Seime parengtas registruoti naujas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pakeitimų projektas. Jis bus teikiamas su visų valdančiosios koalicijos frakcijų atstovų parašais.
Pasak Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Orintos Leiputės, projektu siūloma normalizuoti LRT generalinio direktoriaus (vadovybės) ir LRT tarybos santykius.
„Pastarojo meto įvykiai atskleidė LRT vadovybės ir aukščiausiojo LRT valdymo organo – LRT tarybos – santykių krizę. Nueita iki tokių kraštutinumų, kad LRT vadovė apkaltino LRT tarybą siekiu „užvaldyti“ nacionalinį transliuotoją. Sunku net suprasti, kaip toks nesusipratimas išvis įmanomas. Ekspertų nuomone, tokią krizę lėmė konservatorių kadencijos metu sujauktas įstatymas, kai LRT tarybos vaidmuo buvo redukuotas siekiant įtartinų tikslų“, – komentuoja O. Leiputė.
Naujuoju projektu siūloma keisti įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, nustatant, kad LRT generalinį direktorių į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Taryba slaptu balsavimu.
Projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad „šiuo pakeitimu siekiama užtikrinti didesnį Tarybos narių nepriklausomumą ir valios laisvę priimant sprendimus dėl aukšto lygmens vadovo skyrimo ir atleidimo“.
Taip pat siūloma pakeisti įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, nustatant, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų, jei jis netinkamai vykdo įstatyme numatytas funkcijas arba jei Taryba nepatvirtina metinės LRT veiklos ataskaitos, ir jei už tokį nepasitikėjimą balsuoja daugiau kaip pusė visų tarybos narių.
„Šio pakeitimo tikslas – aiškiau apibrėžti LRT generalinio direktoriaus atskaitomybės mechanizmus“, – pažymima aiškinamajame rašte.
Pasak O. Leiputės, pažvelgus į Europos nacionalinių transliuotojų reglamentus, slaptas balsavimas ir daugiau nei pusės balsų nuostata yra dominuojanti praktika.
„Raginame LRT vadovybę normalizuoti santykius su LRT taryba, kad nacionalinis transliuotojas galėtų deramai funkcionuoti. Neabejojame žurnalistų nuoširdumu ginant laisvą žodį, tačiau prašome pripažinti, kad situacija, kai nacionalinio transliuotojo vadovybė įnirtingai konfrontuoja su nacionalinio transliuotojo taryba, tam pasitelkdama nacionalinio transliuotojo resursus, reikalauja sprendimų“, – pažymi Seimo LSDP frakcijos seniūnė, Seimo Pirmininko pavaduotoja O. Leiputė.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą





















Logiškas pagal įvykių seką projektas.
LRT reikia perduoti žmonių atstovams. Žemaitaičiui visų pirmiausia. Jis geriausiai atstovauja tyliosios kaimų Lietuvos ir miesto bėdžių daugumos balsui. Mes pikti ir nelaimingi, todėl norim, kad visuomeninis transliuotojas irgi lietų pyktį ant visų, kuriems sekasi gyvenime. Tada bus tvarka ir teisingumas. Dar geriau, jei žiniasklaida priklausytų kokiems prasisiekėliams manipuliatoriams, kurie papirkinėtų pareigūnus ir žurnalistus, kurie po to fabrikuotų žinutes liaudžiai tokias, kokias norime mes išgirsti. Labai panašiai kaip Rusijoje. Todėl aš pasisakau už LRT suvalstybinimą, kad labusų liaudis gautų per TV to, ko nori – pykčio, pagiežos ir melo!
Maksim, a čevo chočet bliadskij narod ?
Gal čia rusijos bėdžius prakalbo?
Pasirinkę nelaimingųjų gyvenimą žmonės ir pyksta ant kitų ir ant iššorės jėgų, dėl savo nesėkmių, vietoje to, kad taisytų save. Išsirenka tada tokius pat piktus į valdžią, kurie pagal savo piktą supratimą bando pertvarkyti visą sistemą, kad viskas būtų grįsta pykčiu ir pavydu.
Iš esmės jokio skirtumas ar tai rusai ar lietuviai ar amerikečiai – nelaimėliai neturi tautybės, kaip sakė Leninas. Tie kurie renkasi pyktį yra labai panašūs tarpusavyje ir elgiasi pagal atitinkamą patterną. Ir visų jų galinė stotelė yra autoritarizmas kaip Rusijoje ar Kinijoje. Tik kadangi jie nelabai galvoti, tai vaizduotė nesugeba pamatyti kiek toliau į ateitį, kur veda jų veiksmai grįsti pavydu ir pykčiu.
Gal tu nuvažiuok į kokią nors rajoninę ligoninę, kurios slaugytojos su sunkiais ligoniais kartais dirba ir naktimis, ir savaitgaliais, varto juos, apiprausia po gamtinių reikalų, maitina, klauso jų riksmų iš skausmo,pykčio ar nevilties, o jų algos kartais nesiekia ir tūkstančio į rankas.Uždirbant tokią menką algą ir pensija bus menka. Ar tai nesukelia pykčio ir depresijos, išdirbus tokį darbą 40 metų ? Kaip ir pradedantiems darbą policininkams ar gaisrininkams su tūkstančio eurų nesiekiančia alga , kurie neretai susiduria su pavojumi savo sveikatai ir gyvybei. O štai dėl galimai privalomo “finansavimo modelio” kai kurių valstybinių įstaigų biudžetas “privalo augti”, tuo pačiu privalo ženkliai augti tų valst. įstaigų vadovų algos ( kitaip galimai bus pažeista Konstitucija?) , tam biudžete pinigų yra.
Taip, žinoma, labai svarbu ką sakė Leninas. Jis dar sakė ,,dar ši karta gyvens komunizme”.