Pirmadienis, 30 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

L.V. Medelis. Norvegų vaikai neverkia?

Linas V. Medelis, www.alkas.lt
2015-02-18 18:10:38
6
Norvegijos lietuviai Oslo centre protestavo prieš „Barnevernet“ sprendimus dėl G. Bumbulio | P. Stanio nuotr.

Norvegijos lietuviai Oslo centre protestavo prieš „Barnevernet“ sprendimus dėl G. Bumbulio | P. Stanio nuotr.

Norvegijos lietuviai Oslo centre protestavo prieš „Barnevernet“ sprendimus dėl G. Bumbulio | P. Stanio nuotr.
Norvegijos lietuviai Oslo centre protestuoja prieš „Barnevernet“ sprendimus dėl Gabrieliaus Bumbulio | P. Stanio nuotr.

Net ir iš tolo stebint „Norvegijos berniuko“ Gabrieliaus bylą, į akis krinta stebėtinas mūsų valdžios, mūsų organizacijų ir pavienių asmenų abejingumas, o tiksliau – bandymai pateisinti tos Skandinavijos valstybės veiksmus. Norvergija – vaikų rojus; Lietuva – laukinė girtuoklių, sadistų vaikų kankintojų, moterų daužytojų sala klestinčioje Europoje – štai ką mums bandoma įteigti, Lietuvos valstybei tarsi prisiimant kaltę ir suverčiant ją lietuvių tautai.

Lietuvos vaikų problemas keliantiems psichologams, vaikų teisių gynėjams derėtų mažiau kreipti dėmesio į laikraščių ir interneto leidinių antraštes pirmuosiuose puslapiuose.   Juk žiniasklaida mirga tokiais ir panašiais straipsnių pavadinimais: „Lietuvis, primušė žmoną ir vaikus“, „Pasigėrusi motina paliko mirti alkaną kūdikį“, „Girtas lietuvis iššoko pro langą“, „Motina ir dvylikametis sūnus įkliuvo su narkotikais“, „Lietuviai nesirūpina savo vaikais“…

Kalbantiems ir rašantiems savo nuomonę ir vadovaujantis tokia logika derėtų sutikti ir su tokiomis bei panašiomis analogijomis, pavyzdžiui: „Norvegai dešimtimis žudo savo vaikus“ (Breiviko istorija), „Amerikiečiai policininkai šaudo paauglius“ , o „Amerikiečiai paaugliai šaudo mokytojus“… Suprantama, nesame kokie šventuoliai, bet ir nėra naujiena, kad mūsų žiniasklaida dėl septynmečio Gabrieliaus, kurį iš motinos atėmė Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“, dažniausiai stoja ne motinos, bet Norvegijos valstybinės tarnybos pusėn. Įdomu, jog vadinamoji komercinė žiniasklaida atrodo sąžiningesnė ir tvirčiau laikosi žurnalistikos etikos nei vadinamasis   Nacionalinis transliuotojas.

LRT užuovėjoje

Atsitiktinai mačiau keturias šiai istorijai skirtas LRT laidas. Į akis krito, kaip greitai būdavo nusisukama nuo temos apie vaikų „nusavinimą“ ir lengvai pereinama prie „siaubingos“ vaikų padėties Lietuvoje. Kaip ir už ką Norvegijoje septynerių metų berniukas buvo atplėštas nuo motinos, susigrąžintas-pagrobtas, paskui su jį gelbstinčiu dėde sulaikytas Švedijoje, ir grąžintas ne Lietuvai, o Norvegijai? Kitokios nei laidą vedančiojo nuomonės reiškėjai paprastai likdavo mažumoje arba negaudavo pakankamai laiko kalbėti. Ką, pavyzdžiui, apie berniuko atėmimą ir šiame kontekste Lietuvos valstybės santykius su Norvegija, LRT laidoje galėjo pasakyti ministras, ambasadorė ir Vaikų teisių apsaugos kontrolierė iš esmės buvo žinoma.

Ministras L. Linkevičius pranešė, jog žiūrės jautriai ir atsakingai, bus dedamos pastangos, bet šį kartą praleido progą ne patylėti, o parodyti, kad jis yra mūsų valstybės Ministras, ginantis mažą Lietuvos pilietį; ambasadorė Izolda Bričkovskienė paaiškino, jog daro, ką gali, o kontrolierė Edita Žiobienė nušvietė padėtį, kaip nesirūpinama vaikais Lietuvoje. Trys aukšto rango valstybės valdininkai akivaizdžiai stengėsi išsisukti, pridengiami ne itin aštrių žurnalisto klausimų, kad patys pajustume kaltę ir užsičiauptume. Bet buvo akivaizdu, jog nė vienas jų neatliko savo pareigos iki galo, pasmerkdami vaiką tapti svetimųjų globotiniu-našlaičiu. Ministrą pažįstame, jo atsiprašymas kolegos Lenkijos ministro dėl Lietuvos padarytų skriaudų kaimyninei šaliai, paliko dėmę jo karjeroje ilgam, tad aktyvaus kišimosi į tokį menką reikalą nereikėtų tikėtis.

Ypatinga, pavydėtina ambasadorės Norvegijoje I. Bričkovskienės karjera: filologė, dešimt metų išdirbusi Vilniaus kelionių biure, vienerius metus padirbėjusi URM kanceliarijos mašininke, per dešimtmetį vos ne kasmet paaukštinama taip sparčiai kilo aukštyn, kad netrukus pasiekė ambasadorės rangą.

E. Žiobienė, kaip visiems žinoma, labiausiai išgarsėjo vadinamojoje „Garliavos mergaitės“ istorijoje, kita vaikų teisių apsaugos kontrolierės veikla visuomenei nelabai žinoma. Galima suprasti, kaip viso trejeto šiltos lipnios kėdės keičia žmogaus vertybes ir psichologines nuostatas, padedančias išgyventi bet kokiomis priemonėmis, tik nepersistengiant bei negadinant sisteminio oro.

Taip, mes kalti. Net LRT garsaus žurnalisto, sociologo, antropologo, istoriko Virginijaus Savukyno laidoje Editos Žiobienės nuomone „viena didesnių problemų Lietuvoje ta, kad žmonės įsivaizduoja, jog žino, koks turi būti tėtis ar mama, nors mokykloje ar universitete nesimokė gyvenimiškų įgūdžių, psichologijos ir panašių dalykų. Todėl, pastebi ji, tėvystės įgūdžių daug kam trūksta ir visiems reikia juos stiprinti“. Ką gi, tam tikros brandos valstybė visada nori uždrausti žmonėms kalbėti apie orus, nes apie juos gali išmanyti tik sinoptikai. Bet kas gi nutiko kontrolierės tėvams ir seneliams, jų kartos žmonėms, pergyvenusiems mažiausiai tris šalies okupacijas, išauginusiems vaikus Sibiro tremties mirtyje (tos kartos augino ir pačią Žiobienę), kad dabar reikėtų vaikų auginimo mokytis universitetuose?

Sakoma, prezidentė yra pavedusi užsienio reikalų ministrui, „kad būtų imtasi visų priemonių, kad ši situacija būtų išaiškinta ir išspręsta taip, kaip to reikalauja geriausiai vaiko interesai“, ir … nutilo, išsikvėpė. Ar ne todėl žmonės tarpusavyje pasišneka: „Lietuva negina savo piliečių“?..

Kas vaikų teises gina Lietuvoje?

Pasirodo, jas gina ne mažiau kaip 13 vaiko sveikatos, teisių apsaugos ir gelbėjimo visuomeninių organizacijų. „Ne mažiau“ – todėl, kad tiek yra nevyriausybinių organizacijų susivienijime „Už vaiko teises“. Savo viešame pareiškime susivienijimas narsiai ir vieningai paskelbė pasitikėjimą Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistema. (Beje, Norvegijos parlamentas tik šį pavasarį ketina svarstyti prisijungimą prie Hagos konvencijos dėl vaiko teisių užtikrinimo).

Koalicija kreipiasi ir gina. Ji, matyt, žino, ko nežinome mes… Štai to susivienijimo pareiškimą pasirašiusios organizacijos: Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Labdaros ir paramos fondas „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija“,VšĮ „Paramos vaikams centras“, VO „Gelbėkit vaikus“, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“, VšĮ „Vaikų linija“, Asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“, Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, VšĮ „Šeimos santykių institutas“, Asociacija „Lietuvos neįgaliųjų forumas“, VšĮ „Vaiko labui“ , Lietuvos autizmo asociacija “Lietaus vaikai”, „Žiburio“ labdaros ir paramos fondas.

Mažiausiai pusė jų (pasirauskite internete) gauna pinigus iš su vienu Norvegijos fondu surištų projektų. Tai tarptautinis fondas, nes jame dalyvauja tokios galingos valstybės kaip Lichtenšteinas ir Islandija, jis rūpinasi dar 16 Vidurio Europos buvusios TSRS satelitinių valstybių. Suprantama, kad šešėlis krinta ir ant kitų nevyriausybinių organizacijų. Minėtos susivienijusios organizacijos ne vienintelės prie to pinigų maišo.

Tarkim, ką reiškia projektas „Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimas“, kurį vykdo UAB „Sveikatos ekonomikos centras“. Ir ką reiškia „jaunimui palankių“ sveikatos paslaugų? Ar jaunimui sveikatos priežiūra gali būti nepalanki? Lietuvos visuomenė yra labai jautri ir įtari, nes jau ne vieneri metai ją veikia „pedo“, „peder“, „gender“ urzgimai. Kažkas yra pasakęs: ko nepadaro pinigai, padaro dideli pinigai. Kitas kažkas yra taręs, kad pasaulis nėra vertas vienos kūdikio ašaros. Tada kipšas ima kuždėti į ausį: vertas ir labai vertas ašarų šitas globaliai liberalus pasaulis; o gal dar kažkas kitas iš ano Baltijos kranto švelnia rankele pamojavo mūsų globotojų organizacijoms, kad jos pagarsintų kaip tik tokį, ne kitokį, savo pasitikėjimą „Barnavernet“… Tada vieno vaiko grobimas gali tapti precedentu („Lietuva neprieštarauja, mums galima, ponai, viskas galima!”). Neabejotina, sprendžiant „Gabrieliaus bylą“, šiuo pareiškimu bus pamojuota Norvegijos teisme.

Sauja blizgučių aborigenams

Ko tada verti mūsų vaikų globotojų pagraudenimai ir rūpesčiai? Saujos blizgučių, kaip aborigenams? Galimas daiktas, kitos septynios iš pasirašiusių pareiškimą NVO norėtų taip pat gerai gyventi. O gal idealistiškai nenorėtų, bet nepasitikėjimo šešėlis metamas ir joms, ir visiems, su Norvegijos fondu susijusiems projektams. Tada nuomonė, jog mūsų vaikai bus nelaimingiausi bei skriaudžiamiausi Europoje tol kol bus finansavimas, gali būti teisinga.

Taip Norvegijos saulė meta tamsų nepasitikėjimo šešėlį ir norvegiškai vaikų globos sistemai. Sakoma, toje sistemoje ne šeima, o turtinga valstybė turi prioritetą auginti ir auklėti vaikus. Nežinau, ar šiame amžiuje taip yra dar kurioje kitoje šalyje, tačiau tokios ideologijos sistemos, kuriomis remiantis valstybės globa vaikais ir jų išauklėjimas „kaip reikia“, pasmerkiant šeimas, tėvus ir vaikus, giliam skausmui bei dvasinėms kančioms, iš nesenų laikų Europoje man žinomos tik dvi – nacių ir bolševikų.

Sauja blizgučių godiems ir kvailiems aborigenams? O ne! Ne sauja. Jau šiemet, vasario 5 dieną, Sveikatos apsaugos ministrė R. Šalaševičiūtė pasirašė įsakymą, kuriuo pakeitė jos pačios sausio 12 dienos dokumentą painiu pavadinimu: „Dėl finansavimo skyrimo 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos Nr. LT11 „Visuomenės sveikatai skirtos iniciatyvos“ priemonės „Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose gerinimas“ projektams“.

Kalbama, pasirodo, ne apie pernykštį sniegą, nes toliau rašoma: „Skiriu 2 188 581,19 Eur (du milijonai šimtas aštuoniasdešimt aštuoni tūkstančiai penki šimtai aštuoniasdešimt vienas euras 19 centų) (7 556 733,08 Lt (septyni milijonai penki šimtai penkiasdešimt šeši tūkstančiai septyni šimtai trisdešimt trys litai 8 centai) finansavimą“…

Projektas apima po kelias mokyklas devyniuose Lietuvos miestuose (įskaitant sostinę) ir rajonuose. Ačiū tau, Norvegija.

2015 02 17

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L.V. Medelis. Visi vampyrai bijo šviesos
  2. L.V. Medelis. Adamas Michnikas – tarp apgaulės ir saviapgaulės
  3. L.V. Medelis. Lietuva: Ar tu mane myli? Ir aš…
  4. L.V. Medelis. Lyg raudonai baltos kumelės sapnas
  5. L.V. Medelis. Naudingos pamokos Lietuvai: kaip Lenkija prarado Ukrainą
  6. L.V. Medelis. Kokia etika, tokia ir estetika
  7. L.V. Medelis.Trečiasis pasaulinis prasidėjo vakar. Miegojote?
  8. L.V.Medelis. Replika apie skiepus – nežudykit mano vaiko
  9. P. Gylys ėmėsi ginti šeimas iš kurių užsienio valstybėse buvo atimti vaikai
  10. J. Miškinytė. Diena, kai netenkate savo vaikų
  11. A. Patackas: Ar Norvegija, tiek davusi Europai ir pasauliui, grįžta į barbarybę?
  12. V. Sinica. Ką Lietuvoje reiškia „Užsienio reikalų ministerija?“
  13. M. Kundrotas. Privatumo ribos
  14. Blogeris Zeppelinus. Keturios Pogrebnojų imtynių pamokos. Norvegijoje tokia šeima jau būtų likusi be vaiko
  15. A. Stancikienė. Ar ilgai leisim grobti savo vaikus?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. ruta says:
    10 metų ago

    Aciu , labai aktuali tema , tik , deja , daugumos lietuviu pasyvumas , prisitaikeliskumas toks begalinis , kad nusvyra rankos .Viskas aisku del valstybes instituciju , kurias Norvegija lesina , taip pat Norvegijos ‘NVO Programa’ , kuri skiria milijonus Lietuvai , patikedama juos administruoti ‘Zmogaus teisiu institutui ‘ su skandalingai pagarsejusiu Garliavoje , Puru , kuris yra valdybos pirmininku .
    Tik infantilas nesupranta , kad labai svarbu zinoti , kas yra darbdavys ir is kokiu saltiniu ateina finansavimas , todel isreiksti nesaliska nuomone gali TIK nepriklausomas specialistas .
    Norvegija mielai finansuoja ir homoseksualistu organizacijas , per pusantru metu atseikejo netoli milijona lt.Britu leidinyje ‘Daily mail ‘atskleidziama , kad kai kuriais atvejais , slaptose seimu teismuose liudidavo medikai , kurie nei paciu vaiku , nei tevu , nebuvo mate / ar neprimena Garliavos tragedijos ?/.
    Atskleista , kad 90 procentu sprendimu vaiku atemimo bylose buvo priimti visiskai ignoruojant teisiniu irodimu trukuma ir rementis tik menkai kvalifikuotu specialistu -konsultantu / seimu teisingumo tarybos atliktas tyrimas /.
    Vien pamacius ir isgirdus ziobieniu , puru , didzpetreniu blenus , padarai isvada , kad NIEKADA , istikus bedai nesikreiptum pas tokiu subjektu , tokie atgrasus su stora dramblio oda demagogai . Kodel tokie dirba tokioje
    jautrioje srytyje , nesuprantu , nejaugi nieko asmenisko , tik biznis ?

    Atsakyti
    • Svirba says:
      10 metų ago

      gal galit duoti nuoroda i ta straipsni “Daily mail” ??

      Atsakyti
  2. Svirba says:
    10 metų ago

    “….Atskleista , kad 90 procentu sprendimu vaiku atemimo bylose buvo priimti visiskai ignoruojant teisiniu irodimu trukuma ir rementis tik menkai kvalifikuotu specialistu -konsultantu / seimu teisingumo tarybos atliktas tyrimas /….”

    ir kas jums tai atskleide “?/.”
    duokit ir man to ASTRLOGO tel. nr.

    TAI jus cia “panele” DEMAGOGIJAS “varot” “!!!//.”

    Atsakyti
    • Vijolė says:
      10 metų ago

      Užsipulsit už tiesą , kaip tą maitinančią motiną Rusijoje, už valstybės paslapties išdavimą?

      Atsakyti
  3. Algimantas says:
    10 metų ago

    “Verslas moralės neturi” – per LRT radiją šiandien labai rimtai sakė (laida “Vartotojo gidas” (sugalvok tu man tokį šlykštų pavadinimą)). Kalba ėjo apie kabelines televizijas ir per jas brukamą niekalą. Pasirodo, prieš tą betvarkę praktiškai nėra galimybės kovoti – viskas paremta teisėtomis sutartimis. Pasirašei – vykdyk.
    Ar nebus panašu ir su tais Norvegiškais fondais? Netikiu, kad milijonus euro (rašau teisingai, nelinksniuodamas kaip nurodo Valdžia užsienyje) dalintų šiaip sau, be sutarčių ir įsipareigojimų – gerinkit, atseit, savo gyvenimą. Mūsų valdininkai tą pačią sekundę visa gauta suma pagerintų savo asmeninį gyvenimą. Sutartys, matyt, yra. Ir kietos!
    Bet šitoj vietoj aš “nesuvedu galų”. Išsilavinimo stoka. Dar galiu suprasti, kada užsienietis pinigus moka privačiam asmeniui ir iš to tikisi naudos. Bet niekaip nesuprantu situacijos, kada užsienietis pinigus moka svetimai VALSTYBINEI institucijai??? Ką, jis tikisi, kad pastaroji už tuos pinigus veiks JO, o ne SAVO tautos naudai?! Įsijungiu televizorių (radiją) – visos ministerijos ir joms pavaldžios institucijos dirba Tautos labui, kaip ir nurodo Konstitucija. Tvarka ir Teisingumas! Tai ką čia veikia Norvegų pinigai, kuriuos skirsto Sveikatos apsaugos ministrė? Ardo mūsų konstitucinę sąrangą? Gal kas protingas paaiškintų?

    Atsakyti
  4. ėLėRTė says:
    10 metų ago

    Mūsų LRT vis skelbiasi , kad yra nacionalinis transliuotojas. Nė velnio ! Tai visiškas valstybinis oficiozas , skelbiantis ir stumiantis tokias tiesas ir nuomones “kokias reikia”.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Lietuvos karalius Vytautas Didysis. 1930 m. litografija.
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30
Kelias Vilnius–Utena
Lietuvoje

Seimas pritarė Kelių fondo įsteigimui

2025 06 30
Aplinkos tarša
Lietuvoje

Norintys gauti kompensaciją tvariam judumui turi paskubėt

2025 06 30
Kad poilsio gamtoje neapkartintų bauda
Gamta ir žmogus

Prieiti prie vandens telkinių turi teisę visi

2025 06 30
Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras | E. Tamkevičiaus nuotr.
Lietuvoje

Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras

2025 06 30
Šalies vadovas pasveikino Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės dalyvius | vilnieciams.lt nuotr.
Kultūra

Šalies vadovas pasveikino Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventės dalyvius

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • >Rimvydui apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Vilna apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką
  • 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai
  • Seimas pritarė Kelių fondo įsteigimui

Kiti Straipsniai

pixabay.com, Vika_Glitter nuotr.

Kas iš tikrųjų kuria laimingą vaikystę?

2025 06 29
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Rotavirusas vasarą neatostogauja

2025 06 28
Vaikų žaidimų eikštelė | siauliai.lt nuotr.

Vaikų žaidimų aikštelės: kokie pavojai jose slypi?

2025 06 25
Vaikas miega

Miegas ir nutukimas: ryšys, apie kurį verta žinoti

2025 06 24
Užsienio reikalų ministerija

Rusijos ambasados atstovui pareikštas protestas dėl atakų prieš civilius

2025 06 18
Telefonas | pexels nuotr.

Telefonai – ir vaikų saugumui

2025 06 15
Užsienio reikalų ministerija

URM ragina atsisakyti kelionių į Izraelį, išvykti iš Irano

2025 06 13
Sveikata

Augant vaikui svarbu stebėti ne tik ūgį ir svorį

2025 06 07
Ankstyvojo skaitymo erdvė

Sostinės darželiuose – naujos ankstyvojo skaitymo erdvės

2025 06 06
Mokykla, klasė | pixabay.com, Weisanjiang nuotr.

Prasideda pagrindinis priėmimas į sostinės mokyklas

2025 06 05

Skaitytojų nuomonės:

  • skt. apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • >Rimvydui apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Vilna apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • >Kažin apie Vilniečiams dovanoja ekskursiją ausinėse: veda į mažiausiai žinomą, bet labai gražią senamiesčio dalį
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Žinios iš Baltarusijos – kaimynai nori lietuviško pieno ir bendrų įmonių

V.Baltraitienė: Santykius tarp perdirbėjų, gamintojų ir prekybininkų reguliuos įstatymas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai