Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prieš Kalėdas pristatė 20 punktų taikos plano juodraštį, kurį, pasak jo, suderino Ukrainos ir JAV derybininkai ir kurį Vašingtonas perdavė Maskvai. Šis juodraštis atsirado po kelių savaičių įtemptų derybų, o vėlesnės konsultacijos tęsėsi ir per šventes.

Reikia pabrėžti, kad šis planas dar nera pasirašytas susitarimas, o tiktai derybų pagrindas – metmenys, kuriuos viena pusė siūlo kitai. Kremlius viešai vengia išsamiai pasisakyti apie šį taikos planą, tvirtindamas, kad „neketina derėtis per žiniasklaidą“.

Viskas klostėsi taip: gruodžio 24 d. tarptautinė spauda paskelbė, kad V. Zelenskis atskleidė JAV–Ukrainos „20 punktų“ taikos plano juodraščio turinį ir, kad jis buvo perduotas Maskvai. Kremlius tuo pat metu patvirtino, kad peržiūri iš JAV gautus dokumentus ir tiek. 

Tarptautinė spauda ir pats V. Zelenskis pabrėžia, kad 20 punktų taikos planas yra perdirbtas ir Kijevui priimtinesnis anksčiau skelbtas JAV 28 punktų taikos planas, kuris buvo įvertintas kaip per daug palankus Maskvos reikalavimams.  

Vienas svarbiausių skirtumų tarp šiųdviejų taikos planų yra tai kad 20 punktų taikos plane nėra įrašo įpareigojančio Ukrainą atsisakyti siekio stoti į NATO (nors ši galimybė, žinoma, pirmiausia priklauso nuo pačio Aljanso sprendimų).  

20 punktų: ką jie reikštų praktikoje

Toliau trumpai peržvelkime visus 20 siūlomo taikos plano punktų pagal V. Zelenkio pasisakymus ir Lietuvos bei tarptautinę spaudą:

1) Ukrainos suverenumas. Patvirtinama, kad Ukraina yra suvereni valstybė.  

2) Visapusiškas nepuolimo susitarimas ir stebėsena. Numatomas nepuolimo susitarimas ir stebėsenos tvarka kontaktinei linijai: palydovinis stebėjimas, bepiločiai, ankstyvas pažeidimų fiksavimas, techninės komandos ginčams spręsti. 

3) Ukraina gaus stiprias saugumo garantijas.

4) Ukrainos kariuomenė išlaikoma iki 800 tūkst. Taikos metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos būtų iki 800 000. karių.

5) 5-ojo NATO straipsnio lygio saugumo garantijos Ukrainai. Kalbama apie garantijas, artimas NATO 5-ajam straipsniui, bet su aiškiomis sąlygomis (ką reiškia pažeidimas, kas laikoma agresija, kokios būtų atsakomosios priemonės). 

6) Rusijos įsipareigojimas nepulti. Rusija įformins nepuolimo politiką Europos ir Ukrainos atžvilgiu visuose reikiamuose įstatymuose ir visuose reikalaujamuose ratifikavimo dokumentuose.

7) Ukraina įstos į ES per sutartyje įvardytą laiką.  Apibrėžiamas Ukrainos įstojimo kelias į ES.

8) Numatoma Ukrainos atkūrimo ir ūkinio pakilimo programa. Numatoma plati Ukrainos atstatymo ir investavimo programa: infrastruktūra, technologijos, energetika, tarptautinis finansavimas ir koordinavimas.  

9) Įsteigiami fondai Ukrainos atstatymui ir humanitariniams poreikiams. Numatoma kelių fondų sistema – tam, kad pokarinės Ukrainos atstatymas nebūtų paliktas „gerai valiai“, o būtų sutartas kaip pareiga.  

10) Laisvosios prekybos susitarimas su JAV. Ukraina siektų laisvosios prekybos susitarimo su JAV (tai būtų ir jos politinis „pririšimas“ prie Vakarų).  

11) Ukraina lieka nebranduoline valstybe. Patvirtinama, kad Ukraina lieka nebranduoline valstybe. 

12) Zaporožės atominę elektrinę bendrai valdys trys šalys: Ukraina, Jungtinės Valstijos ir Rusija. V. Zelenskis pripažino, kad tai vienas iš ginčytinų klausimų. Kijevas nepritaria Rusijos dalyvavimui ir kalba apie Ukrainos–JAV Zaporožės AE valdymą.

13) Įtvirtinamos švietimo sistemos nuostatos dėl pakantos. Abi pusės įsipareigotų stiprinti pakantos ir tarpkultūrinio supratimo ugdymą švietimo sistemoje. Ukraina įgyvendins Europos Sąjungos taisykles dėl religinės tolerancijos ir mažumų kalbų apsaugos.

14) Teritorijų klausimas: kontaktinės linijos įšaldymas ir galimas „specialus“ sprendimas Donecke.Tai – sunkiausias klausimas. V. Zelenskis sako: Ukraina siekia paliaubų esamoje fronto linijoje, o Maskva reikalauja platesnių teritorinių nuolaidų (pvz., visos Donecko srities). Kaip kompromisinė idėja svarstyta laisvosios ekonomikos zona Donecke ar net demilitarizuota zona, tačiau Kijevas pabrėžia: toks sprendimas galimas tik su vidaus politiniu pritarimu – referendumu kuriam prireiktų 60 dienų paliaubų. Taip pat numatyta, kad Rusija turėtų išvesti savo pajėgas iš Dnipropetrovsko, Sumų, Charkivo ir Mykolajivo sričių teritorijų, kuriose jos tebėra dislokuotos. 

15) Sprendimai dėl teritorijų – be prievartos. Pasiekus būsimus teritorinius susitarimus, tiek Rusija, tiek Ukraina įsipareigoja nekeisti šių susitarimų jėga.

16) Rusija netrukdys Ukrainai naudoti Dnepro upės ir Juodosios jūros komerciniais tikslais. Rusija netrukdo Ukrainos komercijai Dnepro upe ir Juodąja jūra; pasirašomi atskiri susitarimai dėl laivybos ir transporto; Kinburno nerija demilitarizuojama.

17) Bus įsteigtas humanitarinis komitetas dar neišspręstiems klausimams nagrinėti. Humanitarinis komitetas spręstų likusius „žmogiškuosius“ karo klausimus: belaisviai, sulaikyti civiliai (įskaitant vaikus) ir pagalba nukentėjusiesiems. Numatoma, kad komitetas užtikrintų: belaisvių apsikeitimą „visi už visus“; visų sulaikytų civilių ir įkaitų grąžinimą, taip pat vaikų ir politinių kalinių klausimų sprendimą; priemones nukentėjusiųjų kančioms mažinti. 

18) Rinkimai po susitarimo. Ukraina įsipareigotų surengti rinkimus kuo greičiau po to, kai būtų pasirašytas susitarimas. Įvardijama, kad kalbama apie prezidento rinkimus, kurie vyktų „kiek įmanoma greitai“ po pasirašymo. 

19) Teisiškai privalomas susitarimas ir Taikos taryba. Susitarimas būtų teisiškai privalomas, o jo laikymąsi prižiūrėtų Taikos taryba, kuriai vadovautų Donaldas Trampas.  Numatoma, kad į stebėseną būtų įtraukti: Ukraina, JAV, Europa, NATO ir Rusija, o pažeidimai užtrauktų bausminius ribojimus (sankcijas). 

20.  Kai visos šalys pritars šiam susitarimui, nedelsiant įsigalios visiškos paliaubos. Tai reiškia, kad paliaubos turėtų įsigalioti turi ne „vėliau“, ne „po pasirengimo laikotarpio“, o nedelsiant – nuo sutarimo akimirkos.

Kodėl Maskva tyli – ir kodėl ji gali šį planą atmesti arba perrašyti

Kremlius kol kas viešai laikosi nuostatos „nekalbėti per spaudą“. Tai patvirtina ir pranešimai apie D. Peskovo atsisakymą komentuoti V. Zelenskio pateiktą 20 punktų taikos plano versiją. 

Tačiau užkulisiuose signalai kitokie: „Bloomberg“ skelbia, kad Maskva šį tekstą mato tik kaip „pradinį tašką“ ir žada siekti reikšmingų pataisų (tarp jų – papildomų Ukrainos kariuomenės ir ginkluotės ribojimų). 

Tuo pat metu „New York Times“ (apie tai rašoma ir NYT viešai paskelbtoje apžvalgoje) aiškina, kodėl Rusija gali būti linkusi šį taikos planą atmesti, nes:

• Kremlių drąsina fronto dinamika ir viltis „išlaužti“ daugiau;
• planą sunku parduoti Rusijos visuomenei kaip pergalę;
• plane nėra Maskvai esminių teritorinių reikalavimų (pvz., visos Donecko srities);
• didelė dalis žmonių yra pasirašę karinius kontraktus 2025 metams, tad režimas mano galįs tęsti karą nepaisydamas nuostolių. 

Didžiausios kliūtys: Doneckas ir Zaporožės AE

Net jei Kijevas ir „pagražintų“ 20 punktų planą, vis tiek yra du klausimai, dėl kurių būtų susitarti sunkiausia.

1) Doneckas – kur sustoti ir kas bus toliau? Ukraina nori paliaubomis užšaldyti fronto liniją tose vietuose kur dabar stovi kariuomenės. Rusija nori daugiau – kad Ukraina pasitrauktų iš visos Donecko srities. Todėl ir atsiranda „tarpinis“ sumanymas: gal Donecke būtų kuriama ypatinga zona (ūkio arba zona be kariuomenės). Tačiau Kijevas sako paprastai: tokio sprendimo negalima priimti už uždarų durų – tam reikėtų aiškaus vidaus pritarimo, net referendumo.

2) Zaporožės atominė elektrinė – kas valdys „jungiklį“? Elektrinė – ne tik energetika. Tai saugumas ir kontrolė. Ukraina nenori jokio modelio, kuriame Rusija turėtų teisę dalyvauti valdant ar prižiūrint elektrinę, nes tai reikštų, kad Maskva gautų svertą spausti Ukrainą. Todėl Kijevas linkęs kalbėti tik apie tokį variantą, kuriame dalyvautų Ukraina ir Vakarai (pvz., JAV), bet ne Rusija.

Kas toliau? 

Zelenskis viešai kalba apie laukiamą Maskvos atsaką, tačiau iš Kremliaus pusės kol kas pasiekia žinia tik apie  „peržiūrime dokumentus“.

Tarptautinė spauda spėja, kad artimiausiu metu Maskva greičiausiai neatsisakys teritorinių reikalavimų, mėgins įrašyti papildomų ribojimų Ukrainos gynybai, o pačias derybas temps kiek įmanoma ilgiau – iki tol, kol fronto padėtis arba vidaus spaudimas privers galutinai apsispręsti.