Sekmadienis, 15 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Smurtą patyrusios moterys gėdijasi kreiptis pagalbos

www.alkas.lt
2013-03-01 07:50:31
33
PERŽIŪROS
0
V.Morkevičiaus nuotr.

V.Morkevičiaus nuotr.

V.Morkevičiaus nuotr.
V.Morkevičiaus nuotr.

Higienos instituto specialistai, įvertinę smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų gyvenimo kokybę, psichologinę būseną bei pagalbos prieinamumą ir efektyvumą, nustatė, kad 69,7 proc. respondenčių patyrė nesunkius kūno sužalojimus, o gilias žaizdas, kaulų lūžius, vidaus organų sužeidimus ar dantų išmušimus – 24,7 proc. moterų. Tačiau kreiptis pagalbos į institucijas, teikiančias paslaugas smurtą patyrusioms moterims, joms trukdo gėda, nežinojimas, kas gali padėti ir netikėjimas, kad sulauks pagalbos.

Tyrimo metu apklaustos 89 smurtą nuo intymaus partnerio patyrusios moterys, gaunančios paslaugas pagalbą smurtą patyrusioms moterims teikiančiose institucijose. Respondenčių amžiaus vidurkis – 40, jauniausiai tyrimo dalyvei buvo 21, vyriausioji – 69 metų. Visos jos patyrė įvairių formų smurtą nuo intymaus partnerio.

Labiausiai paplitęs psichologinis smurtas, jį per visą savo gyvenimą patyrė 98,5 proc. respondenčių, o per pastaruosius metus – 95,5 proc. respondenčių. Vidutinio sunkumo fizinį smurtą (antausiai, daikto metimas į moterį, stūmimas, pešimas už plaukų) per gyvenimą patyrė 83,1 proc., sunkų fizinį smurtą (trenkimas kumščiu, spyrimas, smaugimas, ginklo panaudojimas) – 78,7 proc., seksualinį – 56,2 proc. ekonominį – 64 proc. apklaustųjų. Net 82 proc. tyrimo dalyvių teigė patyrusios daugiau negu vienos rūšies smurtą per pastaruosius metus.

Partneriai dažniausiai smurtavo prieš moteris apsvaigę nuo alkoholio, susiginčiję ar ėmus vienas kitam  priekaištauti.

Pasaulyje atliktų tyrimų duomenimis vienas iš rizikos veiksnių patirti šeiminį smurtą – smurto patirtis arba smurto stebėjimas tėvų šeimoje. Didelė dalis tyrimo dalyvių (41,6 proc.) matė smurtą savo tėvų šeimoje ir 27 proc. patyrė smurtą nuo tėvų ar globėjų. Smurtą savo tėvų šeimoje stebėjo ir 28,1 proc. smurtaujančių partnerių, 22,5 proc. patyrė smurtą tėvų ar globėjų šeimoje.

Analizuojant, ar moterys yra smurto iniciatorės bei, ar mėgina apsiginti nuo smurtaujančio partnerio, nustatyta, kad du trečdaliai (70,8 proc.) smurtą patiriančių moterų nė karto nepradėjo muštynių pirmos ir maždaug apie trečdalis (39,3 proc.) niekada nebandė apsiginti.

Nustatyta, kad 8 moterys iš 89 tyrimo dalyvių dėl partnerio veiksmų yra patyrusios persileidimą. Dažniausios moterų nurodytos smurto pasekmės fizinei sveikatai buvo įbrėžimai, įpjovimai, kraujosruvos ar skausmas – tai patyrė 69,7 proc. respondenčių. Akių, ausų traumas, patempimus, išnirimus ar nudegimus teigė patyrusios 37,1 proc., gilių žaizdų, kaulų lūžių, vidaus organų sužeidimus ar dantų išmušimus – 24,7 proc. moterų.

Mažiau pastebimos smurto pasekmės psichologinei savijautai. Pagrindiniai jausmai, kuriuos moterys jautė patyrusios smurtą nuo intymaus partnerio buvo bejėgiškumas (42,7 proc.), pyktis (41,6 proc.), baimė (37,1 proc.) bei pažeminimas (33,7 proc.).

Tyrimo metu paaiškėjo, kad ne visos moterys po pirmojo smurtinio akto kreipėsi pagalbos į institucijas teikiančias paslaugas smurtą patyrusioms moterims. Iš pradžių jos pagalbos ieškojo tarp šeimos narių ir artimųjų. Svarbiausios priežastys, kodėl nemaža dalis moterų delsia kreiptis pagalbos yra gėda (43,9 proc.), nežinojimas, kur kreiptis (39,0 proc.), netikėjimas, kad sulauks pagalbos (36,6 proc.).

Išanalizavus respondenčių atsakymus į klausimus apie gyvenimo kokybę, galima daryti išvadą, kad smurtą nuo intymaus partnerio patyrusių moterų gyvenimo kokybė yra žema. Jos ypač pažeistos fiziškai. Agresijos dydį daugiausiai lemia jausmai, kuriuos sukėlė smurtas – pyktis ir priešiškumas.

Apie vieną iš didžiausių Lietuvos akcijų „16 dienų be smurto“ žinojo tik mažiau negu trečdalis (31,5 proc.) tyrimo dalyvių, iš jų 71,4 proc. teigė manančios, kad minėta akcija padės spręsti smurto prieš moteris problemą. Apie LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą girdėjo 61 (68,5 proc.) moteris, iš jų 45 (73,8 proc.) tvirtino, kad, sprendžiant smurto prieš moteris problemą, jis padės. Pačios moterys nutraukti smurtą nemėgino: tik maždaug pusė (49,4 proc.) teigė, kad skambintų į policiją, jei kaimynystėje būtų smurtaujama, likusios nežinojo kaip elgtųsi.

Remdamiesi tyrimo rezultatais, specialistai siūlo didinti visuomenės, ypač moterų, informuotumą apie pagalbos nuo smurto nukentėjusioms moterims naudą, pateikiant sėkmingus pavydžius žiniasklaidoje, naudojant kitas šiuolaikines informacines technologijas. Pagalbą moterims teikiančioms organizacijoms siūloma rengti daugiau informacinių kampanijų, didinančių informuotumą apie save kaip institucijas teikiančias pagalbą smurtą patyrusiai moteriai ir šios veiklos efektyvumą. Tai skatintų aukas ieškoti pagalbos ir pranešti apie smurto atvejus atitinkamoms institucijoms. Taip pat skatintinos socialinių įgūdžių ugdymo ir tarpusavio santykių gerinimo programos, leisiančios rizikos grupių šeimoms efektyviai spręsti iškilusias problemas bei puoselėti saugius ir pagarbius santykius.

Tyrimas buvo atliktas 2012 m. birželio–2013 m. sausio mėn. bendradarbiaujant su institucijomis, teikiančiomis pagalbą smurtą patyrusioms moterims bei kai kurių Lietuvos miestų visuomenės sveikatos biurais.

Pasaulyje smurtas prieš moteris nuo intymaus partnerio yra svarbi visuomenės sveikatos problema, kurios pasekmės daro įtaką moters, vaikų fizinei ir psichinei sveikatai bei visuomenės gerovei. Be to, smurtas didina tiesioginę ir netiesioginę finansinę ir ekonominę naštą, kadangi sumažėja smurtą patiriančios moters galimybės darbo rinkoje, padidėja socialinių ir sveikatos paslaugų poreikis. Pasaulyje atliktų tyrimų duomenimis viena iš keturių moterų kada nors gyvenime buvo sumušta ar išprievartauta savo intymaus partnerio.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vasario 16-oji Kaune
Istorija

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė

2026 02 15
Grenlandija, Russello ledynas 2007
Gamta ir ekologija

Keimai – Lietuvos kalvos, iš pradžių buvusios ežerų dugnais

2026 02 14
KTU sukonstruoti perovkitiniai saulės elementai
Energetika

KTU mokslininkai kuria radiacijai atsparius saulės elementus mažiesiems palydovams

2026 02 14
Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo
Istorija

Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo

2026 02 14
Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai
Kalba

Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

2026 02 14
Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“
Istorija

Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“

2026 02 14
Karaimų gatvė Trakuose | trakai.lt nuotr.
Lietuvoje

Byla dėl Karaimų gatvės Trakuose nutraukta

2026 02 13
„Ignitis grupės“ nuotr.
Lietuvoje

Šiaulių rajone išrieda 15 naujų elektrinių autobusų

2026 02 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Betgi apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • P.Skutas apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • +++ apie Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė
  • Betgi apie Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Rubijas. Negalime vadinamosios pasaulinės tvarkos toliau kelti aukščiau gyvybinių mūsų tautų interesų
  • Sumanus maisto laikymas gali sumažinti švaistymą namuose
  • Burnos priežiūra ne tik išsaugoms šypseną, bet ir užkerta kelią ligoms
  • Valstybinė korupcija? Kas iš tikrųjų valdo Lietuvą?

Kiti Straipsniai

Lituanistinės mokyklos užsienyje

I. Gečienė-Janulionė. Suaugę išvykusių lietuvių vaikai vis dar palaiko ryšius su Lietuva

2026 02 11
Sveikata

Tyrimas atskleidė, ką ligoniai labiausiai vertina šeimos gydytojų darbe

2026 02 08
Piniginė, pinigai

2026-ieji pareikalaus finansinio raštingumo žinių

2026 02 06
Pinigai

Pinigai ant medžių neauga: kaip šią pamoką išaiškinti vaikui?

2026 01 31
pixabay.com nuotr.

Šiemet plėstis planuoja tik kas ketvirtas verslas

2026 01 29
Balys Sruoga, Dalia Sruogaitė, Vanda Daugirdaitė-Sruogienė, 1926 m. Ekspozicijos fragmentas

R. Pauliukaitienė. Išsiaiškinta, už kokius nuopelnus ir koks Lietuvos Respublikos apdovanojimas yra skirtas Baliui Sruogai

2026 01 27
Kompiuteris ir šuo

Net 8 iš 10 vartotojų palieka atviras duris kibernetiniams sukčiams

2026 01 24
Sveikata

Šeimos gydytojo kvietimas – svarbiausias postūmis pasitikrinti

2026 01 18
Vilniaus universitetas

Tyrimas rodo: kultūra reikšmingai didina pasitenkinimą gyvenimu

2026 01 16
Pinigai

Atlyginimai 2025: kur augimas spartėjo, o kur – sustojo?

2026 01 13

Skaitytojų nuomonės:

  • Betgi apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • P.Skutas apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • +++ apie Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė
  • Betgi apie Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė
  • GINTARAS apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Įsteigtas Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras

Įsteigtas Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai