Teismas paskelbė, kad psichiatras Aleksandras Alekseičikas iš darbo buvo atleistas neteisėtai. Nors pretekstų atleidimui buvo rasta įvairių ir visiškai procedūrinių, bet visi sekę šią skandalingą istoriją atsimena ir žino, kad visas atleidimo klausimas kilo iš vienintelio politiškai nekorektiško profesoriaus pasisakymo. Duodamas interviu R. Navickaitei, kuri žadėjo, kad interviu yra tyrimui ir kad tekstą derins su juo prieš viešindama, profesorius paminėjo, kad sovietmečiu gydė homoseksualius asmenis nuo jų potraukio. Gydė pačių žmonių prašymu, niekada per prievartą ir ne vieno asmens liudijimu labai sėkmingai.
Aš nesiimu spręsti, kiek ir kaip toks gydymas psichoterapijos srityje yra įmanomas. Pasaulyje tą darantys remiasi logika, jog daugelis tapatumo ar orientacijos sutrikimų kyla iš vaikystės išgyvenimų, savęs nepriėmimo, kuriuos reikia atrasti ir įveikti. Kažkam pavyksta, kažkam ne. Yra begalės liudijimų iš žmonių, kuriems pavyksta. Ar jie išsigalvoja, ar čia placebas, nežinau. Bet Alekseičiką viešumoje kilus skandalui gynė ne vienas buvęs jo hokoseksualus pacientas, dėkingas už pagalbą ir savęs priėmimą. Galima susirasti TV3 žinių archyvuose. Teisus jis ar neteisus su savo terapija, joks žmogus neturi būti atleidžiamas vien už nekorektišką pasisakymą.
Taigi Alekseičikas yra dar vienas atvejis žmogaus, kuris buvo atleistas (cancelintas) dėl to, jog jo pasisakymai įžeidė LGBT asmenis. Taigi, jo atleidimas yra neformalios ideologinės cenzūros pavyzdys. Gėdingo, laisvą visuomenę nuodijančio reiškinio pavyzdys. Sveikinu profesorių ir mus visus su šiuo, tegu ir pavėluotu teisingumu.
Autorius yra Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo pirmininkas
