Lietuvos finansinių paslaugų vartotojus ginančios asociacijos pastebi, kad pastaruoju metu priiminėjami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimai yra tendencingai nukreipti tik bankų naudai.
„LAT tarsi pagal bankų užsakymą muša įvarčius tik į vartotojų vartus. Kelios nuskambėjusios pastarojo meto Teismo nutartys rodo, jog Lietuvos gyventojai nebegali tikėtis gynybos net ir kompetentingiausios teisinės institucijos koridoriuose“, – sako Kęstutis Kupšys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius.
Sausio pabaigoje tapo žinoma, kad byloje DNB bankas prieš V. T. ir G. K. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą perpus padalinti banko klientų žalą, patirtą šiems įsigijus DNB platintą sudėtingą išvestinį ir, kaip vėliau paaiškėjo, toksišką finansinį produktą (SASO – su akcijomis susietas obligacijas) skolintomis lėšomis.
Teismas nepaneigė, kad bankas padarė nusižengimų platindamas produktą, nes tuos nusižengimus dar 2011 metais nustatė Vertybinių popierių komisija. Tačiau kažkodėl teismas nutarė, kad už blogą produktą atsakomybę turi prisiimti ir nukentėjęs vartotojas.
Kertasi su ES praktika
„Toks požiūris esmingai kertasi su Europos praktika. Senosios ES narės vartotojų interesus gina ypatingai kruopščiai, valstybė ten visada stoja nukentėjusių piliečių, o ne stambaus verslo pusėje. Panašus į šį LAT sprendimas kitose Europos šalyse būtų neįsivaizduojamas“, – teigia asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas.
Anot K. Kupšio, bankų klientams belieka patarti: jei kreipiatės į banką tikėdamiesi kokių nors profesionalių paslaugų, galite likti patys kalti ir jam skolingi. „Jei patirsite žalą dėl bankų veiksmų – teisybės galite net neieškoti. Jos nėra nė teismuose, ką jau bekalbėti apie vartotojų skundus neva nagrinėjantį Lietuvos banką. Todėl būtų logiška, jei prie kiekvieno banko skyriaus pakabintume įspėjimus didelėmis raudonomis raidėmis: „Atsargiai, bankas!“, – įspėja K. Kupšys.
Palūkanas nustato savavališkai
Be DNB SASO atvejo, nenaudingi klientams sprendimai priimti ir keliose klientų bylose prieš SEB banką.
Kaip teigia Marius Jansonas, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas, 2011-2012 m. dauguma žmonių nustebo, kai, pasibaigus kredito sutarčių fiksuotų palūkanų terminui, SEB bankas vienašališkai nustatė daug didesnes palūkanas, negu savo naujų klientų kredito sutartims.
„Įsivaizduokime tokią tipišką situaciją. Prieš ketindami imti būsto paskolą jūs kreipiatės į keletą bankų ir deratės dėl geresnių kredito sąlygų. Išsirenkate vieną banką, pasiūliusį pačią mažiausią, tarkime, 0,7 proc. banko maržą, ir pasirašote su šiuo banku kredito sutartį, užfiksuodami 5 proc. meties palūkanas 5 metams. Prieš baigiantis fiksuotų palūkanų terminui gaunate laišką iš banko, kad po 30 dienų bus keičiama fiksuotų palūkanų norma. Kaip paaiškėja vėliau, vienašališkai bankas vieniems klientams nustatė 3 proc., kitiems – 4,5, o tretiems – net 5,5 proc fiksuotas metines palūkanas“, – dėsto M. Jansonas.
Klientai, kurie domėjosi ir sekė palūkanų normas, jau žinojo, kad tie kredito gavėjai, kurie 2007 ar 2008 m. neužfiksavo palūkanų, šiuo metu moka 0,7 proc. banko maržą ir 3 ar 6 mėn. EURIBOR kintamas palūkanas. Drauge sudėjus šiuos du palūkanų komponentus, metinės palūkanos neviršija 1 procento, tad pasibaigus fiksuotų palūkanų terminui klientai, savaime suprantama, taip pat tikėjosi fiksuotas palūkanas pakeisti į kintamas, išliekant ankstesniam palūkanų lygiui.
Tačiau nusprendusiems kredito palūkanas pakeisti iš fiksuotų į kintamas bankas vienašališkai nusprendė banko maržą pakelti 4, 5, o kai kuriems klientams – net 8 kartus.
Maržą nutylėjo
Anot M. Jansono, sudarant kredito sutartį SEB neįrašė suderėtos (pvz., 0,7 proc.) banko maržos, klientui paaiškindamas, kad ši dalis įeina į bendrą (5 proc.) metinę palūkanų normą, tačiau ir nepaaiškino, kad ateityje, norint pakeisti fiksuotas palūkanas į kintamas, bus pakeista ir sutarties pasirašymo metu suderėta banko marža (kuri kredito pasirašymo dieną net nebuvo niekur fiksuota). „Žinodami, jog banko marža fiksuojama ne visam laikotarpiui, klientai galbūt nebūtų rinkęsi būtent šio banko“, – svarsto Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas.
Pasak specialisto, nė vienas bankas Lietuvoje taip „gudriai“ nefiksuoja palūkanų. „Visų kitų bankų kredito sutartyse, esant fiksuotoms palūkanoms, įrašyta suderėta banko marža visam kredito laikotarpiui bei įvardinta, kaip bus skaičiuojamos palūkanos pasibaigus fiksuotų palūkanų terminui. SEB – išskirtinis“, – teigia M. Jansonas.
Sužinoję apie tokį vienašališką banko sprendimą bei galimai neteisėtus veiksmus, kai kurie šio banko klientai kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, Lietuvos banką ir net į teismą su prašymu išaiškinti, ar teisėti yra tokie šio banko veiksmai.
Nuo pat proceso pradžios savo atsakymuose klientams LB ir VVTAT išaiškino, kad neįžvelgia neteisėtų banko veiksmų, kas nemažą dalį klientų privertė kreiptis į teismus. Pradžioje apylinkės teismas nustatė, kad bankas viršija savo įgaliojimus, ir kai kuriems klientams pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau neilgai trukus tie patys teisėjai pakeitė savo nuomonę. Kredito turėtojai pasipiktino: kaip gali būti, jog pirmos bei antros instancijos teismas įžvelgė neteisėtus banko veiksmus ir išaiškino, jog bankas neturėjo teisės be raštiško kliento sutikimo vienašališkai nustatyti ar keisti palūkanas, o Aukščiausiasis teismas šias išvadas palaikė nepagristomis ir konstatavo, kad „kredito sutartis yra atlygintinė ir bankas turėjo teise vienašališkai nustatyti palūkanų normą, nes tokia teisė jam buvo suteikta šalių sudaryta kredito sutartim; tokie atsakovo veiksmai nelaikytini vienašališku sutarties keitimu…“
Kodeksą pažeidžia net 18 sutarties punktų
2011 m. buvo kreiptasi į VVTAT dėl SEB banko kredito sutarties išaiškinimo, ar nėra kredito sutartyje punktų, pažeidžiančių vartotojų teises. Iš VVTAT buvo gautas atsakymas, jog šio Banko sutartyse yra net 18 punktų, kurie pažeidžia Civilinį kodeksą, tačiau VVTAT neįpareigojo SEB banko pakeisti visų nuo 2006 m. sudarytų sutarčių, kuriose rasti minėti pažeidimai.
Dauguma banko klientų savo kredito sutartyse įžvelgia galimų savo, kaip vartotojo teisių pažeidimų, tačiau tik maža dalis jų kreipiasi į teismus, nes bylinėjimasis teismuose kainuoja apie 3-4 tūkst. eurų ir daugiau, o, kaip rodo praktika, pralaimėjus teismuose klientui reikia padengti ir banko patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tokios didelės išlaidos klientus gali privesti prie nemokumo.
„Klausimas – kam reikalingos Vartotojų teisių, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos, jeigu banko klientas vis viena turi teisybės ieškoti teismuose, ir, kaip rodo įvardyti pavyzdžiai, retai ten ją randa“, – retoriškai klausia M. Jansonas.
Specialistas pataria būti atidiems
„Gerbiami bankų klientai, būkite atidūs ir neskubėkite pasirašyti kredito sutarties nepasitarę su profesionalais, dirbančiais ne banko naudai. Kaip rodo praktika, šiuo metu banko klientų negina jokia institucija, už savo veiksmus tenka atsakyti patiems. SEB banko klientams rekomenduojama likus ne mažiau kaip pusei metų iki fiksuotų palūkanų keitimo datos jau pradėti derėtis su banku dėl būsimų fiksuotų palūkanų ateinančiam periodui, nes įspėjimas prieš 30 dienų yra naudingas tik bankui. Kol turite daugiau laiko iki palūkanų keitimo datos, galite apsvarstyti net ir kitų bankų pasiūlymus dėl paskolos refinansavimo, jeigu SEB jums nesiūlo palankių sąlygų. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, jeigu jums bankas nustatys nepagrįstai dideles (5 ar 10 proc.) metines palūkanas, o jūs nesutiksite, turite tik tris galimybes. Viena galimybė – grąžinti visą paskolą per 30 dienų, antra galimybė – perkelti savo kreditą į kitą banką, o trečia – kreiptis į teismą dėl vienašališkai nustatytu palūkanų“, – įspėja Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas.
„Jei finansų ir kredito sistemų nesuprantate, būkite ypatingai atsargūs peržengdami banko slenkstį. Galima prisiminti, kaip perspėdavo daug gyvenime matę seneliai: vaikai, tik neikit į bankus“, – pritaria asociacijos ,,Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.
Skandalinga statistika
Lietuvos bankas, sprendžiantis vartotojų skundus finansinių paslaugų srityje, per tris 2014 m. ketvirčius nagrinėjo 105 skundus, susijusius su bankų veikla. Vartotojų naudai LB išsprendė tik 1 (vieną!) skundą.
Viso finansų sektoriaus vartotojų teisių priežiūrą Lietuvos bankas perėmė 2012 m. pradžioje, apjungęs Draudimo priežiūros komisiją, Vertybinių popierių komisiją bei perėmęs dalį Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijų.
