Ketvirtadienis, 1 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Gruodžio 11 d. ten kur gimė Sąjūdis – Arvydo Juozaičio knygos apie Sąjūdį sutiktuvės

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2025-12-10 18:42:52
928
PERŽIŪROS
49
Arvydas Juozaitis, knyga „Tikra Sąjūdžio istorija“ (I knyga)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt koliažas

Gruodžio 11 d., ketvirtadienį, 18 val., Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius), istorinėje Sąjūdžio gimimo vietoje, vyks naujos filosofo, rašytojo ir humanitarinių mokslų daktaro Arvydo Juozaičio knygos „Tikra Sąjūdžio istorija“ (I knyga) pristatymas.

Gruodžio 11 d. į istorinę Sąjūdžio salę sugrįš  žmogus, sukęs šio Sąjūdžio sūkurį iš vidaus: nuo garsiąja tapusios paskaitos „Politinė kultūra ir Lietuva“ iki Sąjūdžio idėjinių gairių kūrimo.

Tai bus ne tik naujos knygos sutiktuvės – tai bus  mintinis ir jausminis sugrįžimas į pačią Atgimimo pradžią, į erdvę, kurioje 1988 m. birželio 3 d. gimė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Todėl knygos pristatymas šioje erdvėje – ne tik kultūros renginys – tai ir savotiška istorinės atminties gaivinimo apeiga, galimybė iš naujo apmąstyti, o gal ir pajusti, kokiu būdu atkuriama nepriklausomybė ir kokią kainą už tai tenka mokėti.

Sąjūdis 1988 m. Mokslų Akademijos salėje
Sąjūdis 1988 m. birželio 3 d. Mokslų Akademijos salėje | J. Česnavičiaus nuotr.

Neabejotina, kad į  šios reikšmingos knygos pristatymą ateis ir daugiau A. Juozaičio bendražygių, veikliausių ir šviesiausių visuomenininkų, tą įsimintiną 1988 birželio 3 d. šioje salėje išsirinkusių branduolį savo atstovų, kurie ir sudarė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) iniciatyvinę grupę, 1988–1991 m. tapusia tautos atgimimo judėjimo vėliavnešiu.

„Sąjūdis išsiveržė iš tautos gelmių. Jis neturėjo vadų, nes vadovavo pati tauta,“ – apie šį Lietuvos likimą lėmusį steiginį sako A. Juozaitis.

Išrinkti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai iškart po jų išrinkimo Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Mažojoje salėje. Iš kairės: Arūnas Žebriūnas, Virgilijus Čepaitis, Artūras Skučas (arčiau langų), Antanas Buračas, Bronislovas Genzelis, Bronislovas Kuzmickas, Vytautas Bubnys, Saulius Pečiulis, Algimantas Nasvytis, Alvidas Medalinskas, Kazimira Danutė Prunskienė, Vytautas Radžvilas, ne narys Giedrius papinigis, Zigmas Vaišvila, Romualdas Ozolas, Arvydas Juozaitis, Gintaras Songaila, ne nariai Jonas Vaiškūnas ir Daiva Prakopimaitė (vėliau Penkauskienė). 1988 m. birželio 3 d.
Išrinkti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai iškart po jų išrinkimo Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Mažojoje salėje. Iš kairės: Arūnas Žebriūnas, Virgilijus Čepaitis, Artūras Skučas (arčiau langų), Antanas Buračas, Bronislovas Genzelis, Bronislovas Kuzmickas, Vytautas Bubnys, Saulius Pečiulis, Algimantas Nasvytis, Alvidas Medalinskas, Kazimira Danutė Prunskienė, Vytautas Radžvilas, ne narys Giedrius papinigis, Zigmas Vaišvila, Romualdas Ozolas, Arvydas Juozaitis, Gintaras Songaila, ne nariai Jonas Vaiškūnas ir Daiva Prakopimaitė (vėliau Penkauskienė). 1988 m. birželio 3 d. | LCVA, Tv.f. 22, A. Žižiūno nuotr.

A. Juozaitis ne kartą yra pabrėžęs, kad Sąjūdžio iškilimas buvo daugiau nei politinis reiškinys: „Sąjūdis buvo ne kova už valdžią, o kova už Lietuvą. Todėl jis ir buvo nenugalimas.“

A. Juozaičio „Tikra Sąjūdžio istorija“ rašyta remiantis asmene patirtimi, dienoraščiais, archyvine medžiaga ir anų metų dokumentais. Ji ne tik pristato įvykių seką, bet ir atskleidžia, kaip gimsta tautinis apsisprendimas, kokios jėgos telkia visuomenės valią, stiprina tapatybę..

Knygos turinys ir reikšmė

Knygos apimtis — 688 puslapiai, leidėjas „Obuolys“, tai pirmasis būsimos kelių tomų serijos leidinys. Šioje 1-ojoje dalyje nuosekliai pristatomi:

  • pirmieji tautos bruzdėjimo ženklai,
  • Sąjūdžio ideologinės formos ir ginčai,
  • lyderių branda ir jų atsakomybės lūžiai,
  • valstybės atgimimo psichologija ir kultūriniai impulsai,
  • įvykiai, nulėmę Lietuvos išsivadavimo kelią.

Autoriaus tonas knygoje išlieka tiek analitinis, tiek asmeniškai išgyventas. Viename iš interviu A. Juozaitis yra sakęs mintį, kuri puikiai nusako knygos paskirtį: „Kas neįvardija savo praeities, tas nevaldo savo ateities. Sąjūdžio istorija turi būti parašyta tiksliai.“

Tai kūrinys, skirtas ne tik tiems, kurie patys išgyveno 1988–1990 m. Lietuvos atgimimo laikotarpį, bet ir jaunajai kartai, kuriai Sąjūdis dažnai jau atrodo tolimas ir miglotas „projektas“.

Ši knyga – bandymas grąžinti istoriniam Sąjūdžiui gyvastį, atskleisti jo esmę atkuriant tikrą, betarpišką laiko ir erdvės vaizdą, slypintį po įvairių vėlesnių interpretacijų luobu. 

A. Juozaičio knyga „Tikra Sąjūdžio istorija“ ypatingai svarbi yra šiandien, kai viešojoje erdvėje atgyja ginčai dėl Sąjūdžio vaidmens, politinių sprendimų ir lyderystės, o istorijos interpretavimas tampa geopolitinių įtampų dalimi.

Pristatoma pirmoji knyga (numatoma išleisti mažiausiai dar 2) apima laikotarpį nuo 1987 m. rugpjūčio iki 1988 m. rugpjūčio — svarbiausius metus, kai tautos viduje iškilo Atgimimo judėjimas, pakeitęs Lietuvos likimą.

Knygą pristatys pats jos autorius Arvydas Juozaitis. Renginio dalyviai galės įsigyti knygą prieš renginį ir po jo.

Renginio rengėjas – Lietuvos mokslų akademijos skyrius „Mokslininkų rūmai“.

 

1 of 5
- +

1.

2.

3.

4.

5.

Alkas.lt nuotr.
Alkas.lt nuotr.

Ką tik paaiškėjo, kad A. Juozaičio knyga nebus pristatyta 2026-ųjų metų knygų mugėje. Knygų mugės rengėjai atsisakė šios knygos pristatymo…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Knygos „Nenugalimos karūnos“ sutiktuvės Istorinėje prezidentūroje
  2. „Neatsakyti Visatos ir gyvybės raidos klausimai“: knygos sutiktuvės ir mokslinės įžvalgos
  3. Akademikės Viktorijos Daujotytės knygos „Smulkioji lituanistika“ sutiktuvės
  4. A. Juozaitis oficialiai paskelbė, kad dalyvaudamas Prezidento rinkimuose telks naują Sąjūdį
  5. Seime vyks susitikimas-diskusija su Sąjūdį įamžinusiais fotografais ir žurnalistais
  6. M. Puidokas. Traukime Lietuvą iš pasiekto dugno – junkimės į naują sąjūdį
  7. Pristatytas knygos „Dhammapada: mokymo pėdos“ kritinis vertimas iš pali kalbos
  8. A. Juozaitis. Sąjūdis: 1990 ir 2019 metai. Valdžia neturi gadinti
  9. Z. Vaišvila. Kur mus vedate?
  10. V. Jencius-Butautas. Ar dar ne laikas  parodyti, kur yra Vytauto Didžiojo palaikai Vilniaus Katedroje?
  11. Mokslų akademijoje vyks konferencija apie J.Marcinkevičių ir pastangas išsaugoti valstybinį mąstymą
  12. Po 30-ties metų: Sąjūdžio įkūrėjai apie praeitį ir dabartį (nuotraukos, video)
  13. Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą
  14. Seime – konferencija apie okupuoto Vilniaus gyvenimą 
  15. Išleista atsiminimų knyga apie J. A. Krikštopaitį

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 49

  1. Budweiser says:
    3 savaitės ago

    ” „Sąjūdis išsiveržė iš tautos gelmių. Jis neturėjo vadų, nes vadovavo pati tauta,“ – apie šį Lietuvos likimą lėmusį steiginį sako A. Juozaitis. ” Šaunu, kilnu, dvasinga. Bet : kaip suprasti jo sakymą, kai jis buvo LTSR partijos sekretoriaus Brazausko patarėjas, Lietuvių tauta yra tokia sena, kad laikas jai mirti ?

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      3 savaitės ago

      Sąjūdyje visi ėjo kartu. Dabar čia visi susiskirstė į partijėles ir pliekiasi.

      Atsakyti
      • Mikabalis says:
        3 savaitės ago

        Derėtų ir Alkui patransliuoti arba nors įrašą parodyti internetu.

        Atsakyti
    • Tikėkimės - says:
      3 savaitės ago

      ateis laikas, ir gal būt tokio jo poelgio priežastis išaiškės. Tik jau ne visi sulauksime.

      Atsakyti
  2. Budweiser says:
    3 savaitės ago

    Susimąsčiau, aš nįstengiu prisiminti kur, kada jis taip pasakė. Todėl atsiįmu savo žodžius. Šiap, tai jis protinas žmogus, tokių maža Lietuvoje. Manau, jog tas pasakymas išsprūdo netyčia. Sąjūdis neturėjo tikslo Lietuvai paskirti lėtinę autonaziją, ją vykdo kiti.

    Atsakyti
  3. Jonas says:
    3 savaitės ago

    Juozaitis, Ozolas, Radžvilas ir dar kai kas, buvę žinomi sąjūdiečiai, nelabai pritapo prie naujos Lietuvos kūrimo. Ar ne todėl, kad griovėjams jie trukdė griauti ir turtėti? Žinome, kad nemažai gerų žmonių buvo sukompromituoti ir sukritikuoti bei neteko įtakos kurti teisingą valstybę.

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      3 savaitės ago

      >Jonas
      Man žinoma, kad aktyvūs Sąjūdžio žmones, – kas jie bebūtų, partiniai ar nepartiniai, – specialiai buvo kompromituojami jų darbo žmonių kolektyvų ir visuomenės akyse. Sunki dalia teko, pavyzdžiui, Ozolui, – kai jo sūnus po abiturientų šventimo kolektyviniame sode ėjo namo, nežinomi asmenys užmušė jį pakelyje. O, kai buvo laidotuvės, kažkas priėjo prie Ozolo ir, tylomis pasakęs: “Gal to gana bus tau?”, taip pat tylomis pasišalino. R. Ozolo nuotrauka, kaip LPS vicepirmininko, yra įdėta dviejų dalių (ofsetas + e-formatas) “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) knygos 91 puslapyje. Dėkoju.

      Atsakyti
  4. GINTARAS says:
    3 savaitės ago

    Aktyviausi kuriant Sąjūdį buvo Vytautas Landsbergis, Zigmas Vaišvila, Alvydas Medalinskas, Arvydas Juozaitis, Romualdas Ozolas, Justinas Marcinkevičius

    Atsakyti
    • Naivus klausimas says:
      3 savaitės ago

      Landzbergis prisišliejo vėliau, jo pradžioje nebuvo. Tai vienas iš tų, kurie prisilipdė, ir su kgb pavedimu ir stogu. Taip sąjūdį perėmė kgb.

      Atsakyti
      • Miunchauzenas says:
        3 savaitės ago

        Jo, pirma buvo Gorbis! Bolševikų partijos viršūnėlė Maskvoje, o ne Juozaitis.

        Atsakyti
        • Vladimiras Uljanovas says:
          3 savaitės ago

          Nam nado čužymi rukami, nečiajenno tolknūt padajuščevo čelovieka.

          Atsakyti
    • P.Skutas says:
      3 savaitės ago

      Su Laisvos, nuo Maskvos nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo didesne ar mažesne viltimi paslėpta širdyje sovietmečiu gyveno didžioji tautos dalis. Gorbačiovo 1985 metais paskelbtas persitvarkymas suteikė nuomonių ir veikimo iniciatyvų laisvę. Tuo Lietuvoje buvo pasinaudota ir nuo 1987 metų rudens Vilniuje jau vyko viešos diskusijos dėl Lietuvos ūkinės, kultūrinės, meno, mokslo, tautinės laisvės reikalų. Jos vyko Mokslų Akademijos, “Žinijos” draugijos, Kultūros ir meno darbuotojų, Verkių rūmų salėse. Taip Mokslų Akademijos salėje 1988 m. birželio 3 d. viename iš organizuojamų diskusijų renginių buvo įkurta Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio Iniciatyvinė grupė, kuri paragino tokiu būdu kurti Sąjūdžio grupes visoje Lietuvoje savo gyvenamose vietose, darbovietėse ir apie jų įkūrimą pranešti Lietuvos Sąjūdžio Iniciatyvinei grupei. Tas žinias visai Lietuvai skelbė Lietuvos radijo ir TV komitete įsikūrusi jos darbuotojų Iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Taip per pora mėnesių radosi Sąjūdis visoje Lietuvoje.
      Kad jį kuriant būtų prisidėjęs Landsbergis, tokių duomenų viešumoje girdėti neteko. Netgi į Sąjūdžio Iniciatyvinę grupę Birželio 3-iąją buvo išrinktas jam nedalyvaujant. Regis, nedalyvavo jis ir pirmuose Iniciatyvinės grupės posėdžiuose, apie save kaip sąjūdininką pareiškė tik Melioracijos institute vykusiame Iniciatyvinės grupės susitikime su visuomene. Tautos disidentinėje veikloje jo dalyvavimo taip pat nesigirdėjo. Taigi priskirti jį prie aktyviausių, kuriant Sąjūdį, nebūtų teisinga. Veikiau matyčiau jį kaip prisišliejusį prie jau besiritančios tautos Sąjūdžio bangos.

      Atsakyti
      • P.Skutui says:
        3 savaitės ago

        Gal tai padės atšviežinti tamstos atmintį ? ” Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai: R.Adomaitis, V.Bubnys,J.Bulavas………B.Kuzmickas, V.Landsbergis, B.Leonavičius……….Z.Vaišvila, A.Žebriūnas “vle.lt/straipsnis/sajudis/ , taip pat lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_Persitvarkymo_Sąjūdis

        Atsakyti
        • P.Skutas says:
          3 savaitės ago

          Be cinizmo, kaip ir neturite ką pasakyti…

          Atsakyti
          • >P.Skutas says:
            3 savaitės ago

            V.Landsbergis buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys nuo pat jos išrinkimo Lietuvos Mokslų akademijos salėje 1988-06-03 – taip parašyta Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje.

          • P.Skutas says:
            3 savaitės ago

            O kur pasakyta kitaip?

        • +++ says:
          3 savaitės ago

          Kai kuriuos Iniciatyvinės grupės narius salė siūlė jiems nedalyvaujant. Organizatoriai jiems skambino ir klausė ar jie sutinka.

          Atsakyti
          • P.Skutas says:
            3 savaitės ago

            Renkant Iniciatyvinę grupę skambinta ar neskambinta į ją renkamiems asmenims kaip ir nebuvo labai svarbu. Jos dydis nebuvo apibrėžtas. Kas nesutiks galės nedalyvauti. Vykstant Grupės rinkimui jokių skambinimų asmenims dėl sutikimų nebuvo. Beje, pats rinkimas vyko diskusiją vedusiam akademikui E. Vilkui nesutinkant, kad tai vyktų.
            Taip, A.Medalinskas skaitydamas iš su Z. Vaišvila atsineštų popierių siūlomų asmenų pavardes sakė, kad jis skambino dėl sutikimo, bet, regis tik dėl Kaušpėdo, kurio koncertas tuo metu vyko Sporto rūmuose. Kiti, kaip Petkevičius, kuris, beje, tuo metu viešėjo Amerikoje, kardinolas Sladkevičius, kuris nedalyvavo, gali būti, kad buvo išrinkti kaip visuomenėje žinomi žmonės, jų neatsiklausus. Kaip žinoma, Sladkevičius Iniciatyvinės grupės darbe nedalyvavo. Įsiminė dar J.Marcinkevičius, kuris sakėsi turįs daug darbų ir todėl nelabai turėtų laiko prisidėti prie grupės veiklos, tačiau salė buvo “už”. Buvo siūlomi ir asmenys iš salės. Pagal tuos pasiūlymus galėjo būti susibūrime nedalyvavę, bet išrinkti kaip viešai žinomi meno sričių asmenys, kaip pvz., R.Adomaitis, B.Leonavičius, V.Landzbergis. Buvo vienas, kuris pats save pasisiūlė ir sakė norįs, kad būtų jam pavesta rūpintis pradėto nacionalinio stadiono statyba, tačiau salė už jį nebalsavo. Stadionas iki šiol nepastatytas.
            Tai tiek, kiek plačiau apie Iniciatyvinės grupės rinkimo realijas.

        • Naivus klausimas says:
          3 savaitės ago

          Na, Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje buvo ne vienas kgb’istas.

          Atsakyti
          • P.Skutas says:
            3 savaitės ago

            Gali būti, kad jų buvo, bet jie tada veikė už “perestroiką”.Taigi buvusi KGB veikla Gorbačiovo metais buvo nusodinta.
            Antai, Lietuvos KGB vadas Eismantas, kai tik pagrasino, kad jei Sąjūdžio Inciatyvinė grupė nesiliaus veikusi, tai bus susemta, tuojau buvo pakeistas kitu.

    • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
      3 savaitės ago

      Gintarai,
      1996 birželio 20, seime, Romualdas Ozolas ir Vytautas Landsbergis balsavo už konstitucijos 47 straipsnio keitimą (žemės tema) užsienio subjektų naudai.
      2003 sausio 23, seime, Alvydas Medalinskas ir Vytautas Landsbergis balsavo už konstitucijos 47 straipsnio keitimą. Tai yra balsavo už bemaž didžiausios klastotojų aferos įgyvendinimą pagal klaikią idėją – žemė užsieniečiams, o ne piliečiams.

      1996 birželio 20 bei 2003 sausio 23, buvo suklastotas konstitucijos 47 straipsnis (žemės tema) užsienio subjektų naudai, pažeidžiant konstitucijos 153 straipsnio (bei kitų) nuostatą.

      Atsakyti
      • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
        3 savaitės ago

        2003 sausio 23, seime s_u_k_l_a_s_t_o_j_u_s 47 straipsnį, naujo pavyzdžio konstitucijos knygelėje nebėra konstitucinės nuostatos buvusio tokio sakinio – “Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei.”
        Vadovaujantis naujausio pavyzdžio s_u_k_l_a_s_t_o_t_o_s konstitucijos knygele yra panaikinta žemės priklausomybė valstybei ir piliečiams, leidžiant užsienio subjektams įsigyti (sukčiavimo būdu pasisavinti) Lietuvos žemę.
        Katastrofa

        Citata
        „Bemaž trečdalį Lietuvos žemių yra supirkę užsienio fondai. Aš pats nuomojuosi dalį žemės ūkininkavimui iš vokiškų fondų.“ (Lietuvos ūkininkas – milijonierius)
        Kitų šaltinių teigimu, gerokai daugiau Lietuvos žemių yra pasisavinę užsienio subjektai – sukčiai.
        Tikrovėje nežinia ir todėl reikia skelbti registrų centro skaičius.

        Atsakyti
  5. Milda says:
    3 savaitės ago

    Neabejoju, kad tai vertinga knyga apie teisingą Sąjūdžio pradžią, be pagražinimų. Bus įdomu paklausyti ir paskaityti. Ačiū darbščiam autoriui.

    Atsakyti
  6. step by step atgal i ruskiu vergija says:
    3 savaitės ago

    Vaiskuno cenzura vel dirba virsvalandzius :
    jokios kritikos juozaiciui nepraleidzia …
    ponelis brazauskas dziaugiasi pragare ,jo bendrazygis tesia “ step by step”darba….bevaisi
    darba jokiu budu neistrukti is ruskiu vergijos…

    Atsakyti
    • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
      3 savaitės ago

      Taip, čia yra blokuojamos žinios apie tiesą (apie Lietuvos priešus).

      Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      3 savaitės ago

      >Step by step
      Skaičiau Brazausko pasakymą, kad centro iš KGB valdymą Lietuvoje jis buvo perėmęs į savos rankas. To išdavoje antrasis LKP sekretorius (pavardės neprisimenu, bet jis buvo dar prieš Beriozovą), nepavykus sukontroliuoti padėtį, buvo iškviestas Maskvon pasiaiškinti. Tačiau, einant per tiltą, persisvėrė jis per turėklą, įkrito upėn ir netyčia prigėrė – štai taip šio žmogaus pasiaiškinimas buvo įvertintas Kremliuje.

      Atsakyti
  7. Kalava says:
    3 savaitės ago

    Kiekvienam Sąjūdyje dalyvavusiam žmogui yra atskira, jam pačiam žinoma tų laikų istorija, kurios jis iki mirties valandos neužmirš. Aš Sąjūdžio veikloje dalyvavau provincijoje, čia irgi vyko daug keistų dalykų. Paskui valdžion prasibrovė tie, kurie pavojaus akimirkomis laikėsi labai santūriai, bet vos tik pavojus atslūgo, tada jie visus mus, pagrindinius aktyvistus, dailiai nustūmė į šalį, o patys griebė įtakingus postus. Kai kurie iš jų ir dabar tebesilaiko valdžioje, arba į ją prastūmė savo gimines arba gerus draugus. Tokia štai tiesa. Jeigu ją paskelbtume viešai, būtume pavadinti vatnikais ir ruskių pakalikais.

    Atsakyti
  8. Budweiser says:
    3 savaitės ago

    Manau jo čia vertėtų pasidomėti kaip vyko Afrikos išsivadavimas iš vergovės. Kaži ar rasit daug skirtumų …. į valdžią buvo visvien gražinti vergvaldžių atstovai….tik jau po Laisvės vėliava. Skirtumas tik tas, kad pasikeitė vergvaldys. Bet: ar tikrai pasikeitė…. gal tik pasikeitė jo pavidalas ?

    Atsakyti
  9. Arvydas Juozaitis, Rimvydas Paleckis (Lietuvos ryto TV) says:
    3 savaitės ago

    Kiek laisvės laisvoj Lietuvoj, pone Arvydai Juozaiti?
    youtube.com/watch?v=6g6KCwkbGKo

    Atsakyti
  10. Tomas Jakutis says:
    3 savaitės ago

    Bent kiek mastančiam žmogui aišku, jog realios Sąjūdžio istorijos neįmanoma parašyti kol KGBistai užslaptinti. Nė vienas kgbistas nebuvo tikras dėl kitų sąjūdiečių – kas kgbistas, o kas ne.
    Man kelia kreivą šypseną jog praktiškai visi žmonės, apie kuriuos Juozaitis tik kada teigiamai atsiliepia – yra TSKP nariai. Kaip taisyklė. Knygoje paminėjo visuomenei dar nežinomą iniciatyvinės grupės narį Liudą Truską, teigiamai atsiliepė apie jį – ir tas pasirodo 30-ies nesulaukęs jau buvo TSKP narys.

    Atsakyti
  11. GINTARAS says:
    3 savaitės ago

    Jeigu ne gerbiamas Vytautas Landsbergis, tai šiandien neturėtume taip išsvajotos Lietuvos nepriklausomybės! Jis buvo Sąjūdžio varomąja jėga! Amžina pagarba Profesoriui!!!

    Atsakyti
    • juras says:
      3 savaitės ago

      Labai teisingai parasyta , jeigu brazausko ,juozaicio ir kitu sajudzio komunistu ir slaptu kgbistu taktika butu nugalejusi …Sovietu(rusu) sajunga butu pavirtusi i kazkokia respubliku konfederacija …
      su siek tiek daugiau laisviu , bet ne Laisvomis valstybemis ….bet dekui Dievui , V.Landsbergio sajudzio frakcija turejo Drasos ir Valios deklaruoti
      Lietuvos valstybes visiska ir teiseta atsiskirima nuo
      nuo sitos Blogio imperijos ….ir tai paskatino visas kitas respublikas sekti musu pavyzdziu ….
      taip Ladsbergio vadovaujamas sajudzio sparnas
      ir sugriove Sovietu blogio imperija ….jeigu Juozaicio/brazausko frakcija butu nugalejusi … mes ir siandien butume Rusisko fasismo Blogio imperijos
      dalimi ….ir manau reikia ypatingai prisiminti Kauno sajudzio veikejus!!!, kurie reme Vytauta Landzbergi ir jo bekomromisine taktika ….o juozaiciai …kas jie
      tik plepalu skleidejai ….o gal ir dar blogiau …

      Atsakyti
      • Naivus klausimas says:
        3 savaitės ago

        Jis sugriovė Sovietų sąjungą? Tik durnoje beretinėje galvoje tokios mintys randa vietą.

        Atsakyti
    • amen says:
      3 savaitės ago

      Amen tikra teisybe !

      Atsakyti
    • juras says:
      3 savaitės ago

      asmenine juozaicio biografija iki sajudzio gal ir idomi ,bet po to kai jis tapo brazausko taktikos pasekejas …ir iki dabar tai tik apgailetina tragedija…kuri vis dar nesibaigia ….patetiskas likimas…o kodel Vaiskunas ji taip myli ?

      Atsakyti
    • Naivus klausimas says:
      3 savaitės ago

      Jis yra didžiausia Lietuvos nelaimė, Lietuvą iki šiol apraizgiusio kgb voratiklio šerdis.

      Atsakyti
    • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
      3 savaitės ago

      Gintarai,
      2003 sausio 23-iosios bei 1996 birželio 20-osios aferistų bendrininkui (konstitucijos 47 straipsnio klastotojui) Vytautui Landsbergiui dera pati didžiausia bausmė – tremtis iš Lietuvos su Lietuvos pilietybės panaikinimu ir turto konfiskavimu.

      Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      3 savaitės ago

      >Gintaras
      Su tuo dera sutikti, kadangi objektyvios mūsų tautos istorijos knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 91 p. greta R. Ozolo yra įdėta ir prof. dr. V. Landsbergio nuotrauka su užrašymu “Pirmasis Atkurtos Lietuvos valstybės vadovas”. Dėkoju.

      Atsakyti
  12. Bet... says:
    3 savaitės ago

    Kodėl ginamas Monikos, o ne Arvydo žodis?
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos-lietuvos-zinios/kodel-ginamas-monikos-o-ne-arvydo-zodis/

    Atsakyti
  13. Jonas says:
    3 savaitės ago

    Paskaičius komentarus, darosi apmaudu, kad kartojama kenksmingos, mus griaujančios mintys apie tai, kad tas buvo sąjūdietis, anas buvo komunistas, sąjūdžiui ir Lietuvai netinkantis. Tuomet, 1991m. kruvinomis sausio dienomis kiekvienas pajutom, kad už laisvę, už valstybę kovoja visi. Nes tie tikslai visiems, visų tautybių Lietuvos piliečiams yra tinkami. Nesvarbu ir valstybei, kas už ją kovoja, ar Jonas, ar Ivanas, ar Janas ar dar kažkas. Jjeigu dabar kažkas tą principą pamiršęs arba jį ignoruoja iš nežinojimo ar žinodamas, tai tas labai klysta ir valstybę griauja. Taisyklė, kad -stiprybė vienybėje–sena kaip žmogus. Bet mus, sąjūdžio laikų lygius piliečius supriešino velniškas turtėjimo gabšumas bei tam tikslui griaujam valstybė. Juk buvęs Lietuvos socialistinis–visuomeninis ūkis ir santykiai buvo sugriautas visisškai. Dabartiniai įvairūs judėjimai ir demonstracijos, paslėptos po visad mažo atlyginimo uždanga, atlieka tokį patį, valstybę skaldantį ir griaufabtį veiksmą, kaip ir tai, kad komunistai buvo sąjūdžio priešai.

    Atsakyti
    • +++ says:
      3 savaitės ago

      Jei Sąjūdžio mitinge būtų milijoninės minios paklausę ar, atgavus nepriklausomybę, turėtume nugriauti Salomėjos Nėries paminklą, ką žmonės būtų atsakę ?

      Atsakyti
    • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
      3 savaitės ago

      Jonai,
      Tauta skurdinama siekiant nužudymo, Lietuva naikinama nuo jekatrinos II laikų iki dabar apart privalomojo atstatymo nuo 1918 vasario 16 ir už tokius sunkius padarinius Tautai bei Lietuvai yra atsakingi visų bolševikinių partijų seimagyviai ir visi sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai.
      ________________________
      – Vadovaujantis išmintimi, gerbiant karalių Gediminą, vadovaujantis Vasario 16 signatarų valia, ruoškimės LDK Lietuvos (monarchinės) valstybės atstatymui, kad Tauta atsigautų, kad Lietuva taptų pavyzdingiausia valstybe pasaulyje.
      – 1918 vasario 16, Lietuvos taryba paskelbė a_t_s_t_a_t_a_n_t_i nepriklausomą Lietuvos valstybę (LDK) ir buvo pradėtas a_t_s_t_a_t_y_m_a_s, kai 1918 liepos 11 Lietuvos Valstybės Taryba paskelbė Lietuvą konstitucine monarchija, bet 1918 lapkričio 2 Lietuvos Valstybės Taryba buvo bolševikų priversta atšaukti (LDK) a_t_s_t_a_t_y_m_ą ir pradėti (niekada istorijoje nebuvusios Lietuvos) bolševikinės respublikos kūrimą.

      Atsakyti
  14. Apie sutiktuves says:
    3 savaitės ago

    Vidmantas Valiušaitis. Tai buvo pirmas kartas kai pamačiau viešai iškabintą Lietuvos vėliavą
    – pozicija.org/vidmantas-valiusaitis-tai-buvo-pirmas-kartas-kai-pamaciau-viesai-iskabinta-lietuvos-veliava/
    „Buvau vakar Arvydo Juozaičio naujos knygos „Tikra Sąjūdžio istorija” pristatyme. Vyko toje pačioje Mokslų akademijos salėje, kurioje 1988 m. birželio 3 d. buvo įkurtas Sąjūdis.”

    Atsakyti
  15. juras says:
    3 savaitės ago

    prisiminkime !!!!! ir perskaitykime dar karta !!!!
    A.Juozaičio straipsni „istorinė klaida“, kai jis graudinosi, jog tuometinės Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku netapo komunistų lyderis Algirdas Brazauskas, ir po to jis išdavė Sąjūdžio principus ir bendražygius …..

    Atsakyti
    • prisiminkime says:
      3 savaitės ago

      Delfi interviu 20/11/2018 m. Jakilaitis klausia Juozaicio :
      Praėjo 30 m. ir daugelis žmonių gal tikrai jau neatsimena kai kurių aplinkybių ir turbūt nemaža dalis žmonių dabar žiūri į jus ir galvoja: „tikrai, juk jis buvo Sąjūdžio lyderių – kodėl jis nėra nepriklausomybės akto signataras?“ Daug kas turbūt neatsimena jūsų apsisprendimo nekandidatuoti prieš Algirdą Brazauską. Tuo metu tai atrodė pirmiausiai labai netikėta. Kodėl jūs taip nutarėte?
      Juozaicio atsakymas:
      – Pagalvokite, kiek tų netikėtumų yra. Jūs išvardinote iš karto bent tris. Todėl, kad aš niekada nelaikiau savęs politiku, nemačiau politikoje gyvenimo prasmės. Supranti, kad kai reikia egzistenciškai spręsti kai kuriuos klausimus, tuomet turi tai daryti. Jeigu likimas būtų taip pasisukęs, kad būtume „nukirtę“ Algirdą Brazauską, o aš tai turėjau padaryti su visa Sąjūdžio jėga, tai būtų gal koks Gruzijos variantas. Su krauju, ko gero. Reikėjo daug ką spręsti. Pirmiausiai jo reikėjo Maskvoje. Ten Brazauskas vykdė pilnąją Sąjūdžio programą, darė viską, ko mes iš jo tikėjomės, buvo pakeleivis ir kovų bendražygis.
      (Delfi
      Dienos naujienos
      Lietuvoje
      2018.11.20 20:26)

      Atsakyti
      • +++ says:
        3 savaitės ago

        Dabartinis Landsbergis, atrodo, nuvairavo į švabistų pusę. Ar jis buvo vakarietiško komunizmo šalininkas dar tada abejoju. Kad bendradarbiavo su sovietų valdžia, aišku. Visi jie bendradarbiavo. Atvirų priešininkų į Sąjūdį beveik ar visai nepateko. Bet 1990-tais Lansbergio vedamas sąjūdietiškas Seimas Nepriklausomą Lietuvą atkūrė ir rusų kariuomenę išprašė. Brazauskas trypčiojo su savo ,,stepas po stepo”. Jo vadovaujamos kompartijos šūkis buvo ,,Lietuva be suvereniteto – Lietuva be ateities (bet Tarybų Sąjungos sudėtyje).

        Atsakyti
        • 3 ims pliusikams says:
          2 savaitės ago

          +++ pagaliau gauna +

          Atsakyti
    • juras says:
      3 savaitės ago

      O po dar kazkiek metu Brazauskas visgi tapo Prezidentu /Ukininku ir prasidejo Lietuvos turto “prichvatizacija”…..!!!!!!!!!
      Prie Landsbergio lietuviai bent jau gavo teise pigiai issipirkti valstybini nekilnojamaji turta kur jie daugeli metu gyveno ir bent jau sia prasme tapo Savininkai ir maziau priklausomi nuo sovietu valstybines vergijos….

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Abipus Vandenynų fragmentas
Kultūra

Dokumentinis filmas, kurį verta pamatyti

2026 01 01
Gimtoji kalba
Kalba

Išleistas 2025 metų 12-asis „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 01 01
Konservavo Andrius Salys, rest. prot. Nr. 386/22641
Istorija

Valdovų rūmų parodoje – pusfalkonečio sviedinys

2026 01 01
Kas naujo mokslo, švietimo ir sporto pasaulyje nuo 2026 m. sausio?
Lietuvoje

Kas naujo mokslo, švietimo ir sporto pasaulyje nuo 2026 m. sausio?

2026 01 01
Taupyklė
Lietuvoje

3 žingsniai, kaip išsikelti piniginius Naujųjų metų tikslus

2025 12 31
Būstas
Lietuvoje

Ką žada 2026-ieji NT rinkai?

2025 12 31
Eismo stebėsenos įrenginys
Lietuvoje

„Via Lietuva“ pristato naują įrenginį

2025 12 31
Šauktiniai
Lietuvoje

Norintiems atlikti karo tarnybą – prašymams pateikti liko kiek daugiau nei savaitė

2025 12 31

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • +++ apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • Betgi apie K. K. Urba. Lietuvos ateities disputas
  • Marija apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kokių kelionių kainų tikėtis 2026 m.?
  • Atšauktas ar nekokybiškas renginys: ką svarbu žinoti?
  • Fejerverkų spalvos: mineralai danguje ir jų pėdsakas aplinkoje
  • Dokumentinis filmas, kurį verta pamatyti

Kiti Straipsniai

Gitanas Nausėda ir Diana Nausėdienė sveikina su 2026-aisiais

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos ir ponios Dianos Nausėdienės sveikinimas Lietuvos žmonėms Naujųjų Metų proga

2026 01 01
Jonas Vaiškūnas kalba Stebykloje

J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia

2025 12 31
Apleistas pastatas („namas vaiduoklis“) – regionų tuštėjimo ir demografinių iššūkių ženklas

K. K. Urba. Lietuvos ateities disputas

2025 12 31
Kotrynos Jogailaitės dukters Izabelės (1564-1566) palaidojimas Strangnas katedroje

Kokius Kotrynos Jogailaitės pėdsakus saugo Švedijos pilys?

2025 12 31
Bin-Ladenas-Putinas

S. Buškevičius. Kodėl Osamą buvo galima nudėti, o Putino – ne

2025 12 31
Tomas Baranauskas: Seime antisemitai

T. Baranauskas. Antisemitizmo plitimas Lietuvoje

2025 12 30
Vytautas Sinica, karinis poligonas

V. Sinica. Reikalingi poligonai, reikalinga pagarba

2025 12 29
Maskirovka

A. Navys, M. Sėjūnas. Neturėtume tikėti Maskvos ašaromis

2025 12 29
Stasės Vaineikienės knyga sulaukė didelio susidomėjimo Uzbekijoje

R. Garuolis. Palangiškės knyga tapo 2025 metų kultūros įvykiu Uzbekijoje

2025 12 29
Vytautas Sinica Seime aiškina kaltinimus dėl valstybinės kalbos

V. Sinica. Prieškalėdinis melas

2025 12 29

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • +++ apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • Betgi apie K. K. Urba. Lietuvos ateities disputas
  • Marija apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
  • Kęstutis K.Urba apie J. Vaiškūnas. 2026-aisiais atsigręžkime į tai, kas mus jungia
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Rytas

Sugrįžti nereikia – mes niekada iki galo nebuvome išėję

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai