matyti. Toks Vakarų elgesys Lietuvos ar Baltijos šalių klausimu nėra naujas. Lietuvai šis susitikimas buvo labai svarbus, o Obamai tik eilinė galimybė „prasukti“ savus interesus.

Pasauliniu požiūriu Lietuva yra niekam nereikalinga valstybėlė, kuri kaip marijonetė ir toliau mėtoma tarp stipriųjų šalių ir jų interesų. Jeigu D.Grybauskaitei tikrai rūpi Lietuvos interesai, svarbu prisiminti, jog Amerika išdavė Lietuvą po antrojo pasaulinio karo. Ir ji vėl gali padaryti tą patį. Vakarams niekada nerūpėjo ir nerūpės Lietuvos interesai, čia viskas daroma tik dėl savų politinių interesų. Tad noriu paklausti: kiek dar Lietuvos žmonės leis Lietuvai būti menkinamai ir žeminamai?

Didžiausia tragedija Lietuvos istorijoje yra baimė Lietuvai likti vienai. Suprantama, jog po ilgų metų okupacijos, priverstinio rusinimo ir lenkinimo, kad dauguma Lietuvių ir Lietuvos politikų bijo vėl likti vieni. Grybauskaitės noras bendradarbiauti su Amerika prieš Siriją, parodo Lietuvos paranojinę baimę vėl būti užgrobtai, okupuotai. Tai yra suprantama ir dabartinis pasaulinės politikos klimatas tikrai Lietuvai nesuteikia daug pasirinkimo galimybių. Bet baimių reikia stengtis atsikratyti.

Lietuvos susijungimo su Lenkija padariniai visgi, kaip šmėkla, lydi Lietuvą ir šiandien. Lietuvos nykimas prasidėjo nuo Unijos ir Lietuvos krikšto. Lietuvos nykimas buvo paspartintas Lietuvos „priėmimu“ į taip vadinamų „civilizuotų“ krikščioniškų valstybių tarpą. Nuo šio istorinio etapo ir prasidėjo didžiosios Lietuvos nelaimės. Šiuolaikinis Lietuvos nutautinimas ir kalbos nykimas nuo Unijos laikų nutautinimo skiriasi tik tuo, jog patys lietuviai jį renkasi ir patys jį propaguoja.

Kadangi kadaise Lietuva nesiryžo ir negalėjo kovoti viena be Lenkijos pagalbos, įsigaliojo baimė, kuri Lietuvą kausto iki šiol. Po Sovietų Sąjungos iširimo, Lietuva drąsiai šoko į dar vienos imperijos glėbį – Europos Sąjungą. Ši baimė likti vienai kyla iš mūsų pačių baimės reikštis taip kaip reiškiasi svarbios šio pasaulio valstybės. Lietuvos politikai ir pati prezidentė atvirai bijo ginti Lietuvą ir jos interesus. Taigi, ne naujiena, jog valdžia negali įgyvendinti Konstitucijos reikalavimų ir toliau lankstosi lenkų ekstremistams. Pasiklausius daugumos politikų apskritai susidaro toks vaizdas, kad Lietuva ir Lietuvos žmonės išvis neturi tautinių interesų. Vieninteliai Lietuvos interesai yra tie, kuriuos Amerika ir Europos Sąjunga diktuoja jai.

Dauguma lietuvių senai pamiršo kokia didi kadaise buvo Lietuva. Didelė dalis lietuvių, ypač jaunimo, net nesupranta Lietuvos istorijos pažinimo svarbos. Antilietuviška propaganda tapo Lietuvos realybė, ir daug lietuvių patys priima šią propagandą kaip tiesą. Užuot ugdę lietuvybę, jos kultūrą ir tradicijas lietuviai moka labai gretai perimti kitų tautų kultūrą, papročius, kalbas ir tik retkarčiais pripažįsta, jog jie yra lietuviai, ypač užsienyje. Yra sunku išsilaikyti vienam svetimame krašte, tačiau dar labiau apmaudu, kad ir Lietuvoje lietuviai sparčiai perima antilietuviškumą istorijos suvokime, kultūroje ir savo kalbos atžvilgiu.

Kad tauta išliktų, svarbu yra pradėti nuo savęs. Kiekvienas lietuvis, taip pat ir gyvenantis ne Lietuvoje, turi stoti už Lietuvą. Pastaruoju metu Lietuvos istorija dažnai yra iškreipiama ir žeminama, tačiau tik retas lietuvis tiek mokykloje tiek ir universitete tesugeba argumentuotai apginti Lietuvą.

Kai lietuviai išmoks stoti už savo ir Tėvynės garbę, tik tada pati Lietuva „išmoks“ stovėti viena. Reikia prisiminti, jog Lietuva nėra vergė. Ir niekada nebuvo vergė. Lietuva buvo okupuota ir niekinama ne dėl to, kad buvo silpna ar nepakankamai didi. Lietuva buvo okupantų „geidžiama“, nes buvo stipri ir didi visais laikais.

Mes dažnai piktinamės, kad lenkai kelia triukšmą be reikalo, kovoja kur nėra dėl ko kovoti, šmeižia Lietuvą. Piktinamės tuo, tačiau neduodame tinkamo atkirčio, atsitveriame simboline tyla, nuolaidžiaujame. O tai ir atveda prie tokios padėties, kokia yra dabar Lietuvoje. Lenkai garsiai rėkauja ir Vakarai rašo Lenkijos istorijos versiją. Lenkija vakaruose yra matoma, kaip lygiavertė šalis, o Lietuva – tik maža dalelė Rusijos, kurioje visi kalba lenkiškai. Lietuva yra nežinoma, ir mūsų didi istorija yra menkinama. Kiek tai dar truks?

D.Grybauskaitės noras bendradarbiauti su B.Obama dėl Sirijos yra simbolinė Lietuvos neurozės išraiška. Grybauskaitė toliau skatina šią neurozę ir skiepija šią ligą Lietuvos jaunimui. Prezidentė taip pat skatina tolimesnę lietuvių baimę stovėti vieniems ir laisviems. Deja, daug lietuvių nenori stovėti už Tėvynę. Nes juk daug lengviau priimti kitą kalbą ir kultūrą. Daug sunkiau yra būti lietuviu, palaikyti vienas kitą ir mylėti Lietuvą.

Kad išliktume laisvi privalome neužmiršti mūsų tautos istorijos, jos didvyrių puoselėjusių tikrą lietuvišką dvasią ir nepasiduoti antilietuviškai propagandai.

Autorė yra politikos mokslų bakalaurė, gyvenanti ir kurianti Čikagoje

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos Prezidentei – Karolio Didžiojo apdovanojimas (video, tiesioginė transliacija)
  2. Lietuvos Prezidentei skirtas Karolio Didžiojo apdovanojimas
  3. Lietuvos Prezidentė susitiks su JAV Prezidentu Baraku Obama
  4. Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė susitiko su Vokietijos prezidentu J.Gauku
  5. N. Venckienė. Kovo 11-ąją gims policinė Lietuva?
  6. Z.Vaišvila. Su Sąjūdžiu už Lietuvą?
  7. Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Laikas pasakyti Tautai, į kur vedama Lietuva Europos Sąjungoje? (video)
  8. P.Gylys. D.Grybauskaitė – stiprus žmogus, silpna prezidentė
  9. Nobelio taikos apdovanojimą Lietuvos vadovė atsiims drauge su kitais Europos lyderiais
  10. Lietuvos projektas pripažintas geriausiu Europos Sąjungoje (video)
  11. ES pritarė Lietuvos siūlymui siekti ES regionų energetinės izoliacijos panaikinimo
  12. V. Radžvilas: Išsipildė žodžiai, kad pasaulyje vyraus technokratai be vizijos ir gašlūnai be meilės
  13. D. Kuolys. Lietuviai ir lenkai: tradicija ir stereotipai
  14. J.Matuza. Politnekorektiška politinformacija (I)
  15. Z.Vaišvila. Europos Sąjungos kelias nuo Vaclavo Havelo iki Dalios Grybauskaitės
  16. E.Drungytė. Politika: sėklų fenomenas, kompostas ir didžioji vasalystės istorija
  17. G. Labanauskas. Kam man tos žemės, jeigu Tėvynės nebėra
  18. V. Radžvilas. Einam per istoriją kaip per minų lauką (II)
  19. Lietuvos Prezidentė įteikė pirmokų pasus JAV gyvenančių lietuvių vaikams
  20. G. Visockas. Lietuva įtiks tik praradusi lietuviškumą
  21. Prezidentė išvyko į derybas dėl septynmetės ES paramos
  22. Europos vadovai sutarė dėl ekonomikos augimui būtinų priemonių (video)
  23. R. Alaunis. Nobelio Taikos Premija Europos Sąjungai – neteisėta ir negarbinga!
  24. R. Ozolas. 2013-ųjų kovo 11-oji: revoliucija tęsiasi
  25. Z.Vaišvilos spaudos konferencija: Europos Sąjungos kelias nuo V.Havelo iki D.Grybauskaitės (tiesioginė transliacija)
  26. Lietuva iš Airijos perima pirmininkavimą ES Tarybai
  27. I. Kalninis: Iš tiesų ir Latvija per šiuos dvidešimt metų tapo kolonizuota
  28. V. Kelertas. Europos Komisija – sąmokslas prieš Europos tautas
  29. Raudondvaryje susitiks Baltijos šalių Prezidentai
  30. Pagaliau ES lyderiai sutarė dėl 2014–2020 m. biudžeto

