Prezidentė D. Grybauskaitė: Lietuvių kalba negali būti politinių sandorių ar sandėrių objektu

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, paklausta apie Seimui pateiktus du skirtingus įstatymų projektus dėl nelietuviškų asmenvardžių rašymo oficialiuose Lietuvos dokumentuose, pareiškė, kad Lietuvių kalba negali būti politinių sandorių ar sandėrių objektu.

„Savo poziciją galiu tik patvirtinti dar kartą – lietuvių kalba negali būti politinių sandorių, sandėrių objektu“, – Lietuvos prezidentės žodžius cituoja BNS ir visa Lietuvos žiniasklaida.

D.Grybauskaitė pasakė, kad Seimas balandžio 15 d. pasielgė teisingai nepradėjęs svarstyti minėtų projektų.

„Yra du įstatymai, skirtingi. Manyčiau, kad labai teisingai šiandien padarė Seimas, kad nepradėjo diskusijų, kad nepradėjo svarstyti šio klausimo. Išties abu variantai taisytini. Reikėtų labai atidžiai ruoštis ir daryti sprendimus šiuo klausimu. Paskubomis daryti tokių sprendimų tikrai negalima“, – prezidentės žodžius cituoja BNS.

Po šio pareiškimo, su Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) koaliciją sudariusios, valdančiosios socialdemokratų partijos lyderis Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė puolė Prezidentę kaltinti priešrinkiminiu politikavimu. Tačiau ši spontanišką LLRA sąjungininkų retoriką tėra viso labo tik konvulsinis valdančiųjų bandymas nukreipti dėmesį nuo jų pačių politiniais sumetimais daromas nuolaidas nuolatiniu spaudimu grindžiamiems radikaliosios LLRA ir ją palaikančios Lenkijos  Respublikos  reikalavimams.

Kad kaltinimai D. Grybauskaitei priešrinkiminiu politikavimu neturi pagrindo liudija ankstesni prezidentės pasisakymai minėtais klausimais. Pavyzdžiui pernai birželio 25 d. atsakydama į kalusimą dėl dėl galimybės Lietuvos piliečių pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis prezidentė priminė, kad ji negalinti prieštarauti Lietuvos Konstitucijai kuri neleidžia įteisinti pavardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis: „Mūsų Konstitucija nepalaiko šio pasiūlymo… Negaliu eiti prieš Konstituciją“, –  sakė žurnalistams D.Grybauskaitė.

2011 m. radijo laidoje „Ant svarstyklių“ prezidentė D.Grybauskaitė cituodama 1994 m. pasirašytą tarpvalstybinę Lietuvos-Lenkijos sutartį, kurioje Lietuva įsipareigojo lenkakalbių Lietuvos piliečių pavardes rašyti pagal jų skambesį, pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija nesudarė jokių papildomų susitarimų dėl vardų ir pavardžių rašybos tvarkos.: „Po šio susitarimo daugiau jokių papildomų susitarimų pasirašyta nebuvo, detalesnės tvarkos, kaip vykdyti rašybą, nebuvo pasiekta. Manyti, kad šiuo susitarimo pagrindu buvo kažkas konkrečiai pažadėta, nėra juridinio pagrindo. Jeigu tai buvo kalbų lygmenyje arba asmeninių kontaktų lygmenyje, taip pat traktuoti kaip valstybinius įsipareigojimus nebūtų korektiška“, – sakė prezidentė ir pridūrė, kad, jokia tauta ir valstybė niekada netoleruos spaudimo ar kišimosi į savo vidaus reikalus.

Lenkija ir LLRA jau seniai daro didžiulį spaudimą Lietuvos valdžiai, kad lenkiškais rašmenimis būtų leista rašyti lenkakalbių Lietuvos piliečių pavardes oficialiuose Lietuvos Respublikos dokumentuose.

Priminsiu, kad LLRA partneriai valdančioje koalicijoje socialdemokratai I. Šiaulienė ir G. Kirkilas balandžio 1-ąją Seime įregistravo Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą XIIP-1653 kuriame siūlo Lietuvos piliečio pase vietoje pavardės įrašo valstybine kalba leisti rašyti ir kitomis kalbomis lotyniško pagrindo rašmenimis jeigu to pageidauja Lietuvos pilietis ir jeigu jo pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje. Šis projektas Seimo posėdžių sekretoriate buvo įregistruotas Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus susitikimo su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku išvakarėse.

Balandžio 11 d. visų, išskyrus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), Seimo frakcijų atstovai užregistravo alternatyvų Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą (XIIP-1675), kuriuo siūloma įteisinti nelietuvišką vardų ir pavardžių rašybą asmens tapatybės dokumentų papildomame puslapyje. Pagrindiniame paso puslapyje ir toliau būtų galima rašyti tik valstybine kalba. Pasak vieno iš šio projekto iniciatorių Seimo nario V. Stundžio šis siūlymas – kompromisinė išeitis iš politinės aklavietės…

Abu įstatymo projektus buvo numatyta Seime svarstyti balandžio 15 d. , antradienį, tačiau įvertinusi padėti Seimo valdyba šiuos įstatymus iš Seimo posėdžio dienotvarkės išbraukė. Skelbiama, kad šie projektai į Seimo darbotvarkę vėl bus įtraukti iškarto po Velykų.

Parodoksalu, kad nei Lenkijos  nei vietinių LLRA politikų kategoriškai netenkina kompromisinis siūlymas Lietuvos respublikos dokumentuose pavardes kita kalba rašyti ne užrašo valstybine kalba sąskaita, tačiau kitame paso puslapyje.  Būtent tokia pavardžių rašymo tvarka jau kurį laiką galioja kaimyninėje Latvijoje ir dėl to šiai valstybei jokių priekaištų neturi nei  Latvijos lenkai ne kiti kitakalbiai Latvijos piliečiai, nei jokios užsienio valstybės, tame tarpe ir Lenkija. Tad ko siekia Lenkija Lietuvoje darydama nuolatinį spaudimą mūsų šaliai ir nė žodžių dėl to paties nepriekaištaujanti Latvijai?