2026 m. sausio 3 d. Venesuelos sostinę Karakasą sukrėtė sprogimai, po kurių netrukus paaiškėjo – tai buvo JAV karinis smūgis šalies teritorijoje. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas pranešė, kad Venesuelos prezidentas Nikolas Maduras ir jo žmona esą sulaikyti bei išvežti iš šalies. Tačiau Karakaso valdžia teigia nežinanti, kur yra šalies vadovas, ir reikalauja įrodymų, kad jis yra gyvas.
Tuo pačiu metu Venesuela pasmerkė veiksmus kaip ginkluotą išpuolį, paskelbė nepaprastąją padėtį ir kreipėsi į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, reikalaudama paaiškinimų bei vadovo buvimo įrodymų.
Kas nutiko Karakase: sprogimai, dūmai, elektros dingimas
Pirmieji pranešimai apie sprogimus pasirodė apie 2 valandą nakties vietos laiku (8 valandą Lietuvos laiku). Liudininkai kalbėjo apie dūmų stulpus, ilgus sprogimų garsus ir danguje matytus orlaivius. Kai kurie Karakaso pietiniai rajonai, esantys šalia didelės Fuerte Tiuna karinės bazės, liko be elektros.
Vietos gyventojai vieningai pasakojo apie kurtinantį triukšmą, drebančius pastatus, paniką ir tuštėjančias gatves.
BBC pranešimai nurodo, kad smūgiai galėjo būti nutaikyti į karinius objektus, tarp jų Fuerte Tiuna, La Carlota ir La Guaira.
Trampo pareiškimas: „Maduro sulaikytas ir išgabentas“
Donaldas Trampas asmeniškai prisiėmė atsakomybę už karinę operaciją ir paskelbė, jog N. Maduras su žmona sulaikyti ir išvežti, tačiau išsamios detalės apie misiją kol kas neatskleidžiamos.
Vėliau Trumpas patvirtino, kad Maduro bus teisiamas Jungtinėse Valstijose. JAV generalinė prokurorė pranešė, jog buvusiam Venesuelos prezidentui pateikti kaltinimai dėl „narkoterorizmo sąmokslo“, kokaino importo, draudžiamų ginklų laikymo ir veiksmų prieš Jungtines Valstijas. „Jie netrukus susidurs su visais Amerikos teisingumo rūstybės padariniais Amerikos žemėje, Amerikos teismuose“, – teigė ji.
Maduro suėmimą, anot žiniasklaidos, vykdė JAV elitinis specialiųjų pajėgų dalinys „Delta Force“. Tai pirmas kartas, kai kitos šalies prezidentas pagrobiamas karinėje operacijoje ir atgabenamas stoti prieš teismą kitame žemyne.
Venesuelos viceprezidentė Delsi Rodriges (Delcy Rodríguez) teigė, kad vyriausybė neturi jokios informacijos apie prezidento buvimo vietą ir reikalauja įrodymų, jog jis gyvas.
Venesuelos valdžia apkaltino JAV smogus ne tik kariniams, bet ir civiliniams objektams. Oficialiame pareiškime kalbama apie bandymą sužlugdyti šalies suverenitetą ir perimti jos gamtinius turtus – naftą ir iškasenas.
Valdžia kreipėsi į JT Saugumo Tarybą, reikalaudama tarptautinės reakcijos ir atsakomybės.
Įvykio vertinimas: kodėl tai laikoma agresija ir tarptautinės teisės laužymu
Pagal tarptautinę teisę smūgiai į kitos šalies teritoriją be jos sutikimo laikomi neteisėtu jėgos panaudojimu. JT Chartijos 2(4) straipsnis įpareigoja valstybes susilaikyti nuo jėgos grėsmės ar panaudojimo prieš kitos šalies teritorinį vientisumą ir politinę nepriklausomybę.
Yra tik dvi išimtys, kai jėgos panaudojimas gali būti laikomas teisėtu: jei tam pritaria JT Saugumo Taryba arba kai valstybė gina save nuo ginkluoto išpuolio (JT Chartijos 51 straipsnis). Tačiau nei viena iš šių sąlygų kol kas nebuvo viešai patvirtinta.
Be šių dviejų atramų, bet koks bandymas pateisinti smūgius dažniausiai sukelia aštrią tarptautinės teisės kritiką.
Teisininkai ir tarptautinės teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad net jei Maduro kaltinimai būtų pagrįsti, jo suėmimas ir išgabenimas be šalies sutikimo laikytinas suverenumo pažeidimu. Tarptautinėje praktikoje vadovaujamasi tuo, kad valstybės vadovai turi tam tikrą apsaugą nuo kitų šalių jurisdikcijos, nebent būtų veikęs tarptautinis tribunolas arba būtų gautas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos mandatas.
