Į rugsėjį vyksiančią Bioblingeno apskrities (Vokietija) šventę kviečiamas Kauno regiono meno kolektyvas. Vokietijos verslininkai domisi investavimo galimybėmis Kauno LEZ ir mielai dalijasi patirtimi perdirbant atliekas.
Jie taip pat rastų darbo Lietuvoje parengtiems IT specialistams, jei jie mokėtų vokiečių kalbą. Šie ir kiti klausimai buvo aptarti ir Bioblingeno apskrities ir Kauno regiono atstovų susitikime.
Pakvietė apskrities viršininkas
Modernus Rytų ir Vidurio Europos ekonomikos regionas, kuriame gyvena nuolat besimokanti, versli bendruomenė, mokslo ir informacinių technologijų, kultūros bei turizmo centras su gerai išvystyta logistikos infrastruktūra – tokią Kauno regiono viziją susitikime su Bioblingeno apskrities vadovais pristatė Kauno regiono plėtros tarybos pirmininkas, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
Bioblingeno apskrities viršininko Rolando Bernhardo kvietimu kovo 13–16 dienomis vykusiame susitikime taip pat dalyvavo Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius, Kauno miesto mero pavaduotojas Vasilijus Popovas, Kaišiadorių rajono meras Romualdas Urmilevičius, Kėdainių rajono meras Rimantas Diliūnas, Prienų rajono meras Vytas Bujanauskas, Raseinių rajono meras Algimantas Mielinis, Regioninės plėtros departamento prie VRM Kauno skyriaus vedėjas Virmantas Pipinė ir Kauno regiono plėtros agentūros direktorė Lina Misiukevičienė.
Vizitas buvo skirtas pristatyti Kauno regiono verslo galimybėms, užmegzti kontaktams, pasidalinti patirtimi.
R.Bernhardas pirmiausia pakvietė liaudies muzikos kapelą ar kokį kitą lietuvių kolektyvą atvykti į rugsėjį vyksiančią Bioblingeno šventę, pristatyti savo krašto kultūrą.
Susitikimo metu taip pat buvo aptartos atskirų savivaldybių bendradarbiavimo galimybės specialistų lygmenyje.
Domina IT specialistai
Verslo galimybes pristatė Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje Lietuvos biuro vadovė Audronė Ercienė. Pranešėja Lietuvą išskyrė iš kitų Baltijos šalių tuo, kad čia gyventojų pasiskirstymas yra tolygus visoje teritorijoje, o Latvijoje ir Estijoje gyventojai susitelkę sostinėse.
Projektų vadovė Elina Chodzkaitė Lietuvą pristatė kaip IT galimybių šalį, kur labai gerai išvystytas spartusis internetas, senos elektronikos pramonės tradicijos, plėtojami lazerių klasteriai.
Vokietijos verslininkai aktyviai domėjosi galimybėmis Lietuvoje, tačiau pastebėjo, kad dažna įstatymų kaita nepalankiai nuteikia užsienio investuotojus. Kaip pavyzdys buvo pateikta pasikeitusi Lietuvos Vyriausybės poziciją dėl saulės energetikos.
Kalbėdami apie informacinių technologijų galimybes, vokiečiai pageidavo, kad Lietuvos IT specialistai mokėtų vokiškai, tada jie būtų paklausūs ir Vokietijoje.
„Save suvokiame ne tik kaip krašto, bet ir kaip pasaulio ekonomikos dalį, orientuodamiesi į tai ir stengiamės kurti atitinkamas verslo sąlygas“, – pabrėžė Valerijus Makūnas. Jis taip pat pastebėjo, kad Kauno regione veikia daug į eksportą orientuotų įmonių.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovas Edmundas Cylikas pristatė Kauno regioną kaip transporto mazgą tarp Rytų ir Vakarų, kuriame yra įsikūrusios Kauno bei Kėdainių LEZ.
Pranešėjas paminėjo, kad Kaune veikia du mokslo slėniai „Nemunas“ ir“Santaka“, taip pat „Technopolis“, kur mokslas jungiamas su praktika.
Sąvartynas aprūpina energija
Kauno regiono delegacija lankėsi Bioblingeno atliekų deginimo įmonėje bei jau nebeveikiančiame sąvartyne. Tai 70 m aukščio kalnas, kurio pietiniame šlaite veikia saulės elektrinė, o šiaurinis šlaitas želdinamas mišku. Iš sąvartyno išgaunamos dujos panaudojamos elektros energijai gaminti, jos pagalba veikia šakų smulkinimo agregatai. Šiomis dujomis taip pat džiovinamas biokuras – susmulkinta mediena.
Degindama nerūšiuotas buitines atliekas ir biokurą, įmonė pagamina elektros energijos, kurios užtenka 32 tūkst., o šilumos energijos – 76 tūkst. gyventojų.
Atliekų deginimo įmonės statyba vokiečiams kainavo apie 176 mln. eurų, iš kurių 100 mln. eurų – oro valymo įrenginiai. Išmetamosios dujos išvalomas taip, kad jų rodikliai net keliasdešimt kartų mažesni už oficialiai nustatytas higienos normas.
„Racionalus išteklių panaudojimas, ekonominė logika, tvarkingumas – visa tai daro didelį įspūdį“, – pastebėjo Valerijus Makūnas.
Saugo gamtą ir sveikatą
Kauno regiono merams taip pat buvo suteikta galimybė pamatyti Sindelfingeno kliniką. Lietuviams ypač didelį įspūdį paliko neišnešiotų vaikų skyrius, naujagimių gydymo ir priežiūros galimybės.
Klinikos vadovai neslėpė ir problemų. Pagrindinė jų – finansavimo trūkumas. Kita – senstantis personalas, slaugytojų trūkumas, gydytojų blaškymasis tarp valstybinių ir privačių ligoninių.
Bioblingeno valdžia rūpinasi ne tik ligoniais, bet ir gyventojų sveikatinimu. Itin saugomas Švarcvaldo miškas: nykstanti jo dalis atsodinama ir rūpestingai saugoma nuo gyvulių. Miške įrengti dviračių takai, pėsčiųjų trasos, gyvūnų stebėjimo aikštelės. Draustinyje įsikūrusioje kaimo turizmo sodyboje galima apsigyventi medyje įrengtame namelyje-viešbutyje, visai šalia paukščių lizdų.
Sodybos šeimininkas vykdo įvairius projektus, kurie jungia žmogų ir gamtą. Čia savo dienas natūraliai baigia nusenę arkliai, ant Islandijos ponių jodinėja vaikai. Arklių terapiją ypač mėgsta protinę negalią turintys vaikai.
