Antradienis, 9 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Daržovės iš prekybos centrų: vitaminai jos ar nuodai?

www.alkas.lt
2015-02-19 10:50:09
83
PERŽIŪROS
0
efoto.lt, A.Būdvyčio nuotr.

efoto.lt, A.Būdvyčio nuotr.

efoto.lt, A.Būdvyčio nuotr.
efoto.lt, A.Būdvyčio nuotr.

Pasidarė įprasta žiemą valgyti šviežius agurkus, salotas, pomidorus, ridikėlius iš prekybos centrų. Valgome tas daržoves ir galvojame, kad gauname dozę vitaminų ir stipriname imuninę sistemą. O kaip yra iš tiesų? Kiek nitratų gauname su pramoniniu būdu užaugintomis daržovėmis ir kaip jie kenkia žmogaus organizmui? Ar ne sezono metu geriau išvis nevalgyti daržovių, ar galima jas apdoroti taip, kad nitratų kiekis smarkiai sumažėtų, klausiama Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto lektoriaus, mitybos specialisto dr. Valerijaus Dobrovolskio.

Žodis „nitratai“ pastaruoju metu gąsdina daugelį žmonių. Ypač tuos, kurie valgo daug pramoniniu būdu išaugintų daržovių.

Nitratai dirvožemyje susidaro oksidinantis organiniams ir neorganiniams azoto junginiams ir susikaupia paviršiniuose dirvos sluoksniuose. Jie kaupiasi augalininkystės produktuose, gali patekti į šachtinių šulinių geriamąjį vandenį. Pagrindinė jų atsiradimo priežastis – organinių medžiagų bakterinis nitrifikavimas, kitaip tariant, dirvožemį tręšiant neorganinėmis azotinėmis trąšomis, mėšlu bei į dirvožemį patekus srutoms.

Su maisto produktais ar geriamuoju vandeniu patekę į organizmą nitratai lengvai virsta toksiškesniais junginiais – nitritais. Šie jungiasi su kraujo baltymu – hemoglobinu ir sudaro methemoglobiną, kuris negali pernešti į audinius reikiamo deguonies kiekio, todėl organizme vystosi hipoksija (deguonies badas). Kraujyje methemoglobino norma yra iki 1,5 %. Kai jo koncentracija didesnė kaip 10 %, žmogaus organizme atsiranda klinikiniai apsinuodijimo požymiai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, silpnumas, galvos skausmai, padidėja kepenys ir t. t.

Nitritai organizme gali jungtis ir su antriniais ir tretiniais aminais, esančiais maisto produktuose, sudarydami toksiškas organizmui medžiagas – vėžio vystymąsi skatinančius nitrozaminus.

70–8 0% nitratų žmogus per parą gali gauti su daržovėmis, 15–19 % su vandeniu, 5,7–15 % su mėsa. Taigi daugiausia nitratų į žmogaus organizmą patenka su maisto produktais, ypač su daržovėmis. Daugiausia nitratų sukaupia salotos, ropės, burokėliai, ridikėliai, svogūnų laiškai.

Kiekis priklauso nuo augimo sąlygų

Nitratų kiekis daržovėse labai priklauso nuo apšvietimo, todėl įvairiu metų laiku, ypač auginant daržoves šiltnamiuose, nitratų kiekis jose labai svyruoja. Ridikėliuose, svogūnų laiškuose, salotose daugiausia nitratų susikaupia vasario ir kovo mėnesį, kai daržovės auginamos šiltnamiuose, o mažiausiai – liepos–rugpjūčio mėnesį, kai daržovės auga atvirame grunte ir gauna daug šviesos.

Daugiausia nitratų daržovės sukaupia intensyvaus augimo metu. Daržovėms bręstant, nitratų kiekis jose mažėja, todėl daržovių derlių reikėtų nuimti laiku – ne per anksti ir nesivėlinti. Nitratų kaupimasis daržovėse vegetacijos metu labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų – kuo daugiau saulėtų dienų, tuo nitratų kiekis daržovėse mažesnis.