JAV pastaraisiais mėnesiais regiono karinius veiksmus siejo su vadinamuoju „karu su narkotikais“, tačiau tarptautinėje teisėje kova su kontrabanda ar nusikalstamumu savaime nesuteikia teisės smogti kitos valstybės teritorijoje karinėmis priemonėmis, jeigu nėra JT mandato ar aiškaus savigynos pagrindo.
Kodėl tai svarbu Lotynų Amerikos regione
Amerikos žemyne papildomai veikia ir regioninės nuostatos: Amerikos valstybių organizacijos (OAS) chartijoje tiesiai įtvirtinta, kad jokia valstybė neturi teisės kištis (tiesiogiai ar netiesiogiai) į kitos valstybės vidaus ar išorės reikalus „dėl bet kokios priežasties“, o šis principas draudžia ne tik ginkluotą jėgą, bet ir kitokią prievartą.
Štai kodėl Venesuelos pareiškimas apie „agresiją“ nėra vien retorika: jis remiasi taisyklėmis, kurios regione laikomos ypač jautriomis dėl istorinių išorės intervencijų patirties.
Kodėl tai svarbu ir mums
Jeigu jėgos draudimas imamas taikyti tik pasirinktinai, silpnėja tarptautinės teisės svarba, o konfliktai sprendžiami ne teisės, bet jėgos pagrindu. Toks kelias veda į pasaulį, kuriame ginčus sprendžia ne teisė, o jėga. Dėl to Venesuelos įvykiai nėra vien tolimos Lotynų Amerikos reikalas – tai klausimas, ar tarptautinės taisyklės dar turi svorį.
Tuo metu tarptautinės bendruomenės reakcijos išsiskyrė. Europos Sąjungos atstovai pabrėžė, kad remia Venesuelos žmones ir taikų perėjimą prie demokratijos, tačiau išreiškė susirūpinimą dėl jėgos panaudojimo teisėtumo ir paragino laikytis JT chartijos. Tuo metu Rusija, Iranas ir Kuba griežtai pasmerkė JAV veiksmus, pavadindami juos „ginkluota agresija“ ir net „valstybiniu terorizmu“. Kolumbijos prezidentas pareiškė, kad Karakasas yra puolamas, ir paragino skubiai sušaukti tarptautines institucijas.
JAV viduje taip pat kilo diskusijų – kai kurie senatoriai išreiškė abejonę, ar buvo gautas Kongreso leidimas kariniam smūgiui. Kritikai pažymi, kad tokia operacija galėjo būti įvykdyta nesilaikant Konstitucijos nustatytos tvarkos. Tai kelia klausimų ne tik dėl išorinės teisėtumo dimensijos, bet ir dėl JAV vidaus demokratinių procesų paisymo.
D. Trampo spaudos konferencija:
Pastabos ir nuomonės:





















Venesuela mainais į Ukrainą? Ir ištekliai JAV, kad nesubyrėtų pasaulinė finansų sistema, kurios griūties nereikia niekam.
Kai maisto pritrūksta didiesiems, suvalgomi mažesni.
1991 suirus galingajai TSRS , krūva tarybinių specialistų ieškojo/rado darbą ispanakalbėse valstybėse. Gamino, siuntė kvaišalus . Buvo spaudoje ypatingų aprašymų—-kad gamino mažus nardlaivius JAV kranto apsaugai apdurnint……….Kai 1959 F. Castro komunistai paėmė valdžią—-vienas iš jų variantų išgyvent buvo narkotikais užpilt prakeikto kapitalizmo tvirtovę.
Trump Announces Capture Of Venezuela’s Maduro | Col Douglas Macgregor:
youtube.com/watch?v=TQovId2LNCw
Na, čia viskas nuoseklu. Jei nori valdyti Pasaulį – vien Tech neužtenka. Būtina valdyti ir svarbiausius gyvybinius Planetos išteklius. Europa lig tai turėtų šokinėti iš laimės , juk žiaurus diktatorius, teroristas nuverstas, bet – nešokinėja, kodėl ?
Visada, kada JAV nuversdavo Diktatorių ( Irakas, Libija, Afganistanas….) , ES ir visas NATO buvo JAV aktyvūs rėmėjai : iš kur dabar toks santūrumas ? Na, tik Nobelio premijos komitetas jau iš anksto pareiškė, jog aktyviai remia Madūro pašalinimą….., o kokia Lietuvos valdžios reakcija ?
Taikos Nobelio premiją skėrė aršiai Globalistei, bet Trampas jos nenori ? Kodėl ? Ko siekė Skandinavai skirdami jai Taikos premiją ? Tikėjosi pamaloninti Trampą ?
Taip, skandinavų komunistai dieną naktį suka galvą kaip čia pamaloninus Trampą.