Lietuvių kovų už laisvę atspindžiai Švedijoje

Norint aptikti lietuvių ir švedų ryšių pradžią tektų nusikelti į VI a., kai archeologai užfiksavo pirmuosius kontaktus. Jie suintensyvėjo vikingų laikotarpiu XI–XIII a., taip pat XVI a. per Vazų-Jogailaičių liniją. XVII–XVIII a. laikotarpis žymėjo Švedijos ekspansijos laikmetį.

Nors, pasak Lietuvos istorijos instituto profesorės dr. Raimondos Ragauskienės, sovietmečiu kontaktai tarp Lietuvos ir Švedijos praktiškai nutrūko, Švedija lietuviams išliko kaip laisvės simbolio vaizdinys. Joje iki šiol galima aplankyti kelias stoteles, saugančias XX a. lietuvių kovų už laisvę bei nepriklausomybę atmintį kitoje Baltijos jūros pusėje.

Lietuvių kovų už laisvę ženklai, kuriuos šiame straipsnyje aptaria autorė Gerda Butkuvienė – primena, kad lietuviškos istorijos pėdsakai pasaulyje driekiasi gerokai plačiau nei žinome šiandien.

Todėl Valstybinė kultūros paveldo komisija kviečia visuomenę prisidėti prie šių pėdsakų fiksavimo pildant interaktyvią U-Paveldas duomenų bazę.

Pasinaudoję parengtu siūlymų teikimo algoritmu, kiekvienas gali pateikti žinias apie Lietuvai svarbias kultūros paveldo vertybes, esančias bet kurioje pasaulio vietoje. Kiekviena žinutė, nuotrauka ar vieta gali tapti reikšminga bendros mūsų istorinės atminties žemėlapio dalimi.

Lietuvos nepriklausomybės sumanymai viešbutyje „Grand Hotel“ (1915 m.; 1917 m.)

XX a. pr. neutrali Švedija buvo patogi vieta aptarti vokiečių okupuotos Lietuvos nepriklausomybės sumanymus. 1915 m. spalio 9-11 d. jos sostinėje Stokholme įvyko Pirmoji lietuvių konferencija. Joje dalyvavo trys asmenys – Martynas Yčas, Stasys Šilingas ir Juozas Gabrys Paršaitis.

Skaitlingesnė buvo Antroji lietuvių konferencija po dviejų metų, 1917 m. spalio 18-20 d. Delegaciją sudarė Jonas Šliūpas, Felicija Bortkevičienė, Juozas Tumas-Vaižgantas, Jurgis Savickis, Martynas Yčas, Jonas Aukštuolis, Ignas Šeinius, Jurgis Alekna, Konstantinas Olšauskas, Juozas Purickis, Jurgis Šaulys ir Stasys Šilingas.

Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje pareiškė, jog laikas atkurti Lietuvos valstybę ir pripažinti jos nepriklausomybę. Lietuvos Tarybą (kuri jau po 4 mėnesių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą!) jie pripažino teisėtai išrinkta šalies atstove.

Šios nepriklausomybės sumanymai tiek 1915 m., tiek 1917 m. nuskambėjo viename žinomiausių bei prabangiausių Stokholmo viešbučių „Grand hotel“. 1874 m. įkurtas viešbutis prilygo garsiems žemyninės Europos stiliaus viešbučiams ir buvo skirtas aukšto lygio renginiams.

Būtent jame 1901 m. įvyko pats pirmas Nobelio prizo banketas, o žymių viešbučio svečių sąraše yra Martinas Liuteris Kingas, Monako princesė Greis, Frankas Sinatra, Greta Garbo ir kt. Dabar viešbutyje yra apgyvendinami su valstybiniu apsilankymu į Švediją atvykstantys kitų valstybių vadovai, taip pat Nobelio premijos laimėtojai.

Vaikščiojant po Stokholmo centrą verta stabtelti prie šio viešbučio ir įsivaizduoti, kaip pro jo duris kadaise rinkosi Lietuvos visuomenės veikėjai su siekiu skleisti žinią apie norą atkurti Lietuvos valstybę.

Kur: Viešbutis „Grand Hôtel“, Södra Blasieholmshamnen 8, Stokholmas.

Partizanų susitikimas restorane „Berns“ (1948 m.)

Išlikusioje juodai baltoje nuotraukoje – penki besišypsantys vyrų veidai elegantiškoje art nouveau aplinkoje. Tai – 1948 m. gegužės mėnesį Stokholmo restorane „Berns“ užfiksuoti Lietuvos partizanų įgaliotiniai Švedijoje su čia gyvenusiais lietuvių rezistentais.

Tai Jonas Deksnys-Prapuolenis, Juozas Lukša-Skrajūnas, Valdemaras Briedis-Teofilis, Kazimieras Pyplys-Audronis, Mažytis ir Vladas Žilinskas-Šarūnas.

Kaip rašo Laisvės kovų istorijos tyrinėtoja Rita Pauliukaitienė knygoje „Kazimieras Pyplys-Mažytis. Lietuvos partizanų pasiuntinys į Vakarus“, užsitęsus partizanų kovai, Lietuvos laisvės kovotojų vadovybė, ieškodama kontaktų su lietuvių rezistencinėmis organizacijomis Vakaruose, siuntė savo pasiuntinius, kad šie atkreiptų visuomenės dėmesį į šalies okupaciją.

Vykti kartu su Juozu Lukša-Skirmantu įsakymą gavo ir Tauro apygardos partizanas Kazimieras Pyplys-Mažytis. Jie prasiveržė pro geležinę uždangą ir slapta keltu „Drottning-Victoria“ atplaukė į Švediją. Čia užmezgė ryšius su Jonu Pajauju, kitais rezistentais.

J. Lukšai persikėlus į Prancūziją, K. Pyplys liko Švedijoje, ruošėsi rezistencinei veiklai, pavyzdžiui, mokėsi naudotis slaptaraščiu, dirbti su racija. Per radiją jis kreipėsi į Lietuvos laisvės kovotojus. Grįžęs į Lietuvą K. Pyplys žuvo Dainavos apygardos štabo bunkeryje 1949 m. rugsėjo 23 d. apsupties metu.

Pačiame Stokholmo centre esančiame „Berns“, įkurtame dar 1863 m., iki šiol veikia viešbutis, baras, naktinis klubas. 1944 m. čia buvo atidarytas pirmasis Švedijoje kinų restoranas, tad jame tebėra galimybė prisėsti toje pačioje vietoje, kur kadaise sėdėjo ir partizanų pasiuntiniai.

Kur: restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas

Laisvės vėjai Gotlando saloje (1989 m.)

Švedijoje dar gyva karta lietuvių, kurių tėvai ar seneliai emigravo į Skandinaviją po Antrojo Pasaulinio karo, kai SSRS bei, vėliau, Vokietija, aneksavo Lietuvą.

Daugelis išeivių pasiekė Švediją po sekinančios kelionės laivu ar valtimi per Baltijos jūrą, o Gotlando salos krantai jiems tapo vartais į naują gyvenimą.

Visbio katedroje galima pamatyti atminimo lentelę „Pabėgimas iš Baltijos šalių 1943–1945 m.“ su pavaizduota bangų talžoma valtimi, o už 35 km nuo Visbio esančiame Slite uoste, per kurį į Švediją atvyko apie 11 tūkst. pabėgėlių iš Baltijos šalių, įvykiui atminti stovi parodomoji valtis.

Simboliška, kad būtent Gotlando saloje, Katthammarsvike, 1989 m. rugpjūčio 6 d. vykusiame Lietuvos ir išeivijos atstovų susitikime buvo pasirašytas Gotlando komunikatas, paklojęs pamatus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 1990 m. kovo 11 d.

Dokumentą, teigiantį, kad visų pasaulio lietuvių aukščiausiasis ir pagrindinis tikslas yra atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, pasirašė K. J. Bobelis (Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas), I. Lukoševičienė (Pasaulio lietuvių bendruomenė), Sąjūdžio Seimo tarybos pirmininkas V. Landsbergis, nariai A. Buračas, Č. Kudaba, K. Motieka, J. Paleckis, A. Terleckas. 2015 m. prie pastato, kuriame vyko susitikimas, buvo įrengta memorialinė lenta.

Gotlando saloje galima aplankyti ir iškilaus kovotojo už Lietuvos laisvę, buvusio Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininko bei architekto Jono Pajaujo sodybą, kurioje jis gyveno pasitraukęs iš Lietuvos. J. Pajaujis savo darbais aktyviai prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, minėto Gotlando komunikato pasirašymo.

Privati sodyba yra pažymėta atminimo ženklu: „Šiame name 1963–2000 m. gyveno žymus lietuvių išeivijos veikėjas, Švedijos lietuvių bendruomenės pirmininkas, Lietuvos rezistencijos 1940–1990 m. dalyvis Jonas Pajaujis (1920–2000)“.

Kur: Katthamra dvaras (privatus), Jacob Häggs väg 66, Katthammarsvikas, Gotlandas

Kur: J. Pajaujo sodyba (Alskog Rudvier 323, Ljugarn; GPS 57.33784005972652, 18.664935304665395)

Balsų už Baltijos šalių ir Ukrainos laisvę aikštė (1990 m.; 2022–2025 m.)

„Slava Ukraini! Heroiam slava!“ – skamba kiekvieną pirmadienį, 12 val. Normalmstorg aikštėje Stokholmo centre. Čia nuo 2022 m. vasario mėnesio vyksta Pirmadienio mitingai už Ukrainos laisvę ir kovą su rusija.

Kiekviename mitinge aktyviai dalyvauja Lietuvos Respublikos ambasados darbuotojai, kitų Baltijos šalių bendruomenių nariai, švedų visuomenė, plevėsuoja lietuviška trispalvė. Ant žymiojo suolelio kalbas yra sakę ir Lietuvos politikai V. Čmilytė, L. Kasčiūnas, A. Armonaitė, A. Kubilius, kt. Mitingų organizatoriai – Švedijos politikai Gunaras Hökmarkas ir Fredrikas Malmas.

Būtent G. Hökmarkas buvo ir vienas iš mitingų, skirtų paremti Baltijos šalims, kovojusioms už savo laisvę 1990–1991 m., toje pačioje aikštėje rengėjas. Už tai jis yra apdovanotas Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi.

Buvusio LR ambasadoriaus Švedijos karalystėje Remigijaus Motuzo knygoje „Lietuvos diplomatinis atstovavimas Švedijoje“ pateikiamais duomenimis, iš viso nuo 1990 m. kovo 19 d. iki 1991 m. rugsėjo mėnesio kiekvieną pirmadienį, lygiai 12 val., buvo surengta 80 mitingų.

Į aikštę susirinkdavo išeiviai iš Baltijos šalių, švedų visuomenės veikėjai, politikai. Istorinius Pirmadienio mitingus ženklina atminimo lentelė aikštėje, įrengta 2021 m minint Baltijos šalių ir Švedijos diplomatinių santykių atkūrimo trisdešimtmetį. 1994 m. čia pastatyta Björno Selderio akmens skulptūra „Laisvės šaltinis“ (Frihetens källa).

Beje, įvykius Baltijos šalyse Antrojo pasaulinio karo metu sekė ir Astrida Lindgren, kaip tik tuo laikotarpiu rašiusi „Pepės Ilgakojinės“ rankraštį.

„1940 m. liepos 21 diena. Šiandien trys laisvos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva – liovėsi egzistavusios! (…) Jos buvo tapusios nepriklausomomis – 22 metai kuriamojo darbo, kuris dabar nuėjo šuniui ant uodegos, nes Sovietų Sąjunga prijungė jas prie savo respublikų. Jau nebėra jėgų užuojautai, bet, žinoma, tai tragedija“ (citata iš knygos „Astrid Lindgren karo dienoraščiai 1939–1940“).

Įdomus faktas, kad Normalmstorg aikštė Stokholmo centre yra garsi ir kita istorija. Joje buvusiame banke „Kreditbanken“ 1973 m. vyko apiplėšimas, po kurio pradėtas vartoti terminas „Stokholmo sindromas“ (kai aukos ima jausti prieraišumą nusikaltėliams).

Serialas „Klarkas“ (2022 m.), atkūręs šiuos įvykius bei žymiausio švedų gangsterio Klarko Olofsono asmenybę, buvo filmuotas Lietuvoje (Normalmstorg aikštę „suvaidino“ Odminių skveras Vilniuje).

Parengė Gerda Butkuvienė 

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė bei patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais. Ją sudaro nepriklausomi deleguoti ir skiriami įvairių sričių ekspertai, kurie gali nešališkai įvertinti kultūros paveldo apsaugą ir su ja susijusius procesus.