Per dvejus mokslo metus rusų kaip antrąją užsienio kalbą besimokančiųjų skaičius Vilniaus mokyklose sumažėjo dvigubai – nuo 14834 iki 7062. Tokį ženklų susitraukimą lėmė savivaldybės iniciatyva nebesiūlyti moksleiviams rinktis rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos. Taip pat, sostinėje sparčiai daugėja norinčiųjų mokytis ispanų kalbą, miestas didina galimybes pasirinkti lenkų kaip antrąją užsienio kalbą, auga vokiečių ir prancūzų kalbų populiarumas.
Rusų kalbos mokymasis Lietuvoje ilgą laiką buvo nusistovėjusi norma. Atsižvelgus į dabartinę geopolitinę situaciją, tai keičiame, skatindami ES kalbų pasirinkimą mokyklose. Ryšių su tokiomis strateginėmis Lietuvos partnerėmis kaip Lenkija ar Vokietija stiprinimas yra būtinas ir tai gali prasidėti nuo geresnio susikalbėjimo tarpusavyje. Kalbų mokymasis ne tik lavina protą, suteikia žinių apie įvairias tautas, bet ir atveria platesnes karjeros galimybes visiems“, – sako Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.
Nuo 2023 m. mokslo metų pradžios Vilniaus mokyklose siūloma mokytis ispanų kaip antrąją užsienio kalbą. Ši iniciatyva sulaukė netikėto populiarumo – 2023-2024 m. mokslo metais ispanų kalbą Vilniuje mokėsi 230 mokinių, o šiais mokslo metais – 5114. Vien nuo praeitų mokslo metų ispanų kalbą besimokančiųjų skaičius išaugo beveik dvigubai. Siekiant pritraukti ispanų kalbos mokytojus, Vilniaus miesto savivaldybė mokytojams skiria laikiną 400 eurų priedą prie atlyginimo, jau atskaičius mokesčius. Šiuo metu 46 Vilniaus mokyklų dėstoma ispanų kalba. Nuo 2026 m. rugsėjo ispanų kalbą bus galima rinktis ir kaip pirmąją užsienio kalbą visose šalies mokyklose.
Vilniuje daugėja ir mokyklų, kuriose siūloma mokytis lenkų kaip antrąją užsienio kalbą. Kol kas 3 miesto mokyklose lenkų kalbos mokymasis integruotas į formalųjį ugdymą.
Per dvejus metus rusų kalbos mokytojų skaičius Vilniuje sumažėjo nuo 80 iki 59. Kai kurie rusų kalbos mokytojai persikvalifikuoja į kitų užsienio kalbų, pradinio ugdymo mokytojus, socialinius pedagogus. 20 proc. rusų kalbos mokytojų Vilniuje yra pensinio amžiaus arba vyresni. Kitų užsienio kalbų mokytojų skaičius sostinėje kasmet auga
. Pavyzdžiui, per dvejus metus vokiečių kalbos mokytojų Vilniuje padaugėjo nuo 43 iki 57, prancūzų – nuo 27 iki 50, o anglų kalbos – nuo 436 iki 487. Pagal 2025 m. rugsėjo mėn. duomenis, mieste vis dar ieškoma 7 anglų kalbos ir 2 ispanų kalbos mokytojų. Rusų kalbos mokytojų trūkumo nėra.
Vilniaus miesto mokyklos dažniausiai siūlo rinktis iš 2-3 užsienio kalbų, mokantis antrąją užsienio kalbą. Tai tokios kalbos kaip anglų, vokiečių, ispanų, prancūzų, lenkų ir ukrainiečių. Didelis dėmesys skiriamas ir valstybinės kalbos stiprinimui tautinių mažumų mokyklose. Ten pradinėse klasėse didinamas lietuvių kalbos pamokų skaičius, darželiuose formuojamos dvikalbio ugdymo grupės.
Parengta pagal Vilniaus savivaldybės pranešimą
Ispanų k. renkasi—nes vis daugiau lietuvių turtingėja—-turi NT Pirėnų pusiasaly. Kažin , ar be putinistinių atakų mūsų valdžiauninkai būtų drįsę mažinti rusiškumo įtaką mieste ? Ministrė Raminta ir dabar dar kai kam prieštarauja . Na, ir ryžtingi sprendimai Rygoj nei Talina mums lyg su alkūne į šoną baksnoja .
Rygoj bei Taline
Tai. kad “miestas didina galimybes pasirinkti lenkų kaip antrąją užsienio kalbą”, yra baisi savižudybė. Tik neišmanėliai valdžioje gali nesuprasti, kad tai yra lietuvybės – Lietuvos žūtis perspektyvoje. Tai ir parodo, kuo iš tikrųjų yra lietuvybė Benkunskui ir konservatoriams.
Vokiečiai teigė, jog jie neįsileidžia kaimynės kalbos į mokyklas net ir teritorijose, į kurias pastaroji teises reiškia. Reikalauja įrodyti, jog IKI 2PK tenykščių gyventojų protėvių dokumentuose pavardė kaimynės kalba skambėjo ir rašyta….
Yra toks lietuviškas filmas “Tas prakeiktas nuolankumas”.
Čekai tai reikalautojai irgi parodė, kur durys. Nežiūrint, kad kitose srityse jų politikai sutaria.
Kodėl mūsiškiai nepasidomi čekų ir vokiečių patirtimi?
Mat, nei čekai, nei kiti Lenkijos kaimynai tokios dvišalės valstybinio kalbos suverenumo perleidimo sutarties, kaip Lietuva 1994 m. su Lenkija, nėra sudarę. Jų kalbų vartojimo santykiai yra grindžiami kaip suverenių valstybių pagal tarptautinę teisę. Taigi čia ne čekų ar vokiečių patirties pasiteiravimo reikalas, o tos sutarties su Lenkija besibaigiančio termino nepratęsimo klausimas. Tik pabaigę tą sutartį taptume kalbos vartojimo teisių klausimu lygiateisiai su čekais ar vokiečiais.
Kada šitai bus visuomenės suprasta ir pareikalauta LTR žurnalistų, kad šie, vykdydami savo pareigą, keltų viešai tos sutarties ne tik nereikalingumo, bet ir jos kaip kenkiančios valstybiniam lietuvybės įsitvirtinimui savo žemėje, besibaigiančio termino netęsimo klausimą.
Kodėl mokyklose nemokoma mums giminingos latvių kalbos?
Keliose Varšuvos mokyklose mokoma lietuvių kalbos?
Tai nėra svarbu, čia jokių mainų būti negali.
Dvigubai mažiau rusų kalbos. O Kokia pažanga!!!. O lenkų?
Vilniuje į „Norfą“ užėjęs pirkėjas pasipiktino: sutiko rusiškai plyšaujantį robotą
– alfa.lt/aktualijos/lietuva/vilniuje-i-norfa-uzejes-pirkejas-pasipiktino-sutiko-rusiskai-plysaujanti-robota/371297/
Neįmanoma suprasti logiškai, kodėl būtent ispanų kalba? Kur mes ją p r a k t i š k a i pritaikysime?.. O štai vokiečių kalbos pasirinkimas būtų pats logiškiausias: vokiečių yra bene daugiausiai investuojančių Vilniuje!