Sekmadienis, 8 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

J. Vaiškūnas. In Memoriam Sąjūdžio Dainiui Justinui Marcinkevičiui (video)

Jonas Vaiškūnas, www.delfi.lt
2011-02-16 23:34:40
1
Baltijos kelias | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Baltijos kelias | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

2011 vasario 16-tąją Lietuvos laisvės atgavimo dieną Lietuva neteko poeto, dramaturgo, prozininko, vertėjo, Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario ir savo didžiojo XX a. Lietuvos laisvės kovų Šauklio ir Dainiaus Justino Marcinkevičiaus.

Mus gimusius ir augusius pavergtoje sovietinėje Lietuvoje Justino Marcinkevičiaus žodis lydėjo nuo mokyklos suolo iki žilo plauko. Mes visada žinojome, kad greta svetimųjų trypiamos Lietuvos, suvaržytos mūsų gimtosios kalbos ir dvasios, šalia mūsų visų nuoskaudos, skausmo ir liūdesio yra Žmogus, kurio žodis mūsų sielas gali pakelti iš sukaustytų kūnų į laisvosios dvasios aukštumas. Tai buvo mūsų Poetas Justinas Marcinkevičius.

1954 m. baigęs Vilniaus Universiteto istorijos ir filologijos fakultetą J.Marcinkevičius į Lietuvos poetinę erdvę pasibeldė eilėraščių rinkiniu „Prašau žodžio“ (1955). Ir žodis poetui buvo suteiktas. Nuo to laiko Jo Žodis skambėjo vis garsiau ir įtaigiau.

1988 m. birželio 3 d. nerimstančio, anuomet neformalais vadinto, paminklosauginių ir gamtosauginių klubų jaunimo sukviesti žmonės, ištroškę permainų, sugužėjo į Lietuvos Mokslų Akademijos salę – oficialiai – su akademiniais mokslininkais ekonomistais aptarti ekonominio persitvarkymo planų; neoficialiai – slapčia trokšdami įkurti Lietuvos liaudies frontą.

Kai įkaitintoje jausmų ir kalbų Mokslų akademijos salėje vis garsiau ėmė aidėti oficialių renginio vedėjų raginimai visiems skirstytis namo, nes tai, kas vyksta, nebetelpa į jokius akademinės diskusijos rėmus – į tribūną išėjo „Žemynos“ klubo atstovas Zigmas Vaišvila, ir pakvietė kurti Liaudies frontą, čia pat siūlant atstovus į būsimo judėjimo iniciatyvinę grupę. Vienas pirmųjų buvo pasiūlytas ir garsusis poetas Justinas Marcinkevičius.

Sudarius nemažą sąrašą, jis buvo dar kartą perskaitytas, prašant pasiūlytus asmenis pasisakyti, sutinka jie ar ne būti kuriamo Liaudies fronto iniciatyvinės grupės nariais. Ir vienas pirmųjų į šį klausimą turėjo atsakyti – Justinas Marcinkevičius.

Atrodė, kad sausakimšoje MA salėje laikas sustojo. Visi nuščiuvę laukė poeto žodžio. Tačiau tai truko tik akimirką. Po aiškaus, ryžtingo, nedvejojančio Poeto – Taip, sutinku! – man ir manau daugeliui tapo aišku – Liaudies frontas bus. Justinas Marcinkevičius sutiko, kas gi gali nesutikti dabar…

Kartais pagalvoju – kas būtų buvę, jei poetas tuomet būtų numojęs ranka į karštakošiškus neformalaus jaunimo svaičiojimus, ir kaip rimtas akademinis veikėjas būtų pakvietęs nekvailioti ir eiti namo…

Ar tuomet, sausakimšoje, giliai užspaustų, tačiau permainų troškulio aistra alsuojančių širdžių salėje, Poetas galėjo svajoti, kad po jo žodžių „Taip, sutinku!” į Lietuvos laisvės žygį pakils visa lietuvių tauta, kad nuo jo lūpų atsiskyrę dvasios ugnies įkvėpti poetiniai žodžiai tą pačią akimirką bus pagauti tūkstančių Lietuvos laisvės ištroškusių žmonių.

Jis išmokė mus visus atsitiesti ir garsiai be baimės ištarti savo mylimos, tačiau pavergtos Tėvynės vardą: L i e t u v a !

Lietuvos laisvės dvasios Jis neleido mums pamiršti ir gūdžios Sovietinės okupacijos metais. Tuomet Jis buvo lietuviškos poezijos Basanavičius. Jo poetinis žodis budino mūsų tautinę savigarbą. Užtenka vien peržvelgti Jo sovietinių laikų leidinių pavadinimus, kad atgautum Laisvos Lietuvos ilgesį: „Kraujas ir pelenai“ (1960), „Duoną raikančios rankos“ (1963), „Donelaitis“ (1964), „Liepsnojantis krūmas“ (1968), „Mindaugas“ (1968), „Katedra“ (1971), „Mažvydas“ (1977), „Pažinimo medis“ (1978), „Būk ir palaimink“(1980), „Vienintelė žemė“ (1984), „Už gyvus ir mirusius“ (1988)…

Kai Lietuva atgavo prarastą laisvę, Poetas nuo politinės veiklos atsitraukė ir atsidėjo kūrybiniam darbui. Jo nematėme Seimo tribūnose ir audringose politinių partijų batalijose. Tačiau politikoje Jis veikė ir kartais labiau negu kuris kitas. Visais Lietuvai opiais ir skaudžiais klausimais, kai tik reikėdavo žmonių, visuomenės, tautos balso, pirmiausia palaikymo ir pritarimo kreipdavomės į Poetą Justina Marcinkevičių. Jo žodis, jo parašas reiškė – mums pavyks, mes teisingame kelyje.

1930 m. kovo 10 d. nedideliame Prienų valsčiaus Važatkiemio kaimelyje gimusio Didžiojo Tautos Dainiaus Justino Marcinkevičiaus Vėlė į protėvių Dausas iškeliavo 2011 vasario 16 d., tą pačią Laisvės dieną, kaip ir prieš 84 metus mirusio mūsų didžiojo Tautos patriarcho Jono Basanavičiaus.

Abiejų vėlės išėjo į Protėvių dausas, palikdamos mums gyvas žmogiškos dvasios įkvėptas mintis, išreikštas ugningais ir įtaigiais žodžiais, bet svarbiausia, dovanodamos tikrų gyvenimų pavyzdžius.

Savo gyvenimu, kūryba ir net mirtimi Justinas Marcinkevičius mums įrodė, kad žmogaus sielos šviesos pagimdytas Žodis tikrai tampa Kūnu. Tiktai reikia labai mylėti savo Žemę, savo Tėvynę, savo Kalbą ir savo Tautą.

________________________________________  

LRT Aukso fondas. Justino Marcinkevičiaus kūrybos vakaras Gintaro muziejaus terasoje 2006 m. (atsiprašome, bet šį vaizdą dėl LRT naudojamų apribotų technologijų dažniausiai galite matyti tik su Windows operacine sistema ir Internet Explorer interneto naršykle):

Jei nematote šio įrašo tada atsisiųskite filmo failą ir žiūrėkite jį savo kompiuteryje.

LRT Aukso fondas. Poezijos pavasaris – 1997. Poetas Justinas Marcinkevičius skaito savo eiles (atsiprašome, bet šį vaizdą dėl LRT naudojamų apribotų technologijų dažniausiai galite matyti tik su Windows operacine sistema ir Internet Explorer interneto naršykle):

Jei nematote šio įrašo tada atsisiųskite filmo failą ir žiūrėkite jį savo kompiuteryje.

LRT Aukso fondas. 1994 m. laida „Susitikime akimirkai“. Kalėdinis pokalbis su poetu Justinu Marcinkevičium (atsiprašome, bet šį vaizdą dėl LRT naudojamų apribotų technologijų dažniausiai galite matyti tik su Windows operacine sistema ir Internet Explorer interneto naršykle):

Jei nematote šio įrašo tada atsisiųskite filmo failą ir žiūrėkite jį savo kompiuteryje.

LRT Aukso fondas. Poeto Justino Marcinkevičiaus kūrybos vakaras 1980 m. (atsiprašome, bet šį vaizdą dėl LRT naudojamų apribotų technologijų dažniausiai galite matyti tik su Windows operacine sistema ir Internet Explorer interneto naršykle):

Jei nematote šio įrašo tada atsisiųskite filmo failą ir žiūrėkite jį savo kompiuteryje.

Stasio Krasausko atminimui:

Žodžio juoda gėlė

Neištariu Tavo mirties.
Nenoriu girdėti jos vardo.

Vasarą, leidžiantis saulei,
žiūrėjau į jūrą
ir vis laukiau sugrįžtant –
kaip nuraminti akis,
kurios vis dar ieško Tavęs?
Ak, mūsų rankose
Tavo rankų
aidas vis gyvas:
jos laiko Tave
ir niekam neatiduoda.

Pargriuvo, nešdamas dangų.

Paukščiai skrendantį matė
ir tikrai – kaip ir mes –
jį dainuojant girdėjo.
Virš mūsų aukštai
iškilo jo balso medis.
Tylūs susėdom po juo,
jau žinodami, kad
didžiausias iš mūsų –
tai Laikas.

Paveikslas be rėmų.
Gyvenimas.
Juoda ir balta.
Kokia ta trečioji –
mirties –
spalva?

Nuėjai kaip žvaigždė –
neatsakęs.
Pirmąsyk neatsakęs.
O gal neišgirdęs,
kai mes Tau šaukėme:
neik!

Turi dugną
ir jūra ir žemė.

Iškirskit langelį karste,
kad visus jus
matyti galėčiau.

Justinas Marcinkevičius, 1978

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Tarp laisvės ir nepriklausomybės (1990–2010 m.)
  2. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. luana stebule says:
    14 metų ago

    Lietuviškos poezijos Basanavičius… Talpios įžvalgos.
    Tautos dainius išliks, nors patriotinės sąmonės dvasią beveik numarino.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

LMA - Lietuvos muziejų asociacija | lma.lt nuotr.
Istorija

Lietuvos muziejų asociacija: kviečiame Valstybės kontrolę dialogui dėl muziejinių vertybių apskaitos

2025 06 07
Susitarimo pasirašymas
Lietuvoje

Ministerijos susitarė dėl bendrų veiksmų ugdant pilietišką jaunimą

2025 06 06
Lėktuvas | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčių taikiklyje – neatidūs keliautojai

2025 06 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kada ligoniai siunčiami į kitas šalis ir kas už tai moka?

2025 06 06
Dviračių takas
Lietuvoje

Klaipėdoje atnaujinami dviračių ir pėsčiųjų takai

2025 06 06
Ankstyvojo skaitymo erdvė
Lietuvoje

Sostinės darželiuose – naujos ankstyvojo skaitymo erdvės

2025 06 06
Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Prasidedant maudyniu metui – ugniagesių įspėjimai

2025 06 06
Tiltas
Lietuvoje

Pradedami pasienio su Lenkija kelio atnaujinimo darbai

2025 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Reikalavimas apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • :( :( :( apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • Ne apie didvyrius daina apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Klausimėlis: apie A. Zuokas siūlo neapmokestinti pagrindinio būsto ir mažinti tarifus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasaros pietums – suktinukai su traškiomis daržovėmis
  • Žinovai įvardijo pagrindines motociklininkų avarijų priežastis
  • Kodėl vienus uodai puola labiau nei kitus?
  • Augant vaikui svarbu stebėti ne tik ūgį ir svorį

Kiti Straipsniai

Kauno sąjūdininkai paminėjo Sąjūdžio dieną

Sąjūdžio diena Kaune

2025 06 05
Išrinkti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai iškart po jų išrinkimo Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Mažojoje salėje. Iš kairės: Arūnas Žebriūnas, Virgilijus Čepaitis, Artūras Skučas (arčiau langų), Antanas Buračas, Bronislovas Genzelis, Bronislovas Kuzmickas, Vytautas Bubnys, Saulius Pečiulis, Algimantas Nasvytis, Alvidas Medalinskas, Kazimira Danutė Prunskienė, Vytautas Radžvilas, ne narys Giedrius papinigis, Zigmas Vaišvila, Romualdas Ozolas, Arvydas Juozaitis, Gintaras Songaila, ne nariai Jonas Vaiškūnas ir Daiva Prakopimaitė (vėliau Penkauskienė). 1988 m. birželio 3 d.

Ministras pirmininkas pasveikino sąjūdininkus: Tiesos žodis išardė blogio imperiją

2025 06 03
Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią

Minint Sąjūdžio atmintiną dieną – diskusija apie Lietuvos atgimimo pradžią

2025 06 03
Homoseksualizacija | Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?

2025 06 02
1988 m. Sąjūdžio mitingas Vingio parke | V. Daraškevičiaus nuotr.

Z. Vaišvila. Kur mus vedate?

2025 06 01
Mitingas prieš nekilnojamojo turto mokestį

Birželio 10 d. – antrasis mitingas prieš NT mokestį

2025 05 30
Teismas priėmė nagrinėti skundą dėl VRK

Teismas priėmė nagrinėti skundą dėl VRK atsisakymo registruoti referendumą dėl piliečių nuosavybės apsaugos

2025 05 30
Zigmas Vaišvila | alkas.lt koliažas

Z. Vaišvila. VRK sprendimas atsisakyti registruoti referendumą ginantį piliečių nekilnojamąjį turtą apskųstas teismui

2025 05 29
Sveikinimo žodį taria LMA prezidentas akad. Jūras Banys, rėmėjai ir svečiai | lma.lt nuotr.

Apdovanoti geriausieji jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ atrinkti mokslo darbai

2025 05 26
VRK 2025-05-22

Z. Vaišvila. Bailių valdžia ir kapų tyla dėl NT referendumo

2025 05 23

Skaitytojų nuomonės:

  • Reikalavimas apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • :( :( :( apie J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?
  • Ne apie didvyrius daina apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
  • Klausimėlis: apie A. Zuokas siūlo neapmokestinti pagrindinio būsto ir mažinti tarifus
  • jo apie A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

Kęstutis K.Šiaulytis. Kelionių albumas. Praeities ir ateities pasirinkimas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai