Rugsėjo 1 d. prasideda akcija „Lašiša-2014“. Ji vyks iki lapkričio 20 dienos. Šios akcijos tikslas – užtikrinti lašišų ir šlakių migracijos kelių ir neršto apsaugą.
„Kviečiame visus žvejus elgtis atsakingai ir dar kartą primename taisykles, kurių dera laikytis žvejojant lašišas. Prasidėjusios akcijos metu organizuosime reidus, budėsime ir tikrinsime, kaip laikomasi šių taisyklių, ir kviečiame visus žmones ir ypač žvejus stebėti aplinką ir reaguoti į galimus pažeidimus. Gera prevencinė priemonė – geranoriška žvejų tarpusavio kontrolė. Tad skatiname juos įsitikinti, ar greta lašišas žvejojantys žmonės turi korteles ir prašome pačius jas parodyti, jei to paprašytų kiti žvejai“, – sakė aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
Pagrindinės akcijos vietos – Baltijos jūros priekrantė, Kuršių marios, Nemuno deltos regionas, Nemuno, Dubysos, Neries, Žeimenos, Šventosios, Siesarties, Vilnelės upės bei jų intakai ir šalia šių vandens telkinių esantys privažiavimai ir keliai. Akcija rengiama dviem etapais – Baltijos jūros priekrantėje, Kuršių mariose, Nemuno deltos regione ir Nemuno upėje ji vyks nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 20 d., o Nemuno, Dubysos, Neries, Žeimenos, Šventosios, Siesarties, Vilnelės upėse ir jų intakuose – nuo spalio 1 d. iki lapkričio 20 d.
Lašiša – nuo seniausių laikų bene labiausiai vertinama žuvis mūsų upėse ir Baltijos jūroje. Jos ištekliai Lietuvoje itin pradėjo mažėti XX a. 6-ajame dešimtmetyje. 8-ajame dešimtmetyje lašiša jau buvo įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Todėl susirūpinta šių vadinamųjų karališkų žuvų išteklių atkūrimu.
Lašišinės žuvys kiekvienais metais iš jūros plaukia neršti į upes. Joms iki savo nerštaviečių tenka nuplaukti ne vieną šimtą kilometrų. Laukinių lašišų ištekliams atkurti labiausiai trukdo brakonieriai, kurie gaudo neršti plaukiančias žuvis. Jie nutraukia lašišų, įveikusių daugiau kaip 300 km kelionę, kad gimtosios upės rėvose duotų gyvybę kitai kartai, gyvybę. Todėl lašišinių žuvų migracijos keliams ir nerštavietėms apsaugoti aplinkosaugininkai pradėjo rengti akciją „Lašiša“.
Akcijos metu aplinkosaugininkai nuolat organizuos reidus ir budės lašišų ir šlakių migracijos bei neršto vietose, kontroliuos verslinę, mėgėjišką ir specialiąją žvejybą, stabdys ir tikrins įtariamų žvejybos reikalavimų pažeidimais asmenų transporto priemones. Jie naudosis šiuolaikinėmis vietovės stebėjimo, vaizdo įrašymo ir kitomis techninėmis priemonėmis.
Aplinkosaugos pareigūnams talkins policijos bei Valstybės sienos apsaugos tarnybų darbuotojai.
Norintieji gaudyti lašišines žuvis tam skirtose nustatytose vietose privalo įsigyti žvejo mėgėjo kortelę, kuri 1 dienai kainuoja 10 Lt. Ją galima nusipirkti naudojantis elektronine aplinkosaugos leidimų informacine sistema ALIS, „Perlo“ terminaluose.
Aplinkosaugininkai primena, kad leidžiama žvejoti ne mažesnes nei 65 cm ilgio lašišas ar šlakius. Per vieną žvejybą galima sugauti tik vieną lašišą ar šlakį. Sugavus lašišą ar šlakį, per 5 min. turi būti nuplėšiama pažymėta žvejo mėgėjo kortelės dalis, ir tokia kortelė jau nebegalioja. Jeigu žvejas buvo įsigijęs tik šią kortelę ir neturi žvejo mėgėjo bilieto, jis nebeturi teisės toliau žvejoti ne tik lašišas, bet ir kitas žuvis, o nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. draudžiama žvejoti be žvejo mėgėjo kortelių ar neturint nemokamos žvejybos teisės Mėgėjų žvejybos vidaus vandens telkiniuose taisyklių 3 priede nurodytuose upių ruožuose. Taip pat per 10 dienų privaloma el. paštu – info@am.lt arba faksu (8-5) 266 2707 ar per ALIS (jei žvejo mėgėjo kortelė įsigyta per ALIS) pateikti ataskaitą, nurodant žvejybos datą, upės atkarpą, kurioje sugauta lašiša ar šlakis, sugautos žuvies svorį, ilgį, lytį, kitus duomenis. Žvejoti lašišas ar šlakius galima tik tam tikru laiku ir tam tikruose upių ruožuose. Gabenant sugautą lašišą ar šlakį privaloma turėti jų teisėtą įsigijimą patvirtinantį dokumentą – žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai. Draudžiama prekiauti sužvejotomis lašišomis ar šlakiais.
Už lašišos ar šlakio neteisėtą sugavimą gresia administracinė atsakomybė – bauda nuo 800 Lt iki 2000 Lt su pažeidimo padarymo įrankių (pvz., spiningo, tinklo, žeberklo) ir priemonių (pvz., valties) konfiskavimu.
Taip pat pažeidėjas turi atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Pvz., už vieną neteisėtai sugautą lašišą ar šlakį teks sumokėti daugiau kaip du tūkstančius litų. Jeigu ši žuvis neteisėtai sugaunama ichtiologiniame draustinyje ar rezervate, taikomas trigubas padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis – už lašišą tektų sumokėti daugiau kaip 6 tūkst. litų.
Pastebėję brakonieriavimo atvejus, gyventojai kviečiami nelikti abejingi ir apie juos nedelsiant pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
