www.delfi.lt
Nors lietuvių emigracija vyksta jau pusantro šimto metų, dar nė vienu laikotarpiu mūsų tauta nemažėjo taip smarkiai, sako Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Lietuvos istorijos katedros profesorius Liudas Truska.
Pasak istoriko, situacija grėsminga ir tautos išlikimo požiūriu, nes aplink gyvenančių didelių tautų – rusų, lenkų, baltarusių – skaičius iš esmės nemažėja.
L. Truska dabartinę emigraciją lygina su XVIII a. pradžioje Lietuvą nusiaubusiu baisiu maru, kai mirė trečdalis gyventojų. „Bet nuo XVIII a. pr. nebuvo tokio laikotarpio, kad mažėtų Lietuvos gyventojų skaičius. Net XIX a. pab. – XX a. pr., kai vyko didžiulė emigracija, ypač į Šiaurės Ameriką, kai iš Lietuvos emigravo beveik milijonas gyventojų“, – aiškina istorikas.
Pasak L. Truskos, net ir tada gyventojų skaičius didėjo dėl gausaus natūralaus gyventojų prieaugio, per metus siekusio 30-40 tūkst. Istorikas sako, kad tarpukariu, 1929-1930 m., emigracija nutrūko JAV, Kanadai, Brazilijai, Argentinai suvaržius arba visai uždraudus įvažiavimą.
L. Truska sako, kad nors tarpukariu apie 100 tūkst. asmenų visgi emigravo, tai kompensavo didelis natūralus gyventojų prieaugis. Tarpukariu bendras gyventojų skaičius padidėjo keliais šimtais tūkstančių.
Sovietmečiu lietuviai buvo sėsliausi
Istorikas teigia, kad postalininiu laikotarpiu lietuviai labai gerai prisitaikė prie sovietinio režimo. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, lietuviai tada buvo sėsliausia Tarybų Sąjungos tauta. Sovietmečiu gyventojų skaičius išaugo visu milijonu – maždaug nuo 2,7 iki 3,7 mln.
L. Truska primena, kad nuo Vakarų šalį skyrė „Geležinė uždanga“, tačiau, pasak jo, jei nebūtų statytos pramonės įmonės, šalis nebūtų industrializuojama, lietuviai būtų važiavę gyventi ir dirbti į Rusiją, Kazachstaną, Ukrainą.
Pasak L. Truskos, kadangi Sovietų Sąjungoje gyvenimo lygis buvo aukščiausias Pabaltijyje, lietuviai ir buvo sėsliausia tauta. Per gyventojų surašymus būdavo matyti, kad kitose respublikose gyvena tik 4 proc. lietuvių.
„Manau, kad atgavus laisvę ir tapus valstybe, kai Europos Sąjungoje neliko sienų, prisitaikome labai blogai. Gresia kone katastrofa. Jeigu nepriklausomybės pradžioje buvo apie 3,7 mln. gyventojų, tai dabar Statistikos departamentas skaičiuoja, kad tėra 3,4 mln. Bet bijau, kad po naujausio surašymo pasirodys, kad beliko 3 milijonai“, – sakė L. Truska.
Istorikas atkreipia dėmesį, kad jau beveik 20 metų fiksuojamas neigiamas natūralus gyventojų prieaugis. Kasmet natūraliai gyventojų sumažėja 5-15 tūkst., prisideda emigracijos skaičiai. „Emigracija vyksta jau pusantro šimto metų, tik niekada nebuvo tokio masto – kad taip smarkiai mažėtų pati tauta“, – kalbėjo pašnekovas.
Gali atsinaujinti ginčai dėl Vilniaus ir Klaipėdos?
„Grėsminga, kad gyvename tarp didelių tautų. Lenkų, rusų skaičius iš esmės nemažėja. Ten irgi yra emigracija, bent ne tokio masto. Štai Baltarusijoje prieaugis nėra didelis, tačiau gyventojų skaičius irgi stabilus. O Lietuvoje artėjame prie 3 mln. ribos. Ar tai ne grėsminga situacija?“, – retoriškai klausė L. Truska.
Pasak L. Truskos, rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas senovės lietuvius apibūdino kaip karingą, bet žemos kultūros tautą. Istorikas su V. Mykolaičiu-Putinu visiškai sutinka – esą kadaise užkariavome Rytus, bet mūsų kunigaikščiai, užkariautojai suslavėjo, po to prasidėjo lenkėjimas.
„O ką mes žinome, ar vėl negali atsinaujinti, tapti ginčijamas Klaipėdos, Vilniaus klausimas? Šimtu proc. negalime pasakyti, kad anksčiau turėtos teritorinės problemos ateityje nepasikartos. Kiekybinis gyventojų mažėjimas pavojingas ir tautos išlikimo požiūriu“, – aiškino L. Truska.
Profesorius nesusipratimu vadina per televiziją girdėtas mintis, kad emigracijoje – lietuvybės rezervas. Pasak L. Truskos, nors XIX a. pab. – XX a. pr. išvažiavo beveik milijonas lietuvių, dabar jų nėra likę nė ženklo – antroji, trečioji karta nustoja kalbėti lietuviškai.
Istorikas pastebi, kad prieš keletą metų į Vokietiją išvykusios moterys, Lietuvon vasarą grįžtančios atostogų, su vaikais šneka vokiškai – jų atžalos lietuviškai jau nemoka. „Tai apie kokį lietuvybės rezervą kalbame“, – klausia L. Truska.
Jo teigimu, lietuviai labai greitai integruojasi kitur, asimiliuojasi su vietiniais, vaikus leidžia į vietines mokyklas, o į Lietuvą grįžta tik mažuma emigrantų. „Nesmerkiu žmonių, kurie važiuoja – ir aš jų vietoje turbūt važiuočiau, bet tautos interesų, perspektyvos požiūriu – kas bus? Viena nuomonė, kad įsileisime kinus, arabus ir jie ateityje uždirbs mums pensijas“, – samprotavo profesorius.
Kam jau kam, o šitam ponui tai reikėtų patylėti. Viskas vyksta komunistų, kuriam ir šis “istorikas” priklauso, pastangomis. Tikslas pasiektas, galima pasveikinti.
Komunistai reguliuoja emigraciją? „Oglasite ves’ spisk požaluista“.
Istorikas Truska šiame straipsnyje tiksliai įvertino dabar vykstančios emigracijos pasekmes lietucių tautai. Tačiau problema ta, kad nemaža dalimi jis pats ir prisidėjo prie jos skatinimo. Nes būtent jo pastangomis sukurta tarpukario Lietuvos istorijos, o ypač 1940 m. įvykių versija yra visuotinai įsigalėjusi ir valstybiniu mastu palaikoma. O jo koncepcijoje pati patriotiškiausia to meto lietuvių visuomenės dalis – intelektualai, besibūrę apie XX amžių, Naująją Romuvą, Židinį nuvertinti kaip antisemitai. O iš esmės ir visa lietuvių tauta paymėta “kaltės” žydų atžvilgiu ženklu: Truskos požiūriu visa lietuvių tauta kalta, nes, kaip savo darbuose jis teisingai pastebi, praktiškai nebuvo neantisemitiškai nusiteikusių lietuvių. Taip, istorike Truska, neantisemitų tarpukario Lietuvoje beveik nebuvo, nes lietuvių tauta norėjo normalaus gyvenimo, norėjo savų miestų, savos pramonės, amatų, prekybos, norėjo gyventi sau, o ne svetimiesiems. Visos šios patriotinės lietuvių pastangos Truskos ir į jį panašių buvo suniekintos kaip neva nemoralus elgesys. Faktiškai Truska žydų interesus lietuvių sąmonėje įtvirtino kaip moralumo, teisingumo kriterijų. Truska, o savo srityje Bumblauskas, Gudavičius, Nikžentaitis atkirto mus nuo mūsų pačių istorijos. Ko tada stebėtis dėl emigracijos mastų. Kam reikia išpreparuotos istorijos ir kokia prasmė laikyti save išpreparuotos tautos nariu.
Manau, kad tie kurie emigruoja Truskos darbų neskaitęė ir apie jį ir jo teorijas mažai ką žino.
Aišku, kad jo darbų neskaitė, bet žydų interesams pajungta Lietuvos istorijos koncepcija diena iš dienos kalama lietuviams į galvas mokyklose ir masinėse informacijos priemonėse. Europocentristinė istorijos orientacija bei atitinkamas vertybių kompleksas (demokratija, laisvoji rinka, vartotojiškumas) jau ipso factum atitinka žydų interesus. O tai, kad europocentrizmas kone šimtu procentų valstybės ideologijoje, masinėse informacijos priemonėse laikoma vienintele galima lietuvių tautos raidos kryptimi manau neįmanoma paneigti. Štai ir traukia lietuviai masiškai ten, kur jiems nurodė kelią masinės informacijos priemonės, savo ruožtu įkvėptos intelektualų (tame tarpe ir istoriko Truskos) sukurptų koncepcijų. Kadangi materialinis gerbūvis Bumblauskui, Gudavičiui, Truskai ir daugybei panašių į juos yra vienintelis pažangos kriterijus, tai visškai natūrali kad taip apdoroti lietuviukai bėga ten, kur gyvenimas sotesnis.
Žmogus (šiuo atveju ponas Truska) paprasčiausia pateikia realius faktus ir daro išvadą, su kuria, pav., aš, visiškai sutinku:
kad šiandienos lietuvių emigraciją reikia prilyginti evakuacijai – tokia ji gausi ir jos priežastys yra tokios, kurios skatina būtent evakuaciją, o ne šiaip natūralią emigraciją.
Kad žmonės, deja, negrįžta atgal į Lietuvą ir nėra priežasčių tikėtis, kad jie grįš ateityje.
Kad toks lieuvių sumažėjimas Lietuvoje nieko kito nežada, kaip Lietuvos teritorijos užpildymą kitų valstybių žmonėmis.
Tereikia šitam ponui padėkoti, kad rašo nuogą tiesą. O patiems pagalvoti, ką daryti, kad žmonės nebėgtų iš Lietuvos, kaip iš krašto, kuriame jau nesaugu gyventi (todėl ir evakuacija).
Lig šiol vis linkstama kaltinti pačius išvažiuojančius, išvažiavusius, bet, ponai, negi priežastis glūdi tuose žmonės? Tie, kurie sovietmečiu svajojo gyventi užsienyje, tie išvažiavo vos tik atsirado galimybės, dar net prieš Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimą. O visi kiti, vėliau pradėjo važiuoti tik todėl, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasidarė per sunku išgyventi, išsimaitinti, susimokėti už būstą, apregti vaikus Lietuvoje.
Pažįstu išvažiausių žmonių,kurie su širdgėla kalba, jog niekada negalvojo, kad jiems neliks vietos laisvoje Lituvoje. Kaip vienas pusamžis vyras su ašaromos akyse prisipažino, kaip jaučiasi: “Išvarė iš Lietuvos jos patriotus, o patys pasiliko. Liko “Lietuvai toliau dirbti” visi buvę komunistai, komjanuoliai, kiti sovietinio režimo pakalikai, o mes tada buvom durneliai nepartiniai, nekomjaunuoliai ir dabar tapom tais durniausiais, kurie turėjom “išduoti” Lietuvą ir duonos užsidirbti važiuoti kitur”. Man buvo labai skaudu klausyti tikrai nuoširdžai ištartų to žmogaus žodžių…
Ir aš dažnai pagalvoju, kad padarėm labai didelę klaidą tuomet, po Nepriklausomybės paskelbimo, nenušalinę nuo valdžios, nuo vadovų postų buvusių komunistų, komjaunuolių, kitokių aktyvistų, o be jokios jų atgailos, kaip niekur nieko palikome juos dirbti svarbiuose postuose ir toliau. O juk normalaus liustracijos įstaymo nėra ir šiandien!!! Anuos net rinkom į šalies Prezidentus. Absurdas, bet rinkėjams pasirodė, kad visoje Lietuvoje neįmanoma surasti vieno vienintelio žmogaus į Prezidento postą, kuris nėra buvęs komunistas (tai akmuo ir į dabartinės Prezidentės rinkėjų daržą). Bet ar galima kaltinti tik rinkėją? Ar galima vien tuos žmones kaltinti ir šiandien, kai renka ir renka ir renka… ir teistus, ir vagis, ir ką tik nori pridariusius. Atrodo, kad lietuviui, kuo labiau prisidirbęs koks kandidatas, tai tuo jis jam ir patikimesnis. Gal pagal savo kvapą renka..?.
Bet, manau, kad priežasis ne ta – nėra reikalingo politinio švietimo. Žmonės dar ir šianien nežino, kaip rinkti, kaip išsirinkti iš tų kadidatų gausybės sau tinkamiausią, nes niekas (manau, kad specialiai) jų to nemoko. Žinot, kokia politinė agitacija, švietimas buvo sovietmečiu – į tolimiausius kaimus nusibelsdavo agitatoriai. Nusibeldžia prieš pačius rinkimus ir šiandien, kad nusipirktų balsą sau, bet deja, ne tam, kad žmogų pamokytų, kaip jis pats turi išsirinkti kandidatą sau naudingą.
O tuo švietimu turi rūpintis ne atskiros partijos (jos juk yra suinteruotos, nėra objektyvios), o politologai ir visa šviesuomenė: mokyklose, darbo kolektyvuose ir kitose vietose rengti paskaitas žmonėms ir mokyti. Kitaip piliečių sąmoningumo, sąmoningo aktyvumo niekada nepasieksime. Tada tik tiek ir žinom pasakyti: “Nėra ten iš ko rinkti, tai ir nesisiu balsuoti.”, “Visi jie ten valdžioj vagys, daugiau už nieką nebalsuosiu”. “Aš esu doras žmogus ir į politiką nesikišu, nes į ten eina tik vagys ir savanaudžiai”. Kol bus toks žmonių mąstymas, toks pilietinis, politinis nesąmoningumas, nebus prašviesėjimo Lietuvoj. Nesumažės ir evakuacia. Negrįš išvažiavusieji. O juk ne tik rinkti reikia, nemažiau svarbi kiekvieno piliečio pareiga po to ir kontroliuoti savo išrinktą kandidatą, ar vykdo tai, ką žadėjo, ką įsipareigojo.
Išvažiavo ne todėl, kad Lietuvoj blogai, o todėl, kad Anglijoj, Airijoj ir t.t. 10 kartų geriau.
Antanui Kinčiui: su logika jums nepergeriausia situacija. Jei Anglijoje ar Airijoje 10 kartų geriau (negu Lietuvoje), tai aišku, Lietuvoje atitinkamai kartų blogiau. O 10 kartų – jau daug. Jei taip – vadinasi, Lietuvoje – blogai. Taigi, arba tvarkykit savo logiką, arba neužsiiminėkite sofistika. Taip, daugelis išvažiuojančių argumentuoja, kad Lietuvoje blogai. Kuria prasme blogai? Aišku, dauguma atsakys, kad materialia. Klausimas jiems ir juos ginantiems toks: kiek kartų Latvijoje arba Lenkijoje pragyvenimas aukštesnis nei Lietuvoje, jei emigracija iš šių šalių nepalyginamai mažesnio masto? Mano žiniomis jis gal tik šiek tiek galėtų būti aukštesnis (greičiau Lenkijoje, nei Latvijoje). Taigi, ponai, emigraciją lemia ne ekonomika, o labai žema lietuvių tautinė savimonė. Trumpai tariant lietuviai važiavo ir važiuos ten, kur jiems daugiau mokės (o prieš išvažiuodami dar apkaltins dėl neva katastrofiškos situacijos komunistus, Landsbergį, Kubilių, ramybėje besiilsintį Brazauską ar dar ką nors, tik ne save pačius). Latviai ir lenkai kažkodėl taip nesielgia. Nesielgia taip ir žydai. Jiems savo tautos interesai yra aukščiau visko.
Pritariu. Dabar jau niekas nenori prisiminti kadai atmintinai nuo mokyklos suolo išmokto posmelio: „ž trupinį aukso, gardaus valgio šaukštą…“ Kažkaip nepatogiai skamba.
tiek Latvijoje tiek lenkijoje geriau ir neskiesk cia nesamoniu, ten rusus finansuoja matuska, o be to lietuviai yra protingesni ir lengviau ismoksta kalba…Lietuvoje liekantys turi du pasirinkimus (net tremtiniai negrizta, netgi atvirksciai jie vel vaziuoja tik si karta jau savo noru i sibira, tai ka jau cia ir kalbet apie geras isgyvenimo galimybes parazitu valdomoje Lietuvoje): vogti arba elgetauti.
sutinku, kad tautinė savimonė yra silpna.
Taip, tautinė savimonė yra silpna. O tautinės artimo meilės, atjautos dar mažiau… Tik pasmerkti, nuteisti, etiketę užklijuoti mokam greitai ir tai darom labai uoliai. Ar tai irgi lietuvio tautinis bruožas?
Taip, gerb. Elena, tai irgi lietuviams būdingas bruožas. Jūs teisi, reikia išmokti mylėti vieni kitus tokius, kokie esam dabar. Tačiau mylėti, tai nereiškia pateisinti mūsų pačių silpnadvasiškumo. Reikia mylėti, bet kartu nepamiršti idealo. Tie, kurie stipresni, turi pakelti – su meile, užjausdami – savo silpnesnius tautiečius, bet nenusmukti iki jų lygio.
nu nereik taip nusikliedet…bega is Lietuvos butent del kubilo, amb, kirkilo, zuoko, uzpaskicho, landzbergio ir dar kokia 10 000 vagiu ir parazitu kurie lietuvius paverte savo vergais ir ateme is ju valstybe abeliai jus nelaimingi
Gerb. “Prusui”: o iš kur tie “10 000 vagiu ir parazitu” atsirado ir kodėl šimtai tūkstančių lietuvių balsuoja už Kubilių, “amb”, Kirkilą, Zuoką, Uspaskichą ar Landsbergį? Nekyla tokių klausimų?
is to paties kgb rezervo, o kazin kas balsus skaiciuoja? o be to kgbistai sau palankius istatymus susikure tiek versle tiek politikoje, jei normalus ir sukaupia savu pinigu bei prasprusta i valdzia tai jis yra su zememis ir purvu sumaisomas…Sustauskas net asara buvo del tos masinos poveikio isspaudes, o kiek ji dabar laiko rimtu? kai mafija valdo absoliuciai viska tai ir prasmes nera vienam zmogui aukotis, o kiti kovoja uz kasdienini duonos kriauzli, o jeigu isreiskia nepasitenkinima yra pavaisinami bananais, kulkomis ir uztampomi po teismus…tas nedrisk okupanto utele zmoniu kaltinti
o be to okupanto isperu Lietuvoje yra arti puse milijono, nes tie kurie vykde Lietuviu tautos genocida per amzius niekur nedingo, netgi priesingai ju kaip uteliu prisidaugino…tie eina pagal isakyma balsuoti, o dar tiek pat yra paskandintu alkoholyje bei asocialioje buityje, kuriu balsai uz kelias kruopas nuperkami…LIETUVIU TAUTA JAU SENIAI NEBEBALSUOJA ISSKYRUS PREZIDENTO RINKIMUS (jei tarp okupanto isperu papuola vienas kitas dar tikis Lietuva, tai jo balsas paskesta juroje okupantu balsu)
Klausykit, “Prusai”, jūs ką, laikot lietuvius visiškai bevalėm būtybėm,kūdikiais, kurie nieko negali? Ar Kubilius, Landsbergis, numirėlis Brazauskas, Uspaskichas stovi prie kiekvieno lietuvio su automatu? Ar stovi prie jūsų Landsbergis su automatu? Atsikelkit ir nueikit prie lauko durų, pasižiūrėkit, gal atrasit Landsbergį su automatu rankose. Kokie landsbergiai arba kubiliai kliudė lietuviams balsuoti Vilniuje ir tuo būdu sostinę atidavė lenkams? Klausykit, Prusai, gana tyčiotis iš lietuvių. Jūs, ką, nežinot kokiom sąlygom lietuviai pokaryje gyveno Sibire, o kad ir toje pačioje Lietuvoje? O vis dėlto jie išliko lietuviais, o dabar masinių informacijos priemonių apkvailinti jie už dešros gabalą pasiruošę laižyti (ir laižo) subines bet kam. Taip, tai jie daro apkvailinti tos ideologijos, kuriai duris atvėrė (ar netrukdė jai plisti) ir tas pats Landsbergis, Brazauskas, Kubilius, Uspaskichas, Zuokas. Tačiau supraskit vieną dalyką, Prusai,žmogus turi laisvą valią rinktis, o lietuviai pasirinko dešrą, o ne lietuvių tautą. Štai ir visas atsakymas. Dar būtų galima suprasti tokį lietuvių pasirinkimą, jei jie būtų laikomi konclageryje ar jiems būtų grąsinama su automatu. Bet to nėra. Lietuviams buvo grąsinama pokaryje, bet tada jie (jų dauguma) pasirinko lietuvių tautą. Teigiant, kad lietuviams dabar jau taip sunku, kad jie jau taip spaudžiami, įžeidžiamas pokario partizanų, Sibiro tremtinių atminimas. Nes jie iš tiesų kentėjo. Nepagalvojot apie tai, Prusai”? Taip kad nekvailinkit savęs, savo oponentų ir visų, kurie jūsų komentarus skaito.