Kovo 12 d. 15 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) bus pristatomas Šiaulių „Aušros“ muziejaus išleistas katalogas „1863 m. sukilimas: veidai, vardai, istorijos“. Pristatyme dalyvaus leidinio sudarytoja Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus pavaduotoja Virginija Šiukščienė bei vienas iš katalogo straipsnių autorių Šiaulių universiteto dėstytojas doc. dr. Simonas Strelcovas.
2013 m. sukako 150 metų nuo 1863 m. sukilimo. Pabrėždamas istorinę ir kultūrinę sukilimo reikšmę lietuvių, lenkų ir baltarusių tautoms, LR Seimas šiuos metus paskelbė 1863 m. sukilimo metais. Istorinė sukilimo atmintis dažniausiai siejama su muziejais, kuriuose saugomi eksponatai – išlikę tiesioginiai sukilimo liudytojai ir sukaupta archyvinė medžiaga. Šiaulių „Aušros“ muziejaus (įsteigtas 1923 m.) kolekcija sukilimo tema – viena iš gausiausių Lietuvoje.
1933 m., minėdamas 1863 m. sukilimo 70-metį, „Aušros“ muziejus surengė pirmą didelę parodą Lietuvoje, skirtą sukilimui, turėjusią įtakos ne tik istorinei sukilimo atminčiai, bet ir jo vertinimams istoriografijoje bei kasdieniame gyvenime.
Parodoje sukilimas traktuotas ne kaip „lenkmetis“, bet parodytas ir lietuvių indėlis į jį. Po parodos didžioji eksponatų dalis liko ,,Aušros“ muziejuje. Todėl Šiaulių „Aušros“ muziejus, siekdamas deramai paminėti sukilimo 150-ąsias metines, ėmėsi iniciatyvos ir subūrė Lietuvos ir kaimyninių kraštų muziejus prasmingam darbui – bendrai parodai ir leidiniui, skirtiems sukilimo jubiliejui.
Kreiptasi į Lietuvos ir kaimyninių kraštų – Lenkijos (Suvalkų ir Augustavo), Baltarusijos (Gardino) – muziejus ir prašyta pateikti juose saugomus eksponatus ir kitą medžiagą sukilimo tema. Į „Aušros“ muziejaus kvietimą atsiliepė 21 muziejus: Lietuvos dailės, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės, Trakų istorijos, Vytauto Didžiojo karo, Biržų krašto muziejus „Sėla“, Kėdainių, Kelmės, Rokiškio krašto, Raseinių krašto istorijos, Kretingos, Nalšios, Žemaičių muziejus „Alka“, Babtų, Marijampolės, Panevėžio, Pasvalio, Ukmergės, Utenos kraštotyros, Augustavo žemės (Muzeum Ziemi Augustowskiej), Suvalkų krašto (Muzeum Okręgowe w Suwalkach), Gardino valstybinis istorijos ir archeologijos (Гродненский государственный историко-археологический музей) muziejai.
Savo kolekcijos ir šių muziejų eksponatų pagrindu „Aušros“ muziejus surengė tarptautinę parodą „1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos“, skirtą sukilimo 150-mečiui. Paroda eksponuota Šiauliuose, Gardino valstybiniame istorijos ir archeologijos muziejuje, šiuo metu eksponuojama Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje (kovo 5–29 d.).
Per metus buvo parengtas ir išleistas katalogas-albumas tuo pačiu pavadinimu. Jame pristatomi Lietuvos (išskyrus Lietuvos nacionalinį muziejų, kuris sukilimo jubiliejui skirtą parodą parengė ir katalogą išleido kartu su Lietuvos valstybės istorijos archyvu) ir minėtuose Lenkijos bei Baltarusijos muziejuose saugomi eksponatai sukilimo tema.
Katalogo sudarytojai – Raimundas Balza ir Virginija Šiukščienė. Jame publikuojami 3 straipsniai: VDU prof., dr. Jono Vaičenonio ,,1863–1864 m. sukilimas: karinis aspektas“, ŠU doc., dr. Simono Strelcovo ,,1863 metų sukilimas kasdienybės tyrimų kontekste“, V. Šiukščienės ,,1863 metų sukilimo istorinė atmintis muziejuose“.
Keturiose katalogo dalyse publikuojami 449 eksponatų vaizdai ir aprašai. Sudarant katalogą, atsisakyta muziejinės medžiagos pateikimo pagal eksponatų grupes, nes toks būdas neleidžia parodyti sąsajų tarp skirtingų eksponatų.
Kadangi didžioji katalogo eksponatų dalis – fotografijos, jos sudaro ašį, apie kurią grupuojami kiti eksponatai (dokumentai, spaudiniai, dailės kūriniai, daiktai ir kt.), pasakojantys su sukilimu vienaip ar kitaip susijusių portretuojamųjų gyvenimo istorijas: pristato jų veiklą, išryškina asmenybes ir kt.
Pirmoji – didžiausia – katalogo dalis ,,1863 m. sukilimo vadai, dalyviai, rėmėjai“. Joje pristatomos asmenybės, šalia jų fotografijų ir tapytų portretų pateikiami ir kiti su šia tema susiję eksponatai. Antrojoje dalyje „Sukilimo malšinimas“ sudėti Vilniaus karinio gubernatoriaus, Gardino, Kauno ir Minsko generalgubernatoriaus, Vilniaus karinės apygardos kariuomenės vado, Vitebsko ir Mogiliovo gubernijų vyriausiojo vado generolo Michailo Muravjovo, Kauno gubernijos valdytojo kanceliarijos Ypatingojo skyriaus raštai, betarpiškai susiję su sukilimo eiga ir jo slopinimu, pristatomi Rusijos imperijos kariuomenės ir sukilėliams galėję priklausyti ginklai (daugiau XIX a. ginklų, kokiais buvo ginkluoti caro armijos kareiviai ir, spėjama, sukilėliai, iliustracijų esama Jono Vaičenonio straipsnyje).
Trečiojoje dalyje „Tremtis“ pateikiamos įdomiausios tremties istorijos, išskirtinės fotografijos, padarytos tremtyje arba su įrašais apie tremtį, tremtinių dirbiniai. Ketvirtojoje dalyje „1863 m. sukilimo istorinė atmintis“ pristatoma nedidelė dalis Lietuvos muziejuose saugomų meno kūrinių, kuriuos inspiravo 1863 m. sukilimas. Tai dailininko Arturo Grotgerio (Artur Grottger, 1837–1867) piešinių ciklai „Polonia“ (1863) ir „Lituania“ (1864–1866) kopijos, jubiliejiniai sukilimo medaliai, buities daiktai su sukilimo simbolika ir kt. Daug dėmesio šioje dalyje tenka 1933 m. Šiaulių „Aušros“ muziejaus surengtai parodai, skirtai 1863 m. sukilimo 70-mečiui, ir Nepriklausomybės paminklo Sukilėlių kalnelyje, Šiauliuose, istorijai.
Kiekviena dalis pradedama nedidele įžanga, pristatomi kai kurie įvykiai, reiškiniai. Asmenybės aprašomos pagal svarbą arba abėcėlės tvarka, pateikiama trumpa informacija apie jas. Remiamasi eksponatų inventoriniais aprašais, įrašais ant eksponatų (dažniausiai fotografijų), kitais šaltiniais ir literatūra (Pamiętniki Jakóba Gieysztora z lat 1857–1865. Poprzedzone wspomnieniami osobistemi prof. Tadeusza Korzona oraz opatrzone przedmową i przypisami, Wilno, 1913, t. 1, 420 s.; Wilno, 1913, t. 2, 382 s.; Ilgūnas G. Antanas Mackevičius: sukilimo žygiai ir kovos, Vilius, 2007 ir kt.).
Asmenvardžiai pateikiami sulietuvinti, šalia jų skliausteliuose – lenkų ir rusų kalbomis, prie moterų pavardžių pridedamos ir jų mergautinės pavardės. Vietovardžiai pateikiami tokie, kokie buvo vartojami XIX a., pvz.: Novoaleksandrovskas – Zarasai, Mintauja – Jelgava, bet Daugpilis, ne Dinaburgas. Nenustatytos datos ar abejonių keliantys asmenvardžiai žymimi klaustuko (?) ženklu, neišskaitomi tekstai – daugtaškiu laužtiniuose skliausteliuose […], numanoma informacija rašoma taip pat laužtiniuose skliausteliuose.
Jei apie asmenybę ar įvykį daugiau galima sužinoti iš kataloge-albume esančių straipsnių, vengiant informacijos kartojimo, skliaustuose pateikiama nuoroda į puslapį. Pristačius asmenybę, nurodomas fotografiją padaręs fotografas ar ateljė, tiksli ar apytikslė fotografijos padarymo data. Jei fotografijos vaizdo pusėje nepateikiama originali fotografo pavardė ar fotoateljė pavadinimas, jų originalai rašomi skliausteliuose prie sulietuvinto asmenvardžio ar pavadinimo. Cituojami tie įrašai kitoje fotografijų pusėje, kurie, manoma, parašyti portretuojamųjų ranka. Jei įrašas ne lietuvių kalba, jis išverstas. Tuo atveju pateikiamas ir kitos fotografijos pusės vaizdas.
Visi įrašai, esantys ant eksponatų, cituojami originalo kalba, šalia jų skliausteliuose pateikiamas vertimas į lietuvių kalbą. Prie išverstų nelietuviškų knygų ir dokumentų pavadinimų originalas nerašomas. Kai kurie Šiaulių „Aušros“ muziejaus eksponatai, rodyti 1933 m. parodoje, pateikiami su originaliomis to meto etiketėmis. Eksponato aprašo pabaigoje nurodoma jo priklausomybė muziejui.
Dizainerio Vilmanto Dambrausko dėka katalogas tapo puošniu albumu.
Paroda ir katalogas-albumas „1863 metų sukilimas: veidai, vardai, istorijos“ įprasmina 1863 m. sukilimo 150-ąjį jubiliejų, padeda suvokti sukilimo reikšmę, aktualizuoja istorinę sukilimo atmintį. Tikimės, kad katalogas-albumas bus įdomus ne tik muziejininkams, mokslininkams, bet ir plačiajai visuomenei, norinčiai prisiliesti prie tiesioginių istorijos liudijimų.
Dalyvavimas renginyje nemokamas.
