Besidomintieji Vilniaus istorija nuo šiol galės išsamiai susipažinti su sostinėje atliktais archeologiniais tyrimais.
Vilniaus archeologinių tyrimų sąvadas
Lietuvos istorijos institutas parengė interaktyvų Vilniaus archeologinių tyrimų sąvadą – interaktyvų žemėlapį, kuriame pavaizduotos 1950–2024 m. vykdytų archeologinių tyrimų vietos ir bibliografinės žinios (tyrimų autoriai, ataskaitų pavadinimai, tyrimų ir ataskaitos parengimo metai, signatūros).
Apie šio sumanymo reikšmę pasakojo projekto vadovė ir duomenų bazės sudarytoja, Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotoja dr. Oksana Valionienė.
– Kaip kilo poreikis parengti interaktyvų Vilniaus archeologinių tyrimų sąvadą?
– Sąvade skelbiami duomenys yra surinkti iš tyrimų ataskaitų, kurios iki šiol buvo saugomos keliuose skirtinguose archyvuose. Tai Lietuvos istorijos instituto archyve, Kultūros paveldo departamento Paveldosaugos bibliotekoje, Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų archyve ir Vilniaus regioniniame valstybės archyve.
Žinoma, archeologai ar kiti žinovai galėjo bet kada rasti šias žinias, tačiau jos nebuvo prieinamos internete. Seniausias tyrimų ataskaitas pavyko rasti buvusio Paminklų restauravimo instituto fonduose, kurie saugomi Vilniaus regioniniame valstybės archyve. O didžiausia ataskaitų kolekcija saugoma Lietuvos istorijos institute.
Dar prieš 20 metų pradėjome kaupti duomenis moksliniais tikslais. Rašėme knygas, gynėme disertacijas. Ilgainiui natūraliai išaugo poreikis skelbti žinias internete. Tai lėmė ir augantis visuomenės susidomėjimas.
Per pastaruosius du dešimtmečius žmonės pradėjo labiau domėtis tokio pobūdžio žiniomis. Todėl ir reikalingas internetinis sąvadas, kuriame žmonės galėtų patys ieškoti juos dominančių duomenų.
– Kodėl pasirinktas laikotarpis nuo 1950 iki 2024 metų?
– Seniausia Vilniaus archeologinių tyrimų ataskaita, kurią pavyko rasti archyvuose, yra parengta 1950 m. Žinoma, yra ir dar senesnių, prieš Antrąjį pasaulinį karą vykdytų Vilniaus archeologinių tyrimų, bet jie buvo viešinami kitokiu pavidalu, todėl kol kas jų į sąvadą neįtraukėme.
Sąvadas aprėpia laikotarpį iki 2024 m., tačiau tikiuosi, kad tai dar ne pabaiga ir projektas bus tęstinis.
– Interaktyvus archeologinių tyrimų sąrašas neabejotinai bus svarbus archeologams, paveldosaugininkams, kitiems profesionalams. Kuo jis gali būti svarbus plačiajai visuomenei?
– Jei norite sužinoti tikslių žinių apie savo gyvenamąją vietą, apie konkretų žemės sklypą, ši duomenų bazė pravers. Joje surasite bent ataskaitą, kada kokie tyrimai daryti.
Šiame projekto žingsnyje nėra pateikiamų žinių apie tai, kas atliekant archeologinius tyrimus konkrečioje vietoje buvo surasta. Tai didžiulis darbas, bet tikiuosi, kad ateityje sąvade atsiras ir duomenų apie įdomiausius surastus artefaktus.
Interaktyvus archeologinių tyrimų sąvadas aprėpia tik Vilniuje įgyvendintus tyrimus. Tačiau tikriausiai toks sąvadas būtų svarbus ir kalbant apie kitus miestus?
Žinoma, būtų puiku turėti ir kitų Lietuvos miestų interaktyvius archeologinių tyrimų sąvadus. Kauno, Klaipėdos, Trakų, Kernavės ir kitų miestų sąvadai būtų ne mažiau įdomūs ir reikalingi nei Vilniaus.
…………….
Gruodžio 3 d. 15.00 Lietuvos istorijos institute (Tilto g. 17, Vilnius) rengiamas interaktyvaus Vilniaus archeologinių tyrimų sąvado pristatymas. Renginyje bus pristatyti projekto tikslai ir pademonstruotos naudojimosi sąvadu galimybės.
Interaktyvus sąvadas sukurtas vykdant Lituanistikos papročių ir paveldo įprasminimo projektą „Interaktyvi geoduomenų bazė – Interaktyvus Vilniaus archeologinių tyrimų sąvadas“.
Gal derėjo pirmiausiai sudaryti problemiškų Vilniaus ir Lietuvos istorijos vietų jame interaktyvų sąvadą su visais tų vietų archeologinių tyrimų duomenimis. Juk kiek moksliškesnės nei Vilniaus, nei Lietuvos istorijos taip ir neturime, nors praėjo 35 metai kaip esame laisvi. Taigi būtų buvę tikslingiau pirmiausiai imtis problemiškų Lietuvos istorijos dalykų duomenų sąvado parengimo.