Atskirose augalo dalyse nitratų kiekis kaupiasi nevienodai. Daugiausia nitratų yra tuose augalo audiniuose, kuriais maisto medžiagos tirpalų pavidalu iš dirvožemio patenka į augalą. Pavyzdžiui, agurke daugiausia nitratų kaupiasi prie kotelio ir luobelėje, salotų – išoriniuose lapuose nitratų kaupiasi iki dviejų kartų daugiau negu vidiniuose, burokėlio vidinėje dalyje – apie du kartus daugiau negu išorinėje, šviežių bulvių luobelėje ir pačiame viduryje nitratų daug daugiau, negu likusioje bulvės dalyje, morkose daugiausia nitratų susikaupia šerdyje, kopūstuose daugiausia nitratų susikaupia taip pat šerdyje, svogūnų laiškų apatinėje dalyje nitratų kaupiasi 1,3 karto daugiau negu viršutinėje. Nemažą įtaką nitratų susikaupimui turi augalo veislės, taip pat ir auginimo sąlygos.

Kaip sumažinti nitratų kiekį?

Tinkamai paruošiant daržoves maistui, galima sumažinti į žmogaus organizmą patenkantį nitratų kiekį. Maistui naudoti reikėtų tas daržovės dalis, kuriose kaupiasi mažesnis nitratų kiekis, pvz., nulupus agurką ir nupjovus dalį, esančią prie kotelio (2–3 cm), nitratų kiekis sumažėja 15–20 %. Nitratų kiekį, esantį daržovėse, galima sumažinti jas atitinkamai apdorojant – verdant, mirkant, konservuojant, rauginant, naudojant druską, vitaminą C. Pavyzdžiui, luptose virtose bulvėse nitratų kiekis gali sumažėti 65–80 %, virtose morkose – 60 %, burokėliuose – 40 %. Blanširuojant morkas, nitratų kiekis sumažėja 50 %, o laikant šaldytas, nitratų ir nitritų kiekis nesikeičia.

Verdant daržoves, nitratų kiekis sumažėja priklausomai nuo užpilto vandens kiekio. Verdant bulves, morkas vandenyje, kai daržovių ir vandens masių santykis 1:4, nitratų likutis jose 10% mažesnis, negu verdant santykiu 1:2. Verdant daržoves 1% valgomosios druskos tirpale, nitratų kiekis mažėja daugiau (apie 20%), negu verdant vandenyje be druskos.

Daržoves, kurios kaupia nitratus, reikėtų mirkyti vandenyje. 1–2 val. vandenyje mirkytų salotų nitratų kiekis sumažėja 25–30 %, svogūnų laiškų – 35–40 %, kopūstų – 25 %. Parūgštintame acto rūgštimi arba vitaminu C (1% tirpalas) vandenyje mirkomų daržovių nitratų kiekis sumažėja dar apie 15 % ir 20 %.

Nitratų kiekis daržovėse sumažėja jas rauginant bei konservuojant. Konservuotuose agurkuose po savaitės nitratų kiekis sumažėja 66%, raugintuose – 62%. Daržovių sūdymas turi mažesnį efektą, pvz., sūdytuose agurkuose po savaitės nitratų kiekis sumažėja apie 45 %, bet padidėja nitritų kiekis.

Nitratų kiekis daržovėse, laikomose rūsiuose per žiemą, esant pastoviai temperatūrai ir drėgmei, taip pat gali mažėti – morkose ir kopūstuose iki 20%, burokėliuose 30–40 %, bulvėse 20–25 %.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Apvytę vaisiai, daržovės vitaminų ir mineralų nėra praradę, o nitratų turi mažiau nei švieži
  2. Lietuvoje užaugintas daržoves vartoti saugu ir sveika
  3. Velykų stalą turi puošti ne tik margučiai, bet ir įvairiaspalvės daržovės
  4. Kodėl sveika valgyti daržoves?
  5. Valgydami daugiau kalio turinčių maisto gaminių galime sumažinti kraujospūdį
  6. Kaip paruošti žuvies patiekalus šventėms?
  7. Pavasarį reikėtų susirūpinti šulinio priežiūra
  8. Dėl nuovargio kaltas… pavasaris
  9. „Varguolių“ valgis bulvė, naudingas ir turtuolių sveikatai
  10. Parduodamos miško gėrybės turi atitikti nustatytus kokybės reikalavimus
  11. Kaziuko mugėje neturėtų būti viešai skerdžiamos kiaulės
  12. Imuniteto stiprinimas žiemą
  13. Į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis maistą?
  14. Diskusijoje svarstyta ekologinio žemės ūkio dabartis ir perspektyvos
  15. Išskirtinės kokybės pieno gaminai pranoksta įprastus

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietuva ir Italija stiprina bendradarbiavimą
Kultūra

Lietuva ir Italija stiprina bendradarbiavimą kultūros, paveldo ir informacinio atsparumo srityse

2026 06 09
„Poezijos pavasaris“ ant Eglinės piliakalnio
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

S. Birgelis. Keturiasdešimt „Poezijos pavasarių“ po Jotvos dangumi (I)

2026 06 09
Broliai Vizbarai skiria 0,5 mln. eurų paramą
Kultūra

Broliai Vizbarai skiria 0,5 mln. eurų paramą filantropiniam VU neliečiamojo kapitalo fondui

2026 06 09
Vilniaus arkikatedra
Kultūra

Darbo grupėje – sprendimai rengiantis išsamiems Arkikatedros tyrimams

2026 06 09
Kauno dainų ir šokių šventė
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

K. Urba. Etninio jausmo ugdymas

2026 06 09
Gargžduose atidarytas Baronų Renių skveras
Architektūra

Gargžduose atidarytas Baronų Renių skveras: atgimė istorinis dvaro šulinys

2026 06 09
Medžių priežiūra
Gamta ir žmogus

Panevėžyje – medžių priežiūros darbai

2026 06 08
Bitė
Lietuvoje

Patikslinti augalų apsaugos gaminių naudojimo reikalavimai 

2026 06 08
E. sveikata
Lietuvoje

Dėl duomenų bazės tvarkymo laikinai neveiks E. sveikata

2026 06 08
Mokykla
Lietuvoje

Tyrimas: Lietuvių kalbos mokymo praktika tautinių mažumų mokyklose pažeidžia vaiko teises

2026 06 08
Vaikai
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: vaiko priežiūros išmokos užsieniečiams išaugo kartais

2026 06 08
Pinigai
Lietuvoje

Būsto prieinamumui didinti – 422 mln. eurų ES fondo lėšų

2026 06 08

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >Kažin apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Mikabalis apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Kęstučiui K.Urbai apie Tyrimas: Lietuvių kalbos mokymo praktika tautinių mažumų mokyklose pažeidžia vaiko teises

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Lietuva ir Italija stiprina bendradarbiavimą kultūros, paveldo ir informacinio atsparumo srityse
  • Odontologija Vilniuje: kaip pasirinkti kliniką, į kurią norėsis grįžti
  • S. Birgelis. Keturiasdešimt „Poezijos pavasarių“ po Jotvos dangumi (I)
  • Broliai Vizbarai skiria 0,5 mln. eurų paramą filantropiniam VU neliečiamojo kapitalo fondui

Kiti Straipsniai

Važiavimas motociklu

Viena klaida, kuri gali kainuoti sveikatą važiuojant motociklu

2026 06 08
Daugelis lietuvių plauna mėsą prieš gaminimą, sekdami senolių pavyzdžiu. Sužinokite, kodėl specialistai tai vadina pavojinga klaida...

Protėvių įprotis, galintis pakenkti: kodėl mėsos plovimas yra pavojinga klaida

2026 06 08
Lagaminai, bagažas

VLK: išvykstant atostogauti nepamirškite vieno svarbaus dokumento

2026 06 06
Įsisiurbusi erkė

Ar skiepas nuo erkinio encefalito tikrai apsaugo?

2026 06 05
Vyras ramiai miega lovoje šalia melatonino papildo

Melatoninas: kaip veikia ir kam tikrai tinka

2026 05 29
Sveikata

Mokinių sveikatos patikrinimo neverta atidėlioti iki rudens

2026 05 23
Sveikata

Keičiasi kai kurių sveikatos paslaugų teikimo tvarka regionuose

2026 05 18
Cukrus

Lietuviai stengiasi atsisakyti cukraus, bet problema visai ne saldumynai

2026 05 17
Sveikata

Pristatyta iniciatyva hipertenzijos kontrolei Lietuvoje didinti

2026 05 17
Sveikata

Griežtinama atsakomybė už neteisėtas priemokas

2026 05 14

Skaitytojų nuomonės:

  • >Kažin apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Mikabalis apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Kęstučiui K.Urbai apie Tyrimas: Lietuvių kalbos mokymo praktika tautinių mažumų mokyklose pažeidžia vaiko teises
  • Taigi apie A. Simanonytė. Homoseksualizacijos schema: ką turėtume žinoti?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Qualteach.com nuotr.

Septyni iš dešimties moksleivių norėtų mokytis krašto gynybos

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai