Lygiai prieš 90 metų – 1925 m. sausio 18 d. buvo atidarytas Panevėžio kraštotyros muziejus. Šiandien tai vienas iš seniausių regioninių muziejų Lietuvoje. Jo steigimu rūpinosi 1924 m. sausio mėnesį įkurta Gimtajam kraštui tirti draugija. Panevėžio inteligentai mokytojai Jurgis Elisonas, Petras Būtėnas, Petras Bliumas, apskrities viršininkas Vladas Rozmanas, notaras Jonas Moigis sumanymą įkurti miesto muziejų įgyvendino nuosekliai ir vieningai. Per vienerius metus jų pastangomis buvo surinktos reikiamos lėšos, išrūpintos ir suremontuotos patalpos seniausiame Panevėžio pastate Kranto gatvėje ir parengta ekspozicija.
Pirmaisiais veiklos metais muziejų apžiūrėjo daugiau nei 7000 lankytojų. Pradžioje eksponatų rinkinius sudarė steigėjų dovanotos privačios senienų kolekcijos. Rinkiniai pildėsi į tautotyros darbą plačiai įtraukiant moksleivius, rengiant ekspedicijas, pavieniams asmenims dovanojant atskirus eksponatus. Iki ketvirtojo dešimtmečio pradžios tai buvo eksponatais turtingiausias Lietuvos provincijos muziejus.
Didelė netektis Panevėžio muziejui buvo tai, kad Antrojo pasaulinio karo metais prarasta nemaža eksponatų ir dokumentų. Nors sovietinė okupacija ir pakoregavo ideologinį muziejaus turinį, jo veikla šeštajame–devintajame dešimtmečiais plėtėsi. Buvo vykdomos ekspedicijos, atliekami archeologiniai tyrinėjimai, renkami eksponatai ir pildoma jų dokumentacija, įsteigti 6 muziejaus filialai, rengtos ekspozicijos, parodos. Pagrindiniais muziejaus lankytojais buvo moksleiviai ir į Panevėžį atvykdavę turistai iš sovietinių „broliškų“ respublikų.
Visais istoriniais laikotarpiais svarbiausias muziejaus turtas – eksponatai. Per devynis dešimtmečius kelios muziejininkų kartos kaupė ir dokumentavo krašto praeitį, etninę kultūrą bei gamtą atspindinčius eksponatus. Jų skaičius nuo 2 000 vienetų 1925-aisiais išaugo iki 105 400 vienetų 2015 metais.
Prieš du dešimtmečius prasidėjo naujas Panevėžio muziejaus veiklos tarpsnis. Išaugusios galimybės, naujos žinios ir patirtis, bendradarbiavimas su įvairiomis įstaigomis, muziejininkų iniciatyvumas plėtė muziejaus veiklos sritis, leido kurti ir įgyvendinti prasmingus projektus. Šiuo metu didelis dėmesys skiriamas šiuolaikiškoms ekspozicijoms bei parodoms rengti, eksponatams konservuoti ir restauruoti, krašto praeičiai tirti, konferencijoms bei kitiems renginiams rengti, sukauptų žinių sklaidai.
Dvejose mokymo klasėse ir ekspozicijų erdvėse vyksta įdomios ir linksmos pažintinės bei švietėjiškos programos. Muziejininkų straipsniai, parengtos ir išleistos knygos, albumai ir kiti leidiniai profesionaliai pristato mūsų krašto istorinį paveldą.
Skaitmeninėje Panevėžio istorijos bibliotekoje skelbiamos regiono istorijos publikacijos, senieji leidiniai ir dokumentai. Kūrybingas ir sutelktas, naujovių ieškantis Panevėžio kraštotyros muziejaus kolektyvas rengia šventes mieste ir kas dvejus metus vykstantį folkloro festivalį „Aisūs kankleliai“.
