Higienos institute veikiančio Kraujo donorų registro, kuris kaupia duomenis apie šalies donorus bei kraujo ir jo sudedamųjų dalių ėmimus (donacijas) nuo 2012 m. birželio 1 d., duomenimis, pernai dažniau kraujo ar jo sudėtinių dalių davė vyrai. Jiems atliktos 25 402 donacijos, o moterims – 15 208, tačiau moterys dažniau kraujo davė neatlygintinai.
Daugiausia donorų, neatlygintinai duodančių kraujo ar jo sudedamųjų dalių, priklauso 20–29 metų amžiaus grupei. Šalies kraujo donorytės įstaigose kraujo duoti ateina ir ne Lietuvos Respublikos piliečiai, jie dažniausiai kraujo duoda neatlygintinai: užregistruoti 129 kraujo davimai, tarp kurių 80,6 proc. sudaro neatlygintini kraujo davimai.
Praėjus daugiau nei pusmečiui nuo duomenų kaupimo pradžios registre (birželio – gruodžio mėn.) užregistruoti 33 838 asmenys, pageidaujantys duoti kraujo ar kraujo sudedamųjų dalių, iš kurių 30 408 kraują davė bent vieną kartą.
Per šį laikotarpį užregistruoti 48 346 apsilankymai šalies kraujo donorystės įstaigose ir kraujo donorystės įstaigų mobiliuose punktuose. Ne visi apsilankymai baigėsi kraujo, ar jo sudedamųjų dalių davimu, nes, esant netinkamai donoro sveikatos būklei, kraujo donorystė laikinai sustabdoma arba uždraudžiama. Atliktos 41 126 donacijos, iš kurių trečdalis (33,7 proc.) – neatlygintinos, o likusi dalis – atlygintinos.
„Dabar, esant bendrai kraujo donorų ir donacijų registravimo sistemai, kraujo donorystės įstaigų medikams prieinami pagrindiniai duomenys apie šalies donorus, pavyzdžiui, kraujo tyrimų rezultatai, aptikti infekcinių ligų žymenys, atliktų donacijų datos ir kt., – sako Kraujo donorų registro vadovė Svetlana Bogdanova. – Kraujo donorystės įstaigų darbuotojai, vertindami asmens tinkamumą kraujo donorystei, registre turi galimybę peržiūrėti donoro kortelę ir, pamatę, kad nepraėjo pakankamai laiko po paskutinės donacijos arba dėl tam tikrų priežasčių donorystė jam buvo laikinai atidėta arba uždrausta, tokiam asmeniui neleis duoti kraujo. Tokiu būdu saugoma donorų sveikata ir taupomos valstybės lėšos, kuomet be reikalo neatliekami brangiai kainuojantys kraujo tyrimai.“
Suvestiniai kraujo donorų registro duomenys naudingi ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurams, kurie kreipiasi, norėdami gauti duomenų apie kraujo donorystės situaciją jų savivaldybėje: kiek užregistruota apsilankymų kraujo donorystės įstaigose ar jų mobiliuose punktuose, kiek užregistruota kraujo ar jo sudedamųjų dalių davimų, kiek buvo neatlygintinų kraujo davimų ir pan. Šiuos duomenis visuomenės sveikatos biurai naudoja vertindami kraujo donorystės paplitimą bei propaguodami kraujo donorystę bendruomenėse, ypatingą dėmesį kreipiant neatlygintinai kraujo donorystei.
httpv://youtu.be/Tsbr_v49pok
