Sekmadienis, 15 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

N. Čepulis: Ne žmonės kontroliuoja šiuolaikines medijas, o jos – mus

www.alkas.lt
2015-03-14 16:00:56
90
PERŽIŪROS
1
Nerijus Čepulis | KTU nuotr.

Nerijus Čepulis | KTU nuotr.

Nerijus Čepulis | KTU nuotr.
Nerijus Čepulis | KTU nuotr.

Individus ir visuomenes šiandien labiausiai veikiančioms šiuolaikinėms medijoms esame itin atviri, niekuo nenusileisdami, o kartais net ir lenkdami labiau išsivysčiusias šalis. Turėtume džiaugtis, kad žengiame koja kojon su naujausiomis technologijomis, ar liūdėti, kad tuoj ištirpsime virtualiame pasaulyje, prarasdami savo nacionalinį identitetą ir vertybes?

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) Filosofijos ir psichologijos katedros vedėjas filosofas Nerijus Čepulis siūlo nepulti į kraštutinumus.

Turime pripažinti, kad naujosios medijos – tinklaraščiai, socialiniai tinklapiai, vizualinis menas, programinė įranga, internetinės svetainės, vaizdo žaidimai ir visi kiti skaitmeninėje terpėje kuriami produktai – mūsų gyvenimą pakeitė negrįžtamai ir procesas tęsiasi. Kartu reikia stengtis perprasti šiuolaikines technologijas, suvokti jų poveikį sau, siekiant nebūti tik aklais vartotojais.

„Pastebiu, kad netgi inžinerinių ir technologinių specialybių studentai, kurie yra ruošiami konstruoti ir perprasti „geležį“ (angl. hardware), yra labai toli nuo tokio įsisąmoninimo, o greičiau yra pasyvūs naujų technologijų vartotojai. Todėl labai naudinga visuomenėje ugdyti naujų medijų raštingumą“, – teigia N. Čepulis.

Lietuvoje šiuolaikines medijas ir jų poveikį tyrinėjančius specialistus rengia KTU, kviečiantis studijuoti tarpdisciplinines Medijų filosofijos, Naujųjų medijų kalbos programas.

– Dažnai medijų terminas vartojamas tiesiog kaip interneto, socialinių tinklų ir TV sinonimas. Kaip jį aiškinate jūs? – paklausėme N. Čepulio.

– Be abejo, visa tai yra medijos, tačiau taip terminas yra labai susiaurinamas ir prarandamas jo istorinis fonas. Galbūt dėl to, kad medijos visų pirma siejamos su žiniasklaida (angl. mass media)?

Medijos – žmogaus savęs pratęsimas erdvėje ir laike, kaip, pavyzdžiui, ratas, raštas ar radijas. Tai yra jo juslių ir organų tęsiniai, lyg jo technologinė „aura“, kuri vis plėtėsi, susiedama žmogų, visuomenę ir netgi visą žmoniją. Galiausiai ši „aura“ tapo tokia technologine terpe, kurioje šiandien tarpsta kiekvienas Žemės rutulio gyventojas.

Kalbant apie šiuolaikines technologijas, medijų filosofas Maršalas MakLuhanas (Marshall McLuhan) labiausiai atkreipia dėmesį į XIX-XX a. sandūroje išplitusį elektrinių medijų vartojimą – fotografija, filmavimas, kuris ir toliau su labai dideliu pagreičiu plečiasi.

Naujausios medijos – XX a. vidury pradėtas naudoti kompiuteris, kompiuterių tinklai, internetas, o šiandien – dar ir socialiniai tinklai bei išmanūs telefonai ir planšetės. Tai buvo didelis žingsnis į priekį, bet tikrai nepaskutinis. Juk yra ir virtualią realybę išplečiantys „Google“ akiniai, o kur dar nearti dirvonai – daviklių „įmontavimas“ į žmogaus organą, akį ar net centrinę nervų sistemą – tuomet informacijos srautai būtų visur ir visada su žmogumi.

– Kas kuria medijų turinį?

– Kalbant komunikacinių medijų kontekste, interneto dėka, turinį gali kurti kiekvienas žmogus, ne tik žiniasklaidos tinkluose dirbantys profesionalai. Informacijos srautas kuriasi sintezuojantis skirtingiems turiniams.

Tačiau galima kalbėti ir apie pesimistiškesnį situacijos matymą. Sociologo Žano Bodrijaro (Jean Baudrillard) įsitikinimu, žmonės nebekuria turinių. Atsitiktiniu būdu turiniai formuojasi patys, o žmonės tik dalyvauja medijų kuriamuose kūriniuose. Nebe žmogus kontroliuoja mašinas – elektronines medijas, o yra jų kontroliuojamas.

Broliai Vachovskiai (Wachowski), įkvėpti šios idėjos, pastatė filmą „Matrica“: turinius kontroliuoja matrica, tačiau niekas negali pasakyti, kas kontroliuoja turinio kūrimą.

– Mūsų identitetą, tapatybę taip pat formuoja medijos?

– Kalbant apie nacionalines valstybes, sakoma, kad jas sukūrė nacionalinė spauda – knygos ir žurnalai, laikraščiai. Pavyzdžiui, Lietuvoje tai buvo „Aušra“ ir „Varpas“. Šiandien identitetą formuoja, ir stipriai deformuoja buvusį, šiuolaikinės medijos.

Dėl to galima labai įsiskaudinti, manyti, kad tai yra didelė problema, bet būkime atsargūs – jei nepripažįstame vykstančio proceso, jį stengiamės ignoruoti, smarkiai rizikuojame virsti lūzeriais, neprisitaikėliais, kurie gali ir apskritai išnykti.

Naujų technologijų smelkimasis ir vis didesnis transformavimasis į tinklo (angl. „network“) visuomenę yra tai, kas bendra šiandieniame pasaulyje. Ir lietuviai šioje vietoje nieko neišsiskiria – nei gerąja, nei blogąja prasme – iš kitų, galbūt išskyrus tuo, kad pas mus yra labai spartus internetas.

– Kaip pasinaudoti medijomis, o ne būti jų išnaudojamiems?

– Nors absoliuti laisvė nėra įmanoma, tą jausmą suteikia įsisąmoninimas ir suvokimas, ką daro su manimi nauja technologija. Ne tik pulti ją vartoti, bet ir susigaudyti, kas su manimi atsitinka ją vartojant.

Pastebiu, kad netgi inžinerinių ir technologinių specialybių studentai, kurie yra ruošiami konstruoti ir perprasti „geležį“ (angl. hardware), yra labai toli nuo tokio įsisąmoninimo, o greičiau yra pasyvūs naujų technologijų vartotojai.

Todėl labai naudinga visuomenėje ugdyti naujų medijų raštingumą. Reikia ekspertų, kurie, dirbdami žiniasklaidoje, pasisakydami viešojoje erdvėje, šviestų visuomenę. Tokie specialistai ruošiami KTU Medijų filosofijos, Naujų medijų kalbos specialybėse.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. N. Čepulis: Knygų neskaitančioje visuomenėje bręsta lyderių krizė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. ergo says:
    11 metų ago

    Taigi: išjunkime elektrą, ir viskas atsistos į savo vietas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vasario 16-osios eitynės | J. Česnavičiaus nuotr.
Pilietinė visuomenė

Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje

2026 02 15
Vasario 16-oji Kaune
Istorija

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė

2026 02 15
Grenlandija, Russello ledynas 2007
Gamta ir ekologija

Keimai – Lietuvos kalvos, iš pradžių buvusios ežerų dugnais

2026 02 14
KTU sukonstruoti perovkitiniai saulės elementai
Energetika

KTU mokslininkai kuria radiacijai atsparius saulės elementus mažiesiems palydovams

2026 02 14
Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo
Istorija

Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo

2026 02 14
Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai
Kalba

Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

2026 02 14
Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“
Istorija

Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“

2026 02 14
Karaimų gatvė Trakuose | trakai.lt nuotr.
Lietuvoje

Byla dėl Karaimų gatvės Trakuose nutraukta

2026 02 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kryželiams apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • +++ apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • Betgi apie Seimo komisijos aptars Lietuvai svarbaus lituanistikos paveldo užsienyje apsaugos ir įprasminimo kryptis
  • Betgi apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje
  • M. Rubijas. Negalime vadinamosios pasaulinės tvarkos toliau kelti aukščiau gyvybinių mūsų tautų interesų
  • Sumanus maisto laikymas gali sumažinti švaistymą namuose
  • Burnos priežiūra ne tik išsaugoms šypseną, bet ir užkerta kelią ligoms

Kiti Straipsniai

Interneto kabeliai

Skaitmeninė atskirtis Lietuvos regionuose traukiasi

2026 02 05
Gimtoji kalba

Išleistas 1-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 02 03
Telefonas

Lėto interneto kaltininkas – gali būti ir netikėtoje vietoje

2026 01 31
GPS trikdžių stebėjimo sistema

Sukurta speciali GPS trikdžių Klaipėdos uoste stebėjimo sistema

2026 01 27
6U „CubeSat“ palydovas – išskaidyta struktūra

Rengiama pirmoji aukštųjų technologijų istorijos paroda Lietuvoje

2026 01 26
Kompiuteris ir šuo

Net 8 iš 10 vartotojų palieka atviras duris kibernetiniams sukčiams

2026 01 24
Čiužiniai

Čiužiniai 180×200: kaip pasirinkti tinkamą dydį ir nesigailėti

2026 01 24
Prezidentas lankosi CERN | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas Šveicarijoje susitiko su CERN generaliniu direktoriumi

2026 01 19
3 dalykai, kuriuos verta bei reikia žinoti prieš kuriant elektroninę parduotuvę

S. Čepukienė. Niekam nebereikia jūsų „geriausio produkto“: ko iš tikrųjų ieško pirkėjas 2026-aisiais?

2026 01 16
Gimtoji kalba

Išleistas 2025 metų 12-asis „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 01 01

Skaitytojų nuomonės:

  • Kryželiams apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • +++ apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • Betgi apie Seimo komisijos aptars Lietuvai svarbaus lituanistikos paveldo užsienyje apsaugos ir įprasminimo kryptis
  • Betgi apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • P.Skutas apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kaip šiandien majai garbina Saulę – dangaus ir žemės ugnį | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

R. Balkutė. Kaip šiandien majai garbina Saulę – dangaus ir žemės ugnį (nuotraukos)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai