Sekmadienis, 15 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Cholesterolis gavo mažesnio „blogiuko“ vaidmenį

Vytautas Tavoras, www.sveikatossodas.lt
2014-07-23 11:25:31
81
PERŽIŪROS
0
S.Barakauskas | asmeninio archyvo nuotr.

S.Barakauskas | asmeninio archyvo nuotr.

S.Barakauskas | asmeninio archyvo nuotr.
S.Barakauskas | asmeninio archyvo nuotr.

Infarktas ar insultas gali pakirsti netgi turint normalų cholesterolį. Patyrę gydytojai nurodo realesnę klastingosios aterosklerozės priežastį – lėtinį kraujagyslių uždegimą. Ar ir jį galime laiku sukontroliuoti?

Joks cholesterolis nebaisus, kai žmogaus kraujagyslės yra sveikos. Ateroskleroze susergama nepriklausomai nuo jo turimo kiekio. Toks Vakarų šalyse vis labiau įsigalintis kardiologų sutarimas greit nebestebins ir Lietuvos gyventojų.

Tačiau ilgus dešimtmečius cholesterolio baubu gąsdintiems pacientams lengviau atsikvėpti, matyt, nepavyks. Naujas medicinos mokslo požiūris neneigia blogųjų kraujo riebalų reikšmės aterosklerozės vystymosi procese, o tik skiria menkesnį vaidmenį.

„Praktika parodė, kad daug aterosklerozės komplikacijų – širdies ritmo sutrikimai, jos nepakankamumas, infarktai, insultai – atvejų įvyksta esant normaliam cholesterolio santykiui. Todėl jo blogos įtakos nereiktų suabsoliutinti. Aterosklerozės pagrindas – lėtinis kraujagyslių uždegimas“, – įsitikinęs Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas dr. Mykolas Biliukas.

Kraujagysles nubrūžina blogas kraujas 

Pasak kardiologo, pirmiausia aterosklerozės procesas prasideda, kai kraujagyslės vidinę sienelę nubrūžina toksinais užterštas, per tirštas kraujas.

„Pavyzdžiui, rūkant į kraują patenka smalkės, kurios tvirtai susijungia su hemoglobinu. Susidariusi ne tik šiurkšti, bet ir chemiškai agresyvi medžiaga ilgai cirkuliuoja kraujagyslėmis, kol jos „neišgaudo“ kepenys bei blužnis. Toks blogas kraujas zulina kraujagyslių vidines sieneles – įsivaizduokite, panašiai statybininkai smėliu trina namo sienas. Arba pažiūrėkime, kokį prikimštą visokiausių priedų maistą valgome, kiek suvartojame įvairiausių alkoholio mišinių. Anksčiau ar vėliau gautos žalingos medžiagos užteršia kraują ir skatina kraujagyslių uždegimą“, – aiškino dr. M.Biliukas.

Kraujagysles taip pat pažeidžia infekcinių ligų sukėlėjai – įvairūs patogeniniai mikrobai. Gydytojas pabrėžė kraujotakos ligų tiesioginį ryšį su žmogaus burnos būkle.

„Daug pacientų stebisi, kodėl kardiologas tikrina dantis ir gerklę. Reikia žinoti, kad sergančiuosius dantų ligomis infarktai pakerta daugiau nei 2 kartus, o insultai – beveik 3 kartus dažniau. Prie nesveikų dantų šaknų sukasi mažiausiai 4–5 rūšys mikrobų, kurie per kraują pasiekia kraujagysles. Tuomet uždegimas dar labiau paūmėja“, – sakė dr. M.Biliukas.

Kraujagyslių sienelių pažeidimus aktyvina ir stresas, nes jo metu organizmas išskiria adrenaliną ir noadrenaliną. Tai agresyvios medžiagos, galinčios apnuodyti ne blogiau nei actas ar naminė degtinė. Beje, žmogus išgyvena ne tik psichologinį stresą. Stiprūs „botagai“ širdžiai ir kraujagyslėms – vasaros karščiai, staigios orų permainos, magnetinės audros ir kt.

Atakuoja ir blogieji kraujo riebalai

Kai kraujagyslės nebeatlaiko tokio nuodų kokteilio, į areną išeina blogieji kraujo riebalai. Pažeidimų vietose pradeda skverbtis mažo tankio cholesterolis ir trigliceridai, kitos medžiagos.

Kraujagyslių sienelės reaguoja į svetimkūnius, atsiranda uždegimas. Formuojantis aterosklerozinėms plokštelėms kraujagyslių spindis siaurėja. Žmogus daugelį metų gali nejausti jokių išorinių ligos požymių, kol neprasideda širdies skausmai, staiga ištinka infarktas ar insultas.

„Visiems reikia žinoti pirmąją taisyklę: nors kartą suskaudus krūtinę būtina pasitikrinti širdį. Deja, to dar nesuvokia daugybė žmonių. Tikisi, kad skausmas praeis, kažkas už juos pasirūpins brangiausiu turtu – sveikata, – kalbėjo Kardiologijos skyriaus vedėjas dr. M.Biliukas. – Antroji taisyklė: jei sergi ir blogai jautiesi, reguliariai apsilankyk pas gydytoją. Kiek tokių yra? Laukia kol baigsis vaistai, sulaužydami nepertraukiamo gydymo principą. Net išsilavinę žmonės nesigydo aukšto kraujospūdžio, kol nepatenka į ligoninę.“

Pasak jo, dažniausiai jaunų ar be rizikos veiksnių gyvenančių žmonių kraujagyslės būna tvirtos bei nesužalotos. Jie gali turėti daug cholesterolio, bet bus sveiki kaip agurkėliai. Tačiau daugeliui gyventojų būtina reguliariai pasitikrinti širdies sveikatą: atlikti kraujo tyrimus, pasimatuoti kraujospūdį ir kt.

Jau kontroliuoja ir kraujagyslių uždegimą

Kardiologas apgailestavo, kad šiuo metu labiau nei sveikata branginami kiti turtai. Mūsų visuomenei dar reikia nueiti nemažą atkarpą, kad pilnai suvoktų susirgimų prevencijos svarbą.

„Daugiau kovojame su širdies ir kraujagyslių ligų gaisru, o ne su jo priežastimis. Lietuvoje nuo jų miršta net kas antras gyventojas. Didžiausią dėmesį tenka skirti modernioms gydymo technologijoms, kurios ūmiu atveju leidžia išgelbėti pacientą. Todėl dabar gana nedėkingas metas kalbėti apie ligų prevenciją, nors jai skirtas vienas litas sugrįžta keturgubai. Aišku, nauji vėjai jaučiami“, – aiškino dr. M.Biliukas.

Naujas požiūris į aterosklerozę jau koreguoja vieną svarbiausių mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo veiksnių – profilaktinius tyrimus. Akivaizdu, kad nebeužtenka atlikti tik išplėstinį cholesterolio tyrimą – lipidogramą.

Daugybę metų širdies ligų prevencijos akcijas rengiančios „Medicina practica“ laboratorijos vadovo gydytojo Svajūno Barakausko pastebėjimu, Lietuvoje vis plačiau naudojamas didelio jautrumo C-reaktyvinio baltymo (hs-CRB) tyrimas.

„Daugelyje Vakarų šalių už lipidogramą svarbesniu tapo didelio jautrumo C-reaktyvinio baltymo tyrimas. Jis leidžia nustatyti kraujagyslių mikrouždegimą, todėl daug anksčiau įspėja apie artėjančią aterosklerozę. Galima numatyti infarkto ar insulto pavojų net ir tiems pacientams, kurių cholesterolio santykis dar atitinka normą“, – sakė laboratorinių tyrimų specialistas.

Operacinio stalo įmanoma išvengti

Didelio jautrumo C-reaktyvinio baltymo ištyrimui, kaip ir lipidogramai, kraujas paimamas iš venos. Kuo daugiau randama šio kepenyse gaminamo baltymo, tuo didesnė aterosklerozės ir jos komplikacijų galimybė. Svarbu, kad tyrimo metu žmogus nesirgtų infekcine ar kita uždegimine liga.

„Plačiai naudoti didelio jautrumo C-reaktyvinio baltymo tyrimą mūsų šeimos gydytojus ir pacientus pradėjome skatinti beveik prieš dvejus metus. JAV gyventojų kraujagyslių uždegimo kontrolei jis sėkmingai naudojamas daugiau nei 10 metų. Kiek vėliau šis svarbus tyrimas pasiekė ir Vakarų Europą“, – pastebėjo S.Barakauskas.

„Medicina practica“ laboratorijos vadovas priminė, kad kraujotakos ligų prevencijai lipidograma išlieka aktuali. Blogieji kraujo riebalai spartina aterosklerozės progresavimą. Šią riziką padeda įvertinti išplėstinis cholesterolio ištyrimas.

„Labai svarbu, kad dabar daugelis žmonių gali gana paprastai kontroliuoti vienus iš svarbiausių širdies ligų pranašų: kraujagyslių uždegimą, cholesterolio santykį, kraujo krešėjimo rodiklį bei kraujospūdį. Dar reikia įvertinti savo genetinius veiksnius ir pakeisti rizikingą gyvenseną. Tuomet galėsime po truputį vaduotis iš kraujotakos ligų gniaužto be operacinio stalo“, – sakė gydytojas S.Barakauskas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Širdies ir kraujagyslių būklės patikrinimai atliekami nemokamai
  2. Aspirinas – prieš šimtmetį tik nuo skausmo, šiandien – širdies ligų prevencijai
  3. Saulės vitaminas saugo ne tik nuo gripo atakos
  4. Moterys raginamos nepamiršti galimybės nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio
  5. Ką turėtume žinoti apie glaukomą?
  6. Pagautam alergijos – vienas žingsnis iki depresijos
  7. R.Venslovienė: Kam reikalingi sveiki žmonės? Turime padaryti naudingas išvadas
  8. Širdies ligos – jau ir 30-mečių rykštė
  9. Skarlatina yra ūminė infekcinė vaikų liga
  10. Pagerbti širdies persodinimo operacijų profesionalai ir jų dėka gyvenantys žmonės
  11. Nuo pneumokokinės infekcijos mirė jaunas vyras
  12. Nuo pneumokokinės infekcijos rekomenduojama skiepyti vaikus ir vyresnio amžiaus asmenis
  13. Prostatitas: šeši prevencijos būdai
  14. Vaistažolės skirtos ir kūnui, ir dvasiai
  15. Dauguma gyventojų neskiria peršalimo nuo gripo

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vasario 16-oji Kaune
Istorija

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė

2026 02 15
Grenlandija, Russello ledynas 2007
Gamta ir ekologija

Keimai – Lietuvos kalvos, iš pradžių buvusios ežerų dugnais

2026 02 14
KTU sukonstruoti perovkitiniai saulės elementai
Energetika

KTU mokslininkai kuria radiacijai atsparius saulės elementus mažiesiems palydovams

2026 02 14
Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo
Istorija

Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo

2026 02 14
Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai
Kalba

Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

2026 02 14
Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“
Istorija

Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“

2026 02 14
Karaimų gatvė Trakuose | trakai.lt nuotr.
Lietuvoje

Byla dėl Karaimų gatvės Trakuose nutraukta

2026 02 13
„Ignitis grupės“ nuotr.
Lietuvoje

Šiaulių rajone išrieda 15 naujų elektrinių autobusų

2026 02 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vincas Kalava apie K. Braziulis. Didžioji geopolitika be iliuzijų: kas iš tikrųjų vyksta ir kur stovi Lietuva?
  • Budweiser apie G. Navaitis. Nesėkmių politikos šaknys: kodėl daromi nevykę sprendimai
  • +++ apie G. Navaitis. Nesėkmių politikos šaknys: kodėl daromi nevykę sprendimai
  • Budweiser apie G. Navaitis. Nesėkmių politikos šaknys: kodėl daromi nevykę sprendimai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Į sportą po pertraukos: kaip saugiai grįžti
  • Partizanų vado L. Baliukevičiaus-Dzūko dienoraštis skamba dar garsiau
  • Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė
  • Peržiūrėkite namus: nustebsite, kokie daiktai kaupiasi labiausiai

Kiti Straipsniai

Sveikata

Nepelnytai pamirštamos kepenys: kaip sustabdyti tyliai ateinančias ligas

2026 02 14
Sultinys, maistas

Kada vaikui prireikia papildų?

2026 02 14
Pietų dėžutė

Į pietų dėžutę: sotūs ir nebrangūs baltymingi patiekalai

2026 02 14
Sveikata

Profilaktiniai sveikatos tikrinimai taps paprastesni

2026 02 12
Sveikata

Tyrimas atskleidė, ką ligoniai labiausiai vertina šeimos gydytojų darbe

2026 02 08
parkwoodtravel.ca nuotr.

Kad „Instagram“ įkvėptos atostogos nesibaigtų ligoninėje

2026 02 07
Vaistai

Vaistų vartojimas: prieš ar po valgio

2026 02 01
Gripas

Žiema – vaikų ligų metas: kaip padėti mažiesiems kovoti su virusais?

2026 02 01
Sergamumas gripu sumažėjo visoje Lietuvoje

Kodėl šiltas šalikas nuo peršalimo neapsaugo?

2026 02 01
Maisto papildai sportui

Kaip lengviau atsigauti po didelio krūvio treniruotės?

2026 01 30

Skaitytojų nuomonės:

  • Vincas Kalava apie K. Braziulis. Didžioji geopolitika be iliuzijų: kas iš tikrųjų vyksta ir kur stovi Lietuva?
  • Budweiser apie G. Navaitis. Nesėkmių politikos šaknys: kodėl daromi nevykę sprendimai
  • +++ apie G. Navaitis. Nesėkmių politikos šaknys: kodėl daromi nevykę sprendimai
  • Budweiser apie G. Navaitis. Nesėkmių politikos šaknys: kodėl daromi nevykę sprendimai
  • +++ apie G. Navaitis. Nesėkmių politikos šaknys: kodėl daromi nevykę sprendimai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Linas Jonauskas | am.lt nuotr.

Į Aplinkos ministeriją grįžo viceministras L.Jonauskas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai