Ar pastebėjote, jog musė nutūpusi ant išmatų ar maisto, ima trinti „rankomis“? Biologas Liutauras Grigaliūnas juokauja, jog musė džiaugiasi radusi grobį.
„Iš tiesų musių galūnėse yra daugybė skonio receptorių. Nutūpusi ant paviršiaus musė „trindama“ priekine kojų pora renka informaciją apie maisto šaltinį: ar nėra toksiškas, ar gausus cukraus ir pan.“, – pasakoja ekspertas.
Prevencijos priemonė – švara
Pasaulyje egzistuoja per 120 tūkst. musių rūšių. Lietuvoje daugiausiai sutinkamos dvėselieną mėgstančios mėlynosios ir žaliosios lavonmusės, tikrosios musės, vaisinės muselės, geltonoji javinė, vamzdynų, kuprotosios muselės ir kt.
Margarita Kutkaitė, kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ vadovė, tikina, kad apsisaugoti nuo musių nėra sudėtinga:
„Tiesiog svarbu laikytis sanitarinių sąlygų: užrišti šiukšlių maišus, maistą laikyti sandariuose induose, lauke nepalikinėti nešvarių lėkščių, stiklinių, butelių, išvalyti maisto likučius, ypač sunkiai prieinamose vietose ir kt. Taip pat rekomenduojama nedelsiant pašalinti naminių gyvūnų išmatas – jos yra ne tik puiki musių veisimosi vieta, bet ir zona, kurioje musė gali nutūpti prieš nusileisdama ant maisto. Apsisaugoti nuo musių padeda ir tinkleliai, įrengti languose. Dar viena patikima ir saugi priemonė – šviesos spąstai, kurie privilioja ir sunaikina kenkėjus. Šviesos spąstai naudojami gyvenamosiose patalpose, sodybose, biuruose“.
Biologas Liutauras Grigaliūnas pabrėžia, kad muses naikinti būtina, kadangi šie vabzdžiai gali pernešti ligų sukėlėjus (dizenterijos, choleros, vidurių šiltinės, tuberkuliozės, poliomelito ir kt.). Be to, šios zvimbiančios skraiduolės platina parazitinių kirmėlių kiaušinėlius.
Kraują siurbia uodo patelė
Ne toks vikrus, bet ne mažiau šiuo metu aktualus vabzdys yra uodas. Biologas, paklaustas, kodėl uodas „geria“ kraują, patikslina, jog krauju maitinasi uodo patelės, patinėliai minta augalų žiedadulkėmis.
„Uodų patelės siurbia kraują tam, kad subrandintų kiaušinėlius, kuriuos vėliau sudeda į netoliese esantį vandens telkinį. Kai uodė įsisiurbia į odą, jos plaukeliai apmiršta – visas dėmesys sutelkiamas į mėgavimąsi kraujo puota“, – žiniomis dalijasi ekspertas.
Kaip netapti uodo maistu?
Kenkėjų kontrolės vadovė pasakoja, jog šiuo metu pats laikas rūpintis uodų naikinimu, jei norima išvengti jų antplūdžių.
„Uodų patelės kiaušinėlius deda į vandens telkinius, tad vienas iš efektyviausių uodų naikinimo būdų – lervų naikinimas biologiniais preparatais. Kenkėjų kontrolės ekspertai, įvertinę situaciją, aplinką, bakterinį preparatą pila į nedidelius vandens telkinius, kur veisiasi uodai ir taip sunaikina uodų lervas. Be abejo, gyventojams visada rekomenduojame rūpintis ir pačia aplinka, t.y., jei yra galimybės, nusausinti stovintį vandenį: balas, pašalinti vandens statines ir pan. Taip pat svarbu kuo trumpiau pjauti žolę, karpyti krūmus, vijoklius – uodai dieną linkę ilsėtis, slėptis ant augalijos, ypač kur juntama drėgmė“, – patarimais dalinasi Margarita Kutkaitė.
Lietuvoje sutinkama apie 30 uodų rūšių. Šie vabzdžiai ne tik skaudžiai kanda, bet ir platina infekcines ligas: maliariją, vakarų Nilo encefalitą, geltonąją ir Denge karštines, tuliaremiją. 50% Lietuvos atvirų vandens telkinių veisiasi maliariniai uodai.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vedėjos pavaduotoja – med. entomologė Milda Žygutienė teigia, kad Lietuvoje maliariniai uodai aptinkami, bet vietinė maliarija buvo eliminuota praeito šimtmečio šešiasdešimtaisiais metais. Nuo to laiko vietiniai maliarijos atvejai neregistruojami.
„Kasmet registruojami įvežtinės maliarijos atvejai. Šiuo metu nėra žinių apie vietinius kitų uodų platinamų ligų atvejus. Registruoti tik įvežtiniai atvejai“, – pasakoja Milda Žygutienė.
