Bėganti nosis, užkimimas, skaudanti gerklė, erzinantis kosulys – kas nepatyrė šių rudens sezonui būdingų negalavimų?
Gydytojai pažymi, jog pereinamuoju iš vasaros į rudenį laikotarpiu, kada dieną saulutėje šilta, o pavėsyje, taip pat rytais bei vakarais vėsu, tokių pacientų skundų sulaukiama vis daugiau. Ar išties žinome, kaip atsispirti ligoms, pastiprinti organizmą? Kokius vaistinius augalus dar galime suskubti susirinkti ir pavartoti sveikatos labui? Seną išmintį primins šeimos gydytojas Ričardas Sabūnas ir Rytų medicinos žinovas, liaudies medicinos ekspertas Virgilijus Skirkevičius.Peršalimo ligos – nuovargio ligos
Šeimos gydytojas Ričardas Sabūnas primena, jog šiuo periodu turime būti itin apdairūs – rengtis taip, kad neperpūstų vėjas, kad neperkaistume. Juk perkaitus ir suprakaitavus užtenka pūstelėti vėjukui – ir liga netrunka užklupti. Vėjuotu oru būtina vilkėti neperpučiamais drabužiais – antraip pakeliui į namus teks užsukti į vaistinę.
Šiuo metu, informavo gydytojas, vyrauja lengvos virusinės peršalimo ligų infekcijos. Vieniems liga prasideda nuo slogos, kitam – nuo užkimimo, gerklės skausmo, būna, dėl balso stygų uždegimo pradingsta balsas.
Šias ligas, sako R. Sabūnas, galima vadinti ir nuovargio ligomis. Jei leisi sau gerai pailsėti, liga greit gali praeiti.
„Gydantis svarbu gerti šiltus gėrimus, garinti gerklę, nerėkauti, nesinervinti. Būna atvejų, kada liga atsitraukia, tačiau, žiūrėk, po kurio laiko atsinaujino, prapuolė balsas – pasirodo, žmogus prieš tai susinervino, susijaudino“, – primena šeimos gydytojas.
Valgo česnaką, geria aliejų
Paklaustas, o kaip stiprinti organizmą, kad peršalimo ligos aplenktų, šeimos gydytojas R. Sabūnas primena paprastas nuo seno žinomas ir naudojamas priemones – ežiuolės, anyžiaus preparatus, vitaminą C.
Svarbu ir skirti pakankamai laiko poilsiui, laikytis burnos higienos, kad dantyse nebūtų infekcijos židinių.
Pats gydytojas profilaktikai prisipažįsta vartojantis česnaką. Ir ne tik profilaktiškai. Jei tik pradeda sloguoti, užkrenta nosis, ryte pabudęs smulkiai supjausto pusę skiltelės česnako ir suvalgo tuščiu skrandžiu užgerdamas vandeniu. Česnakas pravalo kvėpavimo takus, teigiamai veikia jų gleivinę. Vakarais geria šiltą žolelių arbatą arba paprastą vandenį. Česnako, užgerdamas vandeniu, pakramto ir naktį, jei atsibunda. „Atsikemša nosis ir vėl galiu miegoti. O kartais užtenka vien vandens“, – dalijasi gydytojas.
Kita jo naudojama priemonė – serga ar neserga, kasdien gerai išskalauti gerklę, praplauti nosį vandeniu.
„Svarbu ir tinkamai maitintis, – primena portalo konsultantas. – Aš pats rytais valgau košes. Tik užvirus košę nuimu nuo ugnies ir įdedu į patalus, kad išbrinktų, tuomet joje lieka daugiau maistingųjų medžiagų. Apskritai susirgus patartina valgyti tik lengvą maistą. Riebus tortas sergančiam žmogui – tikrai ne dovana“.
Jei kutena ar skauda gerklę, jis pataria ją suvilgyti aliejumi – vakare prieš miegą užvertus galvą iš lėto išgerti pusę šaukštelio aliejaus, kad palengva nutekėtų į gerklę. Jis gerai sutepa džiūstančios gerklės gleivinę. Patartina ją skalauti ramunėlėmis, medetkomis, druskos tirpalu.
Kodėl sesuo dvylikai brolių nuaudė dilgėlių baltinius
Rytų medicinos žinovas, liaudies medicinos ekspertas Virgilijus Skirkevičius primena peršalimo ligų kontekste nepelnytai pamirštamą dilgėlę. Ji ypač svarbi aukštą cholesterolį turintiems žmonėms, tiems, kuriems sutrikusi šlapimo takų, prostatos funkcija.
„Imunitetas – labai bendra sąvoka, ji apima labai daug, nes organizmo atsparumas priklauso ir nuo kepenų, inkstų darbo, nuo to, kaip žmogus apsivalo, kaip maitinasi. Seniausiai yra žinoma, kad norint per anksti nepasenti reikia vartoti dilgėlę. Dilgėlė svarbi ir tuo, kad turi medžiagų, kurios padeda kuo ilgiau išsaugoti stiprius kaulus ir kraujagyslių elastingumą, mat turi medžiagų, reguliuojančių kalcio apykaitą organizme. Tai neretai pamirštama“, – pasakoja V. Skirkevičius.
Jis primena, jog dilgėlės svarba atskleista ir tautosakoje. Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, tapo žmonėmis tada, kai sesuo jiems nuaudė dilgėlių baltinius.
Dilgėlė yra ir geras diuretikas, turi daug mineralų, vitaminų, ypač C, todėl labai tinka imunitetui stiprinti.
Erškėtrožių, gudobelės, šermukšnio trejybė
Liaudies medicinos ekspertas V. Skirkevičius pataria prisirinkti, prisidžiovinti erškėtrožių arba pasigaminti jų uogienę. Kad geriau uogelės džiūtų (jei nėra džiovinimo spintų), perpjauti jas per pusę.
Erškėtrožė labai tinka turint kepenų, tulžies pūslės, kraujo problemų, esant ryškiems sklerotiniams procesams.
Iš uogų dar gerai šermukšnis ir gudobelė. Pastaroji ypatinga – gerina ne tik širdies veiklą, bet ir naikina, pasak Rytų medicinos, karštuosius auglius (jei formuojasi polipai, akmenligė), veikia visą virškinimo traktą. Prisidžiovinkime šių trijų augalų uogų, pasidarykime mišinį.
Gerkime kaip arbatą: valgomąjį šaukštą mišinio užplikykime stikline karšto vandens (geriau termose). Įsidėkime medaus, kad būtų saldu, ir gerkime.
Gudobelės uogose yra ir pektinų, kurie pamaitina virškinimo trakte esančias gerąsias bakterijas. „Pektininės medžiagos yra labai vertingos. Jų yra ir obuoliuose, prisidžiovinkime jų. Itin vertingi laukiniai obuoliai. Juos, labai smulkiai supjaustytus ir sudžiovintus, gerai dėti į bet kurias arbatas. Jei į minėtą erškėtuogių, šermukšnių, gudobelės uogų mišinį įdėsime laukinių obuoliukų, bus dar skanesnė ir labai vertinga kepenų, kasos, inkstų sistemų veiklą gerinanti arbata“, – informuoja liaudies medicinos žinovas.
Nepraeikime ir pro uogomis apkibusį putiną, kol paukščiai nenulesė. Surinktas uogeles maišykime su medumi, pasidėkime į šaldytuvą. Šaukštas uogų su medumi – puikus vitaminų šaltinis, priemonė nuo kosulio, gerklės skausmo.
Sėklos – nuo besikaupiančių gleivių
Vaisiai drėkina, o sėklos sausina, bet naikina gleives, padeda nuo kosulio. V. Skirkevičius rekomenduoja prisirinkti kmynų, krapų bei kalendrų sėklų. Po arbatinį šaukštelį susmulkintų sėklų suvalgyti užgeriant vandeniu prieš valgį.
Jos taip pat gerina kepenų veiklą, skatina, pasak Ajurvedos, virškinimo ugnį.
Laikas rinkti kiaulpienės šaknis
Vertinga ir svarbi organizmo stiprinimo kontekste yra ir kiaulpienės šaknys. Rudenį surinktos jos švelnesnės nei pavasarinės, ne tokios aštrios, ne taip stipriai skatina tulžį. Taip pat pamaitina kepenis, turi raminančių savybių.
Kaip sudžiovinti? Sutarkuokime burokine tarka, išdžiovinkime orkaitėje ir suvalgykime po šaukštą per dieną su medum (21 dieną).
Kiaulpienė ypač tiks tiems, kurie turi problemų dėl kasos, kraujotakos, limfos drenažo, kam atsiranda vadinamosios rožės. Negana to, šios šaknys veikia ir raminamai.
Šaltalankio lapai – vietoj juodosios arbatos
Liaudies medicinos ekspertas pataria prisirinkti ir šaltalankio lapų, geriau nuo vyriško medžio, nevedančio vaisių, ir vartoti kaip kasdienę juodąją abatą. Skanesnė ji bus fermentuota. Lapus sutrinti ir suspausti trilitriniame stiklainyje, kad kiek sudrėktų, palaikyti saulėje kelias dienas, po to sudžiovinti orkaitėje. Lapai turi paruduoti ar net kiek pajuoduoti. Šioje arbatoje bus daug flavanoidų, antioksidantų, stiprinančių imuninę sistemą.
Du valgomuosius šaukštus lapų užpilti puse litro karšto vandens termose ar arbatinuke ir gerti.
Tinka vartoti ir nefermentuotų lapų arbatą, tik ji nebus tokai skani, bet veiks stipriau prie uždegimus.
Avietės – ir nuo moteriškų negalavimų
Daugelis aviečių lapelius ar uogas vartoja virusinėms kvėpavimo takų infekcijoms gydyti, prakaitavimui skatinti, temperatūrai mažinti, tačiau ne visi žino, kad ji labai tinka nuo visų uždegimų, ypač moteriškų negalavimų (cistų, polipų, mėnesinių ciklo sutrikimo, kraujavimų klimakteriniu periodu). Žinoma, nepatartina pasikliauti vien augalais – pasikonsultuokime su gydytoju.
Tinka aviečių sumedėjusius stiebelius rinkti ir rudenį. O jei turime prisirinkę žemuogių ir juodųjų serbentų lapelių – sumaišę turėsime puikią vaistinę arbatą.