Kairiajame Merkio krante – Šalčininkų rajone, stovi didžiulis Jašiūnų dvaras. Šis XIX a. kultūros židinys ir inteligentijos traukos centras šiandien laikomas valstybinės reikšmės architektūros paminklu.
Dvaras netrukus turėtų atverti duris lankytojams – po projektų „Šalčininkų rajono kultūros paveldo objekto – Jašiūnų dvaro sodybos – rūmų restauravimas bei pritaikymas viešiesiems turizmo poreikiams“ ir „Jašiūnų dvaro sodybos restauravimas ir pritaikymas turizmo reikmėms (II etapas)“ įgyvendinimo prie pabaigos artėja rūmų restauravimas.
Į rūmų restauraciją iš Europos Sąjungos struktūrinių paramos fondų investuota šiek tiek daugiau nei 160 tūkst. Eur.Balti skliautai ir lipdiniai, didžiosios konferencijų salės paauksuotos lubos, židinių, langų ir durų medžio imitacijos lipdiniai, aukso šviestuvai, grindų danga grąžina rūmams buvusį puošnumą. Pastato patalpose palikti autentiški sienų ir skliautų fragmentai.
Dvare planuojama įrengti koncertų ir konferencijų salę.
Pirmą kartą istorijoje Jašiūnų dvaras minimas 1402 m., tačiau suklestėjo jis gerokai vėliau – 1811 m. Iki tol Radviloms priklausiusį dvarą kunigaikštis Domininkas Jeronimas Radvila nusprendė parduoti. Jį tuomet įsigijo Ignacijus Balinskis.
1819 m. dvaro savininku tapo I. Balinskio sūnus Mykolas buvo įspūdinga asmenybė – išsilavinimą įgijęs tuometiniame Imperatoriškajame Vilniaus universitete, jis buvo gerai žinomas istorikas, vertėjas, rašytojas, publicistas, visuomenės ir politikos veikėjas.
Puikiai visų pažįstamo, aktyvaus ir daug ryšių turinčio M. Balinskio išskirtinė asmenybė bei charizma garsino ir pačius Jašiūnus. Dvare jo iniciatyva vykdavo Lietuvos mokslo, literatūros ir politikos elitui priklausančių asmenų susitikimai.
Viena didžiausių ir įspūdingiausių dvaro vertybių buvo matematiko J. Sniadeckio atsigabenta biblioteka. Manoma, kad joje buvo surinkta nuo 1500 iki 3000 knygų tomų. Buvo įrengta nedidelė observatorija, iškabinta paveikslų kolekcija. Jam mirus biblioteka buvo sujungta su Balinskių sukauptomis knygomis ir išgarsėjo kaip viena daugiausiai retų leidinių turinčių asmeninių bibliotekų Lietuvoje.
M. Balinskiui priklausiusi sodyba garsėjo ir ypatinga bei paslaptinga šeimininko veikla, kuria šis užsiimdavo atitrūkęs nuo pagrindinių darbų. Į masoniškų ir promasoniškų jėgų gretas įsiliejęs visuomenės veikėjas savo dvare kaupė Šubravcų draugijos turtą: archyvinius dokumentus, rankraščius, pats fiksuodamas visą šios draugijos istoriją.
Mirus pačiam M. Balinskiui, dvaro valdymą perėmė jo sūnus Konstantinas. Deja, su šio žymaus istoriografo mirtimi užgeso ir visuomeninis dvaro vaidmuo.
1939 m. be šeimininkų likusį vienišą dvarą išgrobstė ir vietiniai gyventojai. Iki šių dienų išliko rūmai, oficina, svirnas, arklidės, parkas.
Rūmai buvo restauruoti XX a. pabaigoje, tačiau nenaudojamas pastatas vėl ėmė irti ir griūti. ES struktūrinių fondų lėšomis suremontuota Jašiūnų dvaro sodyba, atkuriant ne tik istorinį rūmų vidaus interjerą, bet ir sutvarkant vieną gražiausių Lietuvoje peizažinių klasicizmo parkų bei teritoriją aplink dvarą.
