Kęstutis K. Šiaulytis, www.alkas.lt

Šiandien turbūt ne vienas, įsitraukęs į realybės smagumus ir virtualių nuotykių verpetus, klausia, ar nebūsime andai padarę klaidos ne tik parinkdami tautinės vėliavos spalvas, bet ir nutarę valstybės himnu paskelbti Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę”. Joje surimuoti žodžiai per daug „pasikėlę”, surikiuota per daug įpareigojančių šūkių, be to, deklaruojami dabar nebeaktualūs dalykai, o kvailiausia – programuojami neįgyvendinami, tiesiog fantastiški projektai: „Vardan tos Lietuvos / Vienybė težydi…” Ir, tiesą sakant, nesame kokie artojai, proletarai, ar romantikai, svajotojai, kuriems „tamsumos” problemų kelia, bet – naujos epochos švietalai!
Gal yra tokiuose svarstymuose tiesos grūdas… Baltų mituose užsimenama, jog kadaise šiame pasaulyje gyvavusi milžinų rasė,vėliau juos pakeitė žmonės, o ateityje pasklis nykštukų padermė, – žmonės bus taip sumenkėję, jog devyni vyrai vieną gaidį pjausią. Ar ne taip yra šiais (rodė per televiziją), paukščių gripo grėsmės, laikais?
Tačiau Kudirka, tarsi nujausdamas vaikaičių dvejones, jau pirmajame „Tautiškos giesmės” posme sugriauna kiekvieno, kad ir kas būtum, nepasitikėjimą savimi, primena mums mūsų prigimtinės galios šaltinius – „Lietuva, Tėvyne mūsų,/Tu didvyrių žeme,/Iš praeities Tavo sūnūs/Te stiprybę semia.” Kokia milžiniška dvasios energija pasklinda ištarus šiuos žodžius, ir tada giesmė, tarsi pati atsiveria, suskamba, rodos kitaip ir negalėjo būti sudėta. Praeitis… tai ne tik istoriniuose veikaluose aprašyti protėvių žygiai, kasdieniai darbai, bet ir daug ankstesnė gelmė, pati pradžių pradžia, – kai Praamžis šią žemę sukūrė, tarsi medaus korį atlaužė ir paskyrė mums. Giesmė kviečia išdrįsti pripažinti savo kilmę – esame Dievo – Prakorimo – Praamžio sutverto pasaulio paveldėtojai – mums lemta skleistis kūrybine prigimtimi.
Šiandien Lietuvoje yra daugybė žmonių, kurie gyvena neužmiršę savo kilmės – gal mitas apie nykštukus ir milžinus tėra tik priminimas, jog būtį kiekvienas pats pasirenka.
Šis straipsnis buvo publikuotas dienraštyje “Lietuvos žinios” 2007 m. kovo 10 d.
architekturiniu piesinuku gyvuma sujunk su gyvumu zmoniu sudek i siuzeta
Jam dažnai pozuoja negyvos archi tektūrinės nycos.
Taip autorius jungia LT šventą Gamtą su svetima religija.