ALKO TURINYS

Pastabos 14

  1. Gi says:
    7 m. ago

    Na puiku,geri ir teisingi žodžiai,bet Čikagoje.O kas Lietuvoje? Po Garliavos tragedijos dabartiniai valdžiažmogiai tapo patys sau ir tai ne mano ir ne mūsų valdžia.Ir jie tempia Lietuvą į bedugnę.

    Atsakyti
    • Nepolitikas says:
      7 m. ago

      „Po Garliavos tragedijos“??, ne tamsta klystate prieš tai dar buvo pensininkai apšaudyti prie Seimo ir t.t.

      Atsakyti
  2. Jonas says:
    7 m. ago

    Visame tekste, tiesiog spinduliuoja autorės meilė Lietuvai – nuoširdus patriotiškumas. Malonu skaityti jauno, mylinčio Lietuvą žmogaus, mintis, kad ir ne su visomis sutinkant.

    Atsakyti
  3. kaunietis says:
    7 m. ago

    Viskuo kaltas “Tas prakeiktas nuolankumas”. Kada suprasim, kad mes esam nieko neblogesni uz kitus. O kartais daug geresni.

    Atsakyti
    • Nepolitikas says:
      7 m. ago

      Viskuo kaltas “Tas prakeiktas nuolankumas”. Ir Kauniečiai ramiai prabalsavo už ES. 🙂

      Atsakyti
  4. Nepolitikas says:
    7 m. ago

    „Kai lietuviai išmoks stoti už savo ir Tėvynės garbę, tik tada pati Lietuva „išmoks“ stovėti viena. Reikia prisiminti, jog Lietuva nėra vergė. Ir niekada nebuvo vergė. Lietuva buvo okupuota ir niekinama ne dėl to, kad buvo silpna ar nepakankamai didi. Lietuva buvo okupantų „geidžiama“, nes buvo stipri ir didi visais laikais.“ – Paskutinis sakinys yra melas. Lietuva visais laikais buvo okupuota tik dėl valdžios kolaboravimo. Kaip ir dabar.

    Atsakyti
  5. Giedrius says:
    7 m. ago

    Laimėje ir nelaimėje
    – lietuviai
    visuomet gebėjo: sukūrė kalnus ginti savai žemei (pilimis apipylė);
    ne visuomet sekėsi, bet dažniausiai dievų malone ir asmeninių bei genčių-giminių
    pastanga sėkmę išlaikydavome. Rugpjūčio 30 d. irgi gana keistokai “prifilmuota UŽ MUS” Evroneus
    (ta prasme – sėdintys greta Oba-
    mos lyg ir prieš surų ančpuolį pritarią…) būna, kad
    susiklosto-supuola (ir už mus tarią ” x ” o gauname
    ” : “, t.y. užuot dauginus – dalint)
    Bet ne Obamų, Putinų, ar “stalininių-gorbatciovinių” šnapso butelių pardavėjų (kaip Merkel Vokietijoj)
    reikalas. Jeigu yra ŠASO šalys, – tai ir sprendžia sutartinai Šiaurės Atlanto Susitarimo porėmių riboj.
    Jei yra noras prekiaut – yra valia ir sutartį laisvai prekybai: Ar su JAV, ar su Rusija, – tai tik
    p i l i e č i ų
    (piliakalnių tinklo gynyba Europą apgynusių kadai) reikalas .
    Taškas.

    be “saulės Lietuvos” himne, iš baimių neišsivaduosime,
    o dar grėsmingiau perdėm užsitesęs buvusysis “sojūz nerešymyj”
    valkiojimas gaidų (союз нерешимый ar нерушимый?
    dar vargstančiai nubolševikintai rusų tautų valstybnei)

    Atsakyti
  6. Kažin says:
    7 m. ago

    Matyt, autorė dar nelabai gaudosi kas prie ko. Jau pati susėdimo už stalo tvarka rodė pasauliui, kad tai vyksta susitikimas tarp savų – atskiros grupės NATO narių, kuomet JAV reikalinga užsitikrnti Baltijos šalių palaikymą Sirijos, prekybos su ES klausimu, o Baltijoms šalims reikalinga pratęsti dvišales parnerystes su JAV. Jeigu Latvijai ir Estijai dvišalė partnerystė su JAV svarbi dėl pavojų iš Rusijos, tai Lietuvai dar ir nuo Lenkijos agresyvumo užstoti.
    Tikrai taip nėra, kad Lietuva būtų pasaulyje nežinoma, laikoma “niekam nereikalinga valstybėle”. Antai, atrodo, kad JAV partnerystėms noriau renkasi kaip tik mažesnes šalis. Kaip to patvirtinimą, be Baltijos šalių galima nurodyti kad ir Kosovą, Gruziją ir t.t.
    Šiaip “stovėti vieniems ir laisviems” šiuolaikiniame pasaulyje yra sunku, bet svarbiausia, kad nebūtų dedamasi su Lenkija.
    Dėl pačių menkinimosi ir savo istorijos menkinimo tai yra bene didžiausia Lietuvos blogybė. Manau, kad tai labiausiai sąlygota Lietuvos universitetų mokslininkų dėjimosi į bendrus tyrinėjimo projektus su Lenkija.

    Atsakyti
  7. Goda says:
    7 m. ago

    straipsnio autorė nesuvokia realybės. Lietuva viena ir laisva, šalia tokios draugiškos kaimynės kaip Rusija. Įdomu kaip ilgai.
    ES nėra Lietuvai kažkoks gėris, tiesiog mažiausia blogybė iš galimų. Manau kad būti suvalgytai meškos blogybė didesnė. Arba įsivaizduokit situaciją – Lenkija ES ir NATO, Lietuva išdidi ir viena, manot tada mažiau būtų triukšmo dėl menamų Lietuvos “lenkų” teisių?

    Todėl rašyti taip kaip rašo autorė gali arba labai naivus žmogus, arba sąmoningai bandantis prakišti žalingas idėjas. Kaip manot kuris variantas, kai autorė pristatoma kaip politikos bakalaurė?

    Įtraukta ir tiesa – ES viduje Lietuva neatstovi savo interesų, mūsų politikai lengviau aukoja savo stuburus, negu šiltas kėdes.
    Tiesa ir tai, kad klesti lietuvybės menkinimas. Ir Lietuvos valstybingumo menkinimas – ar ne tai ir šiame straipsnyje?

    Atsakyti
  8. Pilietis says:
    7 m. ago

    Lietuva, Latvija ir Estija JAV reikalinga ir įdomi tiek kiek km. arčiau Rusijos pasistatys savo karines bazes, kalėjimus, nes savo teritorijoje jau nesutelpa. O Šiauliuose net statyti nereikėjo – gavo pastatyta sovietų sąjunga. Plius – gauna du procentus nuo biudžeto iš kiekvienos respublikos į NATO fondą, nes toje vietoje nepajėgia aprėpti tiek, kiek apžiojo. Na, dar gali pasipelnyti tokios įmonė, kaip Wiljams, Chewron ir panašios į jas. Kas žaidžia kortomis preferansą, tas žino ką reiškia “amerikoniška pagalba”. Paaiškinu – “paremi” skolininką vienu litu – iš jo išplėši penkis.

    Atsakyti
  9. Aras says:
    7 m. ago

    Justinas Marcinkevičius: “Didžiuojuosi, kad esu lietuvis. Būti lietuviu labai sunku. Tragiškai sunku”
    Taigi 🙂 Niekada nebuvo lengva ir nebus. Niekas nieko už dyką neduoda ir neduos. Reikia, kad ramybė mus lydėtų ir sėkmėje ir praradimuose, o pergalės tegul vienija saikingai. Tačiau ramybę turi tas, kuris žino savo tiesą ir kelią – tikslą. Praeities didybė nėra paprasta, taikiai ir lengvai pritaikoma vertybė. Orumas, savigarba šiandien daugiau priklauso nuo mūsų veiksmų ir tikslų dabar. Gaila, bet Gimno žodžiai per mažai daliai tautos yra aiškiai suprantami ir nurodantys ką veikti kiekvieną dieną. Kartais rodos, kad bandantys darniai ( o iš tiesų, tiesiog kartu) giedoti yra lyg gilaus miego apimti, lyg veikėjai kažkokioje, kitų kurtoje vaizdo juostoje. Na, pačioje Gimno giedojimo pabaigoje užtvirtinama – mes dar gyvi… Turiu galvoje, kad mums reikia sėkmės ir darnos ne tik pabaigoje (o tai siejasi su neaiškiai suprasta praeities didybe), bet ir kiekviename veiksme. Paklausykite kaip ramiai latviai gieda savo pagrindines giesmes… 🙂 Manau, kertinis dalykas yra – nuo vaikystės, mažumės kuo aiškiau suprantamas tautos, giminės, šeimos ir asmens kelias, tai, kuo mes turime remtis. Tai ir pasaulėžiūros, tikėjimo giliausio supratimo tąsa ir aiškus supratimas pvz. – kas buvo, kas mums yra pilėnai. Bepročiai nesupratę senosios ES siūlomų gėrybių, ar vis tik didžiausios mūsų pagarbos verti protėviai ? Šis neaiškumas, ši dviprasmybė padeda silpnus pagrindus visam mūsų minėto kelio supratimui. Tampame patys sau neaiškūs 🙁 Jei pasakome, kad kryžiuočiai blogai elgėsi, tai eikime ir toliau, įvardinkime ne tik “iešmininkus”, bet ir užsakovus ir pasmerkime tai. Nepalyginamai blogiau yra, jei menki ar maži esame savo vidumi, o ne žemių ar turtų dydžiu.

    Atsakyti
  10. tampax'as says:
    7 m. ago

    šiaip jau tūpas straipsnis, menkinantis Lietuvos vaidmenį pasaulyje, bet užtat iškeliantis pagrindinę Obamos problemą: pasiprūpinti Venckienės likimu Čiukagoje… O ir klaidų klaidelių…

    Atsakyti
  11. Liubartas says:
    7 m. ago

    Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog autorė mūsų Tėvynei linki tik gero. Deja, tas jos virkavimas, sėdint užjūryje, skamba labai vaikiškai. Mums lietuviams, deja, lemta gyventi labai nedėkingoje geografinėje vietoje. Ne gamtine, o geopolitine prasme. Mūsų protėviai buvo priversti nuolatos kovoti su įsibrovėliais. Tiek iš vakarų, tiek ir iš rytų. Gaila, tačiau jiems buvo lemta pasirinkti labai nepatikimus, klastingus sąjungininkus. Štai po to ir ėmė blėsti mūsų valstybės didybė. Galiausiai prieš 218 metų ji visai užgeso. Nors ir atgimusi, mūsų Tėvynė labai susitraukė. Autorės priekaištai dėl JAV ir ES yra nepagrįsti. Nejaugi ji nesupranta, jog priešingu atveju, jeigu liktume vieni, mes greitai atsidurtume didžiųjų kaimynų glėbyje. Mums sąjungininkai būtini. Tokie, kurie nesigviėšia mūsų pavergti. Ir dar. Mums būtina ugdyti mūsų savigarbą ir kultūrą pirmoje eilėje, o po to rūpintis savo kišene. Tik tuomet būsime gerbiami ir pastebimi.

    Atsakyti
  12. Tai kodel neskelbiate? says:
    7 m. ago

    Tai kodel neskelbiate? tikrosios Lietuvos istrrijos ir jos didingu saknu, juk nuo to reikia pradeti.nereikia kaltinti jaunimo, kai vadoveliuose daug apie holokausta, o nieko-apie musu didvyrius ir protevius-milzinus.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

2021 02 21
Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

2021 02 18
Gaidys ir vištos | zum.lt nuotr.

Valstybė nenori išsaugoti vietinių gamintojų. Ar valgysime tik įvežtinę mėsą?

2021 02 17
E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2021 02 16
Vasario 16-osios eitynės Kaune | M.Patašiaus nuotr.

Vasario 16-ąją kviečiama švęsti virtualioje erdvėje

2021 02 16
Kauno IX forto muziejus | lrkm.lt nuotr.

Lietuvai Europos atminimo ir solidarumo tinkle atstovaus Kauno IX forto muziejus

2021 02 03
V. Rakutis. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?

V. Rakutis. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?

2021 01 27
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai  šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos

Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos

2021 01 20
Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

Pagal skiepijimų nuo koronaviruso skaičių – Lietuva penkta tarp ES šalių

2021 01 18
Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?

Ką jie dabar pasakytų žuvusiųjų artimiesiems?

2021 01 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių
Istorija

Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių

2021 03 09
Čiurlionio namai kviečia į 6 mėnesių trukmės kelionę po Čiurlionio muzikos pasaulį
Kultūra

Čiurlionio namai kviečia į 6 mėnesių trukmės kelionę po Čiurlionio muzikos pasaulį

2021 03 09
Netekome Specialiųjų karinių pajėgų padalinio kūrėjo, dim. plk. ltn. Sauliaus Veprausko
Lietuvoje

Netekome Specialiųjų karinių pajėgų padalinio kūrėjo, dim. plk. ltn. Sauliaus Veprausko

2021 03 09
Austrijos valdžia sustabdė skiepijimą „AstraZeneka Covid-19“ vakcina
Gamta ir žmogus

Austrijos valdžia sustabdė skiepijimą „AstraZeneka Covid-19“ vakcina

2021 03 08
Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų
Lietuvoje

Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų

2021 03 08
Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
Lietuvoje

Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas

2021 03 08
Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19
Lietuvoje

Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19

2021 03 08
Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.
Lietuvoje

Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.

2021 03 08


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Svajonė apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Jonas Vaiškūnas apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • mociute apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Rimgaudas apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Jėgas padedantis atgauti poilsis. Ką rinktis?
  • Poetas Tomas Taškauskas: mūsų tautos istorija verta begalės eilėraščių
  • Apie Adolfa Ramanauską-Vanagą iš kitos pusės: mėgo dainas ir daug sportavo (video)
  • Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1259; komentarų: 17
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 652; komentarų: 12
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 570; komentarų: 21
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos) peržiūrėta: 520; komentarų: 20

Artimiausi renginiai

  1. Virtualus pasidainavimų vakaras „Išdainuokime save“

    2021-03-09 18:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 21
7
V. Rakučio puolimą užbaigs Seimas?

Seimas Valdo Rakučio istorijoje netrukus turėtų dėti tašką. Greičiausiai tokį, kokį nurodė svetimų valstybių ambasadoriai ir nuolat pasipiktinimą reiškianti ponia...

Skaityti toliau

Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

by Kristina Aleknaitė
2021 02 18
7
Opozicija reikalauja A. Armonaitės pasiaiškinimo – ar tikrai ES buvo nepateiktas Lietuvos ekonomikos gaivinimo planas

Šešėlinis ekonomokos ir inovacijų ministras LVŽS frakcijos narys Seime Deividas Labanavičius raštu kreipėsi į ministrę Aušrinę Armonaitę prašydamas paaiškinti, kodėl...

Skaityti toliau

Valstybė nenori išsaugoti vietinių gamintojų. Ar valgysime tik įvežtinę mėsą?

by daiva
2021 02 17
0
Gaidys ir vištos | zum.lt nuotr.

Kokia Valstybės politika? Ar ji nori išsaugoti vietinę maisto gamybos pramonę ir pati apsirūpinti maisto produktais ar šis sektorius jau...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Svajonė apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Jonas Vaiškūnas apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • mociute apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Rimgaudas apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
  • Žemyna apie L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų
Kitas straipsnis
Lietuvoje vykusioje tarptautinėje astronomijos olimpiadoje daugiausia aukso medalių iškovojo Indijos ir Rusijos atstovai

Lietuvoje vykusioje tarptautinėje astronomijos olimpiadoje daugiausia aukso medalių iškovojo Indijos ir Rusijos atstovai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai