Šį ketvirtadienį, sausio 9 d., Kaune esančiame Istorinės Prezidentūros sodelyje buvo paminėtos pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 70-osios žūties metinės.
Minėjimo pradžioje buvo sugiedotas Lietuvos valstybės himnas ir tylos minute pagerbtas Prezidentų bei kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas. Nuo Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės gėlių puokštę prie A. Smetonos paminklo padėjo Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos nariai. Renginio metu buvo perskaitytos Prezidento A. Smetonos mintys apie Lietuvos patriotų norą ir pastangas atkurti valstybę, apie valstybės vystymąsi bei jos ateities viziją.
„Susirinkome paminėti pirmojo Lietuvos Prezidento A. Smetonos 70-ąsias mirties metines. Šiuos metus galime įvardyti ne tik šeimos, bet ir Prezidento A. Smetonos metais – šįmet sukanka 140 metų nuo Prezidento gimimo, 95-eri – kai A. Smetona tapo Prezidentu ir 70 metų nuo jo mirties. Todėl manau, kad šiais metais turime parvežti Prezidento palaikus į Lietuvą ir palaidoti Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje. Prezidentas dirbo laikinojoje sostinėje Kaune, todėl ir jo amžino poilsio vieta turėtų būti čia“, – kalbėjo Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Minėjime dalyvavo LR Seimo nariai, Kauno miesto tarybos nariai, Lietuvos šaulių sąjungos atstovai, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas ir nariai, Kauno miesto savivaldybės administracijos, korporacijos „Neo-Lithuania“ atstovai, A.Smetonos gimnazijos mokiniai.
Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas R. Kaminskas akcentavo Prezidento A. Smetonos nuopelnus valstybei, užsiminė apie mįslingas jo mirties aplinkybes ir perskaitė europarlamentaro Vytauto Landsbergio žinutę, kurioje rašoma: „Ši byla dar nebaigta ir reikia prie jos grįžti”.
LR Seimo narys Arimantas Dumčius pažymėjo, kad A. Smetona buvo neeilinio išsilavinimo žmogus, patriotas, labai daug nuveikęs dėl Lietuvos suklestėjimo mokslo, architektūros ir ekonomikos srityse.
„Jo prezidentavimo metu atliktus darbus matome ir dabar“, – sakė A. Dumčius.
Apie Prezidento nuopelnus, pasiaukojimą Lietuvai kalbėjęs LR Seimo narys Rytas Kupčinskas taip pat pritarė, kad Prezidento palaikai turi būti parvežti į Lietuvą.
Vytauto Didžiojo universiteto docentė Inga Stepukonienė akcentavo, kad Lietuvos istorijoje žymiai daugiau liūdnų datų negu linksmų. Pasak I. Stepukonienės, A. Smetonos mirtis taip pat mįslinga, o jo pasitraukimas iš Lietuvos – tai pasipriešinimas okupantams. A. Smetona teigė, kad okupacijai reikia priešintis, tačiau ne nuo jo vieno priklausė galutinis apsisprendimas 1940 metais.
Minėjimo pabaigoje prie Antano Vauros sukurto paminklo Prezidentui A. Smetonai sužibo žvakelių liepsnos, buvo padėta gėlių. Susirinkusieji į Prezidento A. Smetonos 70-ųjų mirties metinių minėjimą Istorinėje Prezidentūroje galėjo apžiūrėti puikiai parengtą parodą apie Prezidento A. Smetonos visuomeninę, politinę veiklą bei šeimos gyvenimą.
50 metų sovietinė spauda ir “istorikai” šmeižė ir niekino nepriklausomą Lietuvą ir jos gynėją A. Smetoną. Dabar šią tradiciją tęsia modernieji integratoriai ir anos propagandos aukos.
Kiek atsimenu skulptorius buvo Alfonsas Vaura.