Vyraujantys orai vairuotojams kelia papildomų iššūkių – lietų ir lijundrą keičia staigūs šalčiai, o po jų automobiliai per trumpą laiką pasidengia storu, sunkiai pašalinamu ledo sluoksniu. Toks apledėjimas ne tik sutrikdo kelionę, bet ir gali atnešti papildomais nuostolių.
Po lijundros – storas ledo sluoksnis
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius atkreipia dėmesį, kad po lietaus ir staigaus temperatūros kritimo susiformuojantis ledas skiriasi nuo įprastai šaltajam sezonui būdingo šerkšno.
„Toks ledas dažniausiai yra lygus, storas ir praktiškai nepašalinamas nei skysčiais, nei mechaniniais įrankiais. Bandant jį gramdyti ar šalinti jėga, labai lengva subraižyti stiklą ir pažeisti kėbulo detales“, – teigia žinovas.
Ledo atitirpinimo būdai ir priemonės
Lengvesnio apledėjimo atvejais patariama naudoti specialiai automobilio stiklams skirtas priemones.
„Žeimai reikėtų įsigyti specialų automobilio ledo tirpiklį, kuris purškiamas ant stiklo ir pradeda veikti beveik iš karto, o po kurio laiko stiklą galima saugiai nuvalyti šepetėliu ar valytuvais“, – sako A. Gučius.
Tačiau po lijundros susidarius storam ledo sluoksniui tokių priemonių naudojimas dažniausiai nėra efektyvus.
„Apledėjus stiklui ledo tirpiklis tampa neveiksmingas, nes priemonė negali prasiskverbti pro ledo paviršių. Todėl saugiausias sprendimas – kantriai šildyti automobilį iš vidaus, palaipsniui keliant temperatūrą ir leidžiant ledui natūraliai atitirpti“, – pabrėžia „Gjensidige“ atstovas.
Pasak A. Gučiaus, nors šis būdas išlieka saugiausias, jo efektyvumas gali skirtis priklausomai nuo transporto priemonės. Be to, šildymo procesas gali užtrukti.
Karštas vanduo ir „liaudiški“ metodai – didžiausia rizika automobiliui
Pasak žinovo, prieš stiprų apledėjimą vairuotojai dažnai imasi ir pavojingų būdų. Vienas jų – bandymas ledą atitirpinti karštu vandeniu.
„Staigus temperatūrų skirtumas automobiliui kelia didelę riziką – karštas vanduo gali pažeisti priekinį, šoninį ar galinį stiklą, sukelti mikroįtrūkimus, o kai kuriais atvejais stiklas gali ir skilti. Be to, gali būti negrįžtamai pažeistas ir automobilio dažų sluoksnis“, – pabrėžia A. Gučius.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai vairuotojai bando taikyti internete plintančius ar iš lūpų į lūpas perduodamus metodus – pavyzdžiui, apledėjusio stiklo trynimą degtine, actu ar kitomis ne automobiliams skirtomis priemonėmis.
„Tokios priemonės nėra pritaikytos automobilių stiklams. Jos gali pabloginti matomumą: pažeisti stiklo paviršių, palikti sunkiai pašalinamas dėmes bei sugadinti valytuvų gumeles“, – sako draudimo bendrovės atstovas.
Apledėjimas iš vidaus: kodėl svarbu nepamiršti kondicionieriaus
Žiemą vairuotojai neretai patiria ir kitą – automobilio stiklai rasoja ar net apledėja iš vidaus. Tai dažniausiai lemia salone besikaupianti drėgmė: šlapi kilimėliai, sniegas ant batų, nepakankamas automobilio vėdinimas.
„Net ir šaltuoju metų laiku svarbu naudoti kondicionierių, nors dalis vairuotojų klaidingai mano, kad jis reikalingas tik vasarą. Kondicionierius padeda sausinti orą salone, todėl sumažėja drėgmės, stiklai rečiau rasoja ar apledėja iš vidaus, o matomumas tampa geresnis“, – aiškina A. Gučius.
Jis prisiminė, kad kartais vairuotojai, siekdami sumažinti rasojimą ar apledėjimą iš vidaus, stiklą įtrina bulve ar svogūnu – tai yra liaudiškas metodas, jis niekam nepakenk, tik gal automobilis nekvepės.
Kaip kovoti su ledu
„Gjensidige“ žinovas tokios atšiaurios žiemos sąlygomis ragina pasirūpinti prevencinėmis stiklų apsaugos priemonėmis.
Priekinio stiklo uždengimas specialiu uždangalu gali padėti apsaugoti jį nuo tiesioginio ledo susidarymo, ypač prognozuojant lijundrą ar staigius temperatūros pokyčius.
Taip pat svarbu reguliariai džiovinti kilimėlius, pašalinti sniegą iš salono ir užtikrinti tinkamą vėdinimą.
A. Gučius pabrėžia, kad skuboti ar neapgalvoti sprendimai stengiantis greitai pašalinti ledą neretai atneša papildomų nuostolių.
Parengta pagal „Gjensidige“ pranešimą
