Antradienis, 17 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Gruodžio 11 d. ten kur gimė Sąjūdis – Arvydo Juozaičio knygos apie Sąjūdį sutiktuvės

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2025-12-10 18:42:52
958
PERŽIŪROS
49
Arvydas Juozaitis, knyga „Tikra Sąjūdžio istorija“ (I knyga)

Arvydas Juozaitis | Alkas.lt koliažas

Gruodžio 11 d., ketvirtadienį, 18 val., Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius), istorinėje Sąjūdžio gimimo vietoje, vyks naujos filosofo, rašytojo ir humanitarinių mokslų daktaro Arvydo Juozaičio knygos „Tikra Sąjūdžio istorija“ (I knyga) pristatymas.

Gruodžio 11 d. į istorinę Sąjūdžio salę sugrįš  žmogus, sukęs šio Sąjūdžio sūkurį iš vidaus: nuo garsiąja tapusios paskaitos „Politinė kultūra ir Lietuva“ iki Sąjūdžio idėjinių gairių kūrimo.

Tai bus ne tik naujos knygos sutiktuvės – tai bus  mintinis ir jausminis sugrįžimas į pačią Atgimimo pradžią, į erdvę, kurioje 1988 m. birželio 3 d. gimė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Todėl knygos pristatymas šioje erdvėje – ne tik kultūros renginys – tai ir savotiška istorinės atminties gaivinimo apeiga, galimybė iš naujo apmąstyti, o gal ir pajusti, kokiu būdu atkuriama nepriklausomybė ir kokią kainą už tai tenka mokėti.

Sąjūdis 1988 m. Mokslų Akademijos salėje
Sąjūdis 1988 m. birželio 3 d. Mokslų Akademijos salėje | J. Česnavičiaus nuotr.

Neabejotina, kad į  šios reikšmingos knygos pristatymą ateis ir daugiau A. Juozaičio bendražygių, veikliausių ir šviesiausių visuomenininkų, tą įsimintiną 1988 birželio 3 d. šioje salėje išsirinkusių branduolį savo atstovų, kurie ir sudarė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) iniciatyvinę grupę, 1988–1991 m. tapusia tautos atgimimo judėjimo vėliavnešiu.

„Sąjūdis išsiveržė iš tautos gelmių. Jis neturėjo vadų, nes vadovavo pati tauta,“ – apie šį Lietuvos likimą lėmusį steiginį sako A. Juozaitis.

Išrinkti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai iškart po jų išrinkimo Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Mažojoje salėje. Iš kairės: Arūnas Žebriūnas, Virgilijus Čepaitis, Artūras Skučas (arčiau langų), Antanas Buračas, Bronislovas Genzelis, Bronislovas Kuzmickas, Vytautas Bubnys, Saulius Pečiulis, Algimantas Nasvytis, Alvidas Medalinskas, Kazimira Danutė Prunskienė, Vytautas Radžvilas, ne narys Giedrius papinigis, Zigmas Vaišvila, Romualdas Ozolas, Arvydas Juozaitis, Gintaras Songaila, ne nariai Jonas Vaiškūnas ir Daiva Prakopimaitė (vėliau Penkauskienė). 1988 m. birželio 3 d.
Išrinkti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai iškart po jų išrinkimo Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Mažojoje salėje. Iš kairės: Arūnas Žebriūnas, Virgilijus Čepaitis, Artūras Skučas (arčiau langų), Antanas Buračas, Bronislovas Genzelis, Bronislovas Kuzmickas, Vytautas Bubnys, Saulius Pečiulis, Algimantas Nasvytis, Alvidas Medalinskas, Kazimira Danutė Prunskienė, Vytautas Radžvilas, ne narys Giedrius papinigis, Zigmas Vaišvila, Romualdas Ozolas, Arvydas Juozaitis, Gintaras Songaila, ne nariai Jonas Vaiškūnas ir Daiva Prakopimaitė (vėliau Penkauskienė). 1988 m. birželio 3 d. | LCVA, Tv.f. 22, A. Žižiūno nuotr.

A. Juozaitis ne kartą yra pabrėžęs, kad Sąjūdžio iškilimas buvo daugiau nei politinis reiškinys: „Sąjūdis buvo ne kova už valdžią, o kova už Lietuvą. Todėl jis ir buvo nenugalimas.“

A. Juozaičio „Tikra Sąjūdžio istorija“ rašyta remiantis asmene patirtimi, dienoraščiais, archyvine medžiaga ir anų metų dokumentais. Ji ne tik pristato įvykių seką, bet ir atskleidžia, kaip gimsta tautinis apsisprendimas, kokios jėgos telkia visuomenės valią, stiprina tapatybę..

Knygos turinys ir reikšmė

Knygos apimtis — 688 puslapiai, leidėjas „Obuolys“, tai pirmasis būsimos kelių tomų serijos leidinys. Šioje 1-ojoje dalyje nuosekliai pristatomi:

  • pirmieji tautos bruzdėjimo ženklai,
  • Sąjūdžio ideologinės formos ir ginčai,
  • lyderių branda ir jų atsakomybės lūžiai,
  • valstybės atgimimo psichologija ir kultūriniai impulsai,
  • įvykiai, nulėmę Lietuvos išsivadavimo kelią.

Autoriaus tonas knygoje išlieka tiek analitinis, tiek asmeniškai išgyventas. Viename iš interviu A. Juozaitis yra sakęs mintį, kuri puikiai nusako knygos paskirtį: „Kas neįvardija savo praeities, tas nevaldo savo ateities. Sąjūdžio istorija turi būti parašyta tiksliai.“

Tai kūrinys, skirtas ne tik tiems, kurie patys išgyveno 1988–1990 m. Lietuvos atgimimo laikotarpį, bet ir jaunajai kartai, kuriai Sąjūdis dažnai jau atrodo tolimas ir miglotas „projektas“.

Ši knyga – bandymas grąžinti istoriniam Sąjūdžiui gyvastį, atskleisti jo esmę atkuriant tikrą, betarpišką laiko ir erdvės vaizdą, slypintį po įvairių vėlesnių interpretacijų luobu. 

A. Juozaičio knyga „Tikra Sąjūdžio istorija“ ypatingai svarbi yra šiandien, kai viešojoje erdvėje atgyja ginčai dėl Sąjūdžio vaidmens, politinių sprendimų ir lyderystės, o istorijos interpretavimas tampa geopolitinių įtampų dalimi.

Pristatoma pirmoji knyga (numatoma išleisti mažiausiai dar 2) apima laikotarpį nuo 1987 m. rugpjūčio iki 1988 m. rugpjūčio — svarbiausius metus, kai tautos viduje iškilo Atgimimo judėjimas, pakeitęs Lietuvos likimą.

Knygą pristatys pats jos autorius Arvydas Juozaitis. Renginio dalyviai galės įsigyti knygą prieš renginį ir po jo.

Renginio rengėjas – Lietuvos mokslų akademijos skyrius „Mokslininkų rūmai“.

 

1 of 5
- +

1.

2.

3.

4.

5.

Alkas.lt nuotr.
Alkas.lt nuotr.

Ką tik paaiškėjo, kad A. Juozaičio knyga nebus pristatyta 2026-ųjų metų knygų mugėje. Knygų mugės rengėjai atsisakė šios knygos pristatymo…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Knygos „Nenugalimos karūnos“ sutiktuvės Istorinėje prezidentūroje
  2. „Neatsakyti Visatos ir gyvybės raidos klausimai“: knygos sutiktuvės ir mokslinės įžvalgos
  3. Akademikės Viktorijos Daujotytės knygos „Smulkioji lituanistika“ sutiktuvės
  4. A. Juozaitis oficialiai paskelbė, kad dalyvaudamas Prezidento rinkimuose telks naują Sąjūdį
  5. Seime vyks susitikimas-diskusija su Sąjūdį įamžinusiais fotografais ir žurnalistais
  6. M. Puidokas. Traukime Lietuvą iš pasiekto dugno – junkimės į naują sąjūdį
  7. Pristatytas knygos „Dhammapada: mokymo pėdos“ kritinis vertimas iš pali kalbos
  8. A. Juozaitis. Sąjūdis: 1990 ir 2019 metai. Valdžia neturi gadinti
  9. Z. Vaišvila. Kur mus vedate?
  10. V. Jencius-Butautas. Ar dar ne laikas  parodyti, kur yra Vytauto Didžiojo palaikai Vilniaus Katedroje?
  11. Mokslų akademijoje vyks konferencija apie J.Marcinkevičių ir pastangas išsaugoti valstybinį mąstymą
  12. Po 30-ties metų: Sąjūdžio įkūrėjai apie praeitį ir dabartį (nuotraukos, video)
  13. Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą
  14. Seime – konferencija apie okupuoto Vilniaus gyvenimą 
  15. Išleista atsiminimų knyga apie J. A. Krikštopaitį

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 49

  1. Budweiser says:
    2 mėnesiai ago

    ” „Sąjūdis išsiveržė iš tautos gelmių. Jis neturėjo vadų, nes vadovavo pati tauta,“ – apie šį Lietuvos likimą lėmusį steiginį sako A. Juozaitis. ” Šaunu, kilnu, dvasinga. Bet : kaip suprasti jo sakymą, kai jis buvo LTSR partijos sekretoriaus Brazausko patarėjas, Lietuvių tauta yra tokia sena, kad laikas jai mirti ?

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      2 mėnesiai ago

      Sąjūdyje visi ėjo kartu. Dabar čia visi susiskirstė į partijėles ir pliekiasi.

      Atsakyti
      • Mikabalis says:
        2 mėnesiai ago

        Derėtų ir Alkui patransliuoti arba nors įrašą parodyti internetu.

        Atsakyti
    • Tikėkimės - says:
      2 mėnesiai ago

      ateis laikas, ir gal būt tokio jo poelgio priežastis išaiškės. Tik jau ne visi sulauksime.

      Atsakyti
  2. Budweiser says:
    2 mėnesiai ago

    Susimąsčiau, aš nįstengiu prisiminti kur, kada jis taip pasakė. Todėl atsiįmu savo žodžius. Šiap, tai jis protinas žmogus, tokių maža Lietuvoje. Manau, jog tas pasakymas išsprūdo netyčia. Sąjūdis neturėjo tikslo Lietuvai paskirti lėtinę autonaziją, ją vykdo kiti.

    Atsakyti
  3. Jonas says:
    2 mėnesiai ago

    Juozaitis, Ozolas, Radžvilas ir dar kai kas, buvę žinomi sąjūdiečiai, nelabai pritapo prie naujos Lietuvos kūrimo. Ar ne todėl, kad griovėjams jie trukdė griauti ir turtėti? Žinome, kad nemažai gerų žmonių buvo sukompromituoti ir sukritikuoti bei neteko įtakos kurti teisingą valstybę.

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      2 mėnesiai ago

      >Jonas
      Man žinoma, kad aktyvūs Sąjūdžio žmones, – kas jie bebūtų, partiniai ar nepartiniai, – specialiai buvo kompromituojami jų darbo žmonių kolektyvų ir visuomenės akyse. Sunki dalia teko, pavyzdžiui, Ozolui, – kai jo sūnus po abiturientų šventimo kolektyviniame sode ėjo namo, nežinomi asmenys užmušė jį pakelyje. O, kai buvo laidotuvės, kažkas priėjo prie Ozolo ir, tylomis pasakęs: “Gal to gana bus tau?”, taip pat tylomis pasišalino. R. Ozolo nuotrauka, kaip LPS vicepirmininko, yra įdėta dviejų dalių (ofsetas + e-formatas) “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023) knygos 91 puslapyje. Dėkoju.

      Atsakyti
  4. GINTARAS says:
    2 mėnesiai ago

    Aktyviausi kuriant Sąjūdį buvo Vytautas Landsbergis, Zigmas Vaišvila, Alvydas Medalinskas, Arvydas Juozaitis, Romualdas Ozolas, Justinas Marcinkevičius

    Atsakyti
    • Naivus klausimas says:
      2 mėnesiai ago

      Landzbergis prisišliejo vėliau, jo pradžioje nebuvo. Tai vienas iš tų, kurie prisilipdė, ir su kgb pavedimu ir stogu. Taip sąjūdį perėmė kgb.

      Atsakyti
      • Miunchauzenas says:
        2 mėnesiai ago

        Jo, pirma buvo Gorbis! Bolševikų partijos viršūnėlė Maskvoje, o ne Juozaitis.

        Atsakyti
        • Vladimiras Uljanovas says:
          2 mėnesiai ago

          Nam nado čužymi rukami, nečiajenno tolknūt padajuščevo čelovieka.

          Atsakyti
    • P.Skutas says:
      2 mėnesiai ago

      Su Laisvos, nuo Maskvos nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo didesne ar mažesne viltimi paslėpta širdyje sovietmečiu gyveno didžioji tautos dalis. Gorbačiovo 1985 metais paskelbtas persitvarkymas suteikė nuomonių ir veikimo iniciatyvų laisvę. Tuo Lietuvoje buvo pasinaudota ir nuo 1987 metų rudens Vilniuje jau vyko viešos diskusijos dėl Lietuvos ūkinės, kultūrinės, meno, mokslo, tautinės laisvės reikalų. Jos vyko Mokslų Akademijos, “Žinijos” draugijos, Kultūros ir meno darbuotojų, Verkių rūmų salėse. Taip Mokslų Akademijos salėje 1988 m. birželio 3 d. viename iš organizuojamų diskusijų renginių buvo įkurta Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio Iniciatyvinė grupė, kuri paragino tokiu būdu kurti Sąjūdžio grupes visoje Lietuvoje savo gyvenamose vietose, darbovietėse ir apie jų įkūrimą pranešti Lietuvos Sąjūdžio Iniciatyvinei grupei. Tas žinias visai Lietuvai skelbė Lietuvos radijo ir TV komitete įsikūrusi jos darbuotojų Iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Taip per pora mėnesių radosi Sąjūdis visoje Lietuvoje.
      Kad jį kuriant būtų prisidėjęs Landsbergis, tokių duomenų viešumoje girdėti neteko. Netgi į Sąjūdžio Iniciatyvinę grupę Birželio 3-iąją buvo išrinktas jam nedalyvaujant. Regis, nedalyvavo jis ir pirmuose Iniciatyvinės grupės posėdžiuose, apie save kaip sąjūdininką pareiškė tik Melioracijos institute vykusiame Iniciatyvinės grupės susitikime su visuomene. Tautos disidentinėje veikloje jo dalyvavimo taip pat nesigirdėjo. Taigi priskirti jį prie aktyviausių, kuriant Sąjūdį, nebūtų teisinga. Veikiau matyčiau jį kaip prisišliejusį prie jau besiritančios tautos Sąjūdžio bangos.

      Atsakyti
      • P.Skutui says:
        2 mėnesiai ago

        Gal tai padės atšviežinti tamstos atmintį ? ” Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai: R.Adomaitis, V.Bubnys,J.Bulavas………B.Kuzmickas, V.Landsbergis, B.Leonavičius……….Z.Vaišvila, A.Žebriūnas “vle.lt/straipsnis/sajudis/ , taip pat lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvos_Persitvarkymo_Sąjūdis

        Atsakyti
        • P.Skutas says:
          2 mėnesiai ago

          Be cinizmo, kaip ir neturite ką pasakyti…

          Atsakyti
          • >P.Skutas says:
            2 mėnesiai ago

            V.Landsbergis buvo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys nuo pat jos išrinkimo Lietuvos Mokslų akademijos salėje 1988-06-03 – taip parašyta Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje.

          • P.Skutas says:
            2 mėnesiai ago

            O kur pasakyta kitaip?

        • +++ says:
          2 mėnesiai ago

          Kai kuriuos Iniciatyvinės grupės narius salė siūlė jiems nedalyvaujant. Organizatoriai jiems skambino ir klausė ar jie sutinka.

          Atsakyti
          • P.Skutas says:
            2 mėnesiai ago

            Renkant Iniciatyvinę grupę skambinta ar neskambinta į ją renkamiems asmenims kaip ir nebuvo labai svarbu. Jos dydis nebuvo apibrėžtas. Kas nesutiks galės nedalyvauti. Vykstant Grupės rinkimui jokių skambinimų asmenims dėl sutikimų nebuvo. Beje, pats rinkimas vyko diskusiją vedusiam akademikui E. Vilkui nesutinkant, kad tai vyktų.
            Taip, A.Medalinskas skaitydamas iš su Z. Vaišvila atsineštų popierių siūlomų asmenų pavardes sakė, kad jis skambino dėl sutikimo, bet, regis tik dėl Kaušpėdo, kurio koncertas tuo metu vyko Sporto rūmuose. Kiti, kaip Petkevičius, kuris, beje, tuo metu viešėjo Amerikoje, kardinolas Sladkevičius, kuris nedalyvavo, gali būti, kad buvo išrinkti kaip visuomenėje žinomi žmonės, jų neatsiklausus. Kaip žinoma, Sladkevičius Iniciatyvinės grupės darbe nedalyvavo. Įsiminė dar J.Marcinkevičius, kuris sakėsi turįs daug darbų ir todėl nelabai turėtų laiko prisidėti prie grupės veiklos, tačiau salė buvo “už”. Buvo siūlomi ir asmenys iš salės. Pagal tuos pasiūlymus galėjo būti susibūrime nedalyvavę, bet išrinkti kaip viešai žinomi meno sričių asmenys, kaip pvz., R.Adomaitis, B.Leonavičius, V.Landzbergis. Buvo vienas, kuris pats save pasisiūlė ir sakė norįs, kad būtų jam pavesta rūpintis pradėto nacionalinio stadiono statyba, tačiau salė už jį nebalsavo. Stadionas iki šiol nepastatytas.
            Tai tiek, kiek plačiau apie Iniciatyvinės grupės rinkimo realijas.

        • Naivus klausimas says:
          2 mėnesiai ago

          Na, Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje buvo ne vienas kgb’istas.

          Atsakyti
          • P.Skutas says:
            2 mėnesiai ago

            Gali būti, kad jų buvo, bet jie tada veikė už “perestroiką”.Taigi buvusi KGB veikla Gorbačiovo metais buvo nusodinta.
            Antai, Lietuvos KGB vadas Eismantas, kai tik pagrasino, kad jei Sąjūdžio Inciatyvinė grupė nesiliaus veikusi, tai bus susemta, tuojau buvo pakeistas kitu.

    • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
      2 mėnesiai ago

      Gintarai,
      1996 birželio 20, seime, Romualdas Ozolas ir Vytautas Landsbergis balsavo už konstitucijos 47 straipsnio keitimą (žemės tema) užsienio subjektų naudai.
      2003 sausio 23, seime, Alvydas Medalinskas ir Vytautas Landsbergis balsavo už konstitucijos 47 straipsnio keitimą. Tai yra balsavo už bemaž didžiausios klastotojų aferos įgyvendinimą pagal klaikią idėją – žemė užsieniečiams, o ne piliečiams.

      1996 birželio 20 bei 2003 sausio 23, buvo suklastotas konstitucijos 47 straipsnis (žemės tema) užsienio subjektų naudai, pažeidžiant konstitucijos 153 straipsnio (bei kitų) nuostatą.

      Atsakyti
      • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
        2 mėnesiai ago

        2003 sausio 23, seime s_u_k_l_a_s_t_o_j_u_s 47 straipsnį, naujo pavyzdžio konstitucijos knygelėje nebėra konstitucinės nuostatos buvusio tokio sakinio – “Žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei.”
        Vadovaujantis naujausio pavyzdžio s_u_k_l_a_s_t_o_t_o_s konstitucijos knygele yra panaikinta žemės priklausomybė valstybei ir piliečiams, leidžiant užsienio subjektams įsigyti (sukčiavimo būdu pasisavinti) Lietuvos žemę.
        Katastrofa

        Citata
        „Bemaž trečdalį Lietuvos žemių yra supirkę užsienio fondai. Aš pats nuomojuosi dalį žemės ūkininkavimui iš vokiškų fondų.“ (Lietuvos ūkininkas – milijonierius)
        Kitų šaltinių teigimu, gerokai daugiau Lietuvos žemių yra pasisavinę užsienio subjektai – sukčiai.
        Tikrovėje nežinia ir todėl reikia skelbti registrų centro skaičius.

        Atsakyti
  5. Milda says:
    2 mėnesiai ago

    Neabejoju, kad tai vertinga knyga apie teisingą Sąjūdžio pradžią, be pagražinimų. Bus įdomu paklausyti ir paskaityti. Ačiū darbščiam autoriui.

    Atsakyti
  6. Jonas Vaiškūnas says:
    2 mėnesiai ago

    Ką Tu apie tai išmanai.

    Atsakyti
  7. step by step atgal i ruskiu vergija says:
    2 mėnesiai ago

    Vaiskuno cenzura vel dirba virsvalandzius :
    jokios kritikos juozaiciui nepraleidzia …
    ponelis brazauskas dziaugiasi pragare ,jo bendrazygis tesia “ step by step”darba….bevaisi
    darba jokiu budu neistrukti is ruskiu vergijos…

    Atsakyti
    • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
      2 mėnesiai ago

      Taip, čia yra blokuojamos žinios apie tiesą (apie Lietuvos priešus).

      Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      2 mėnesiai ago

      >Step by step
      Skaičiau Brazausko pasakymą, kad centro iš KGB valdymą Lietuvoje jis buvo perėmęs į savos rankas. To išdavoje antrasis LKP sekretorius (pavardės neprisimenu, bet jis buvo dar prieš Beriozovą), nepavykus sukontroliuoti padėtį, buvo iškviestas Maskvon pasiaiškinti. Tačiau, einant per tiltą, persisvėrė jis per turėklą, įkrito upėn ir netyčia prigėrė – štai taip šio žmogaus pasiaiškinimas buvo įvertintas Kremliuje.

      Atsakyti
  8. Kalava says:
    2 mėnesiai ago

    Kiekvienam Sąjūdyje dalyvavusiam žmogui yra atskira, jam pačiam žinoma tų laikų istorija, kurios jis iki mirties valandos neužmirš. Aš Sąjūdžio veikloje dalyvavau provincijoje, čia irgi vyko daug keistų dalykų. Paskui valdžion prasibrovė tie, kurie pavojaus akimirkomis laikėsi labai santūriai, bet vos tik pavojus atslūgo, tada jie visus mus, pagrindinius aktyvistus, dailiai nustūmė į šalį, o patys griebė įtakingus postus. Kai kurie iš jų ir dabar tebesilaiko valdžioje, arba į ją prastūmė savo gimines arba gerus draugus. Tokia štai tiesa. Jeigu ją paskelbtume viešai, būtume pavadinti vatnikais ir ruskių pakalikais.

    Atsakyti
  9. Budweiser says:
    2 mėnesiai ago

    Manau jo čia vertėtų pasidomėti kaip vyko Afrikos išsivadavimas iš vergovės. Kaži ar rasit daug skirtumų …. į valdžią buvo visvien gražinti vergvaldžių atstovai….tik jau po Laisvės vėliava. Skirtumas tik tas, kad pasikeitė vergvaldys. Bet: ar tikrai pasikeitė…. gal tik pasikeitė jo pavidalas ?

    Atsakyti
  10. Arvydas Juozaitis, Rimvydas Paleckis (Lietuvos ryto TV) says:
    2 mėnesiai ago

    Kiek laisvės laisvoj Lietuvoj, pone Arvydai Juozaiti?
    youtube.com/watch?v=6g6KCwkbGKo

    Atsakyti
  11. Tomas Jakutis says:
    2 mėnesiai ago

    Bent kiek mastančiam žmogui aišku, jog realios Sąjūdžio istorijos neįmanoma parašyti kol KGBistai užslaptinti. Nė vienas kgbistas nebuvo tikras dėl kitų sąjūdiečių – kas kgbistas, o kas ne.
    Man kelia kreivą šypseną jog praktiškai visi žmonės, apie kuriuos Juozaitis tik kada teigiamai atsiliepia – yra TSKP nariai. Kaip taisyklė. Knygoje paminėjo visuomenei dar nežinomą iniciatyvinės grupės narį Liudą Truską, teigiamai atsiliepė apie jį – ir tas pasirodo 30-ies nesulaukęs jau buvo TSKP narys.

    Atsakyti
  12. GINTARAS says:
    2 mėnesiai ago

    Jeigu ne gerbiamas Vytautas Landsbergis, tai šiandien neturėtume taip išsvajotos Lietuvos nepriklausomybės! Jis buvo Sąjūdžio varomąja jėga! Amžina pagarba Profesoriui!!!

    Atsakyti
    • juras says:
      2 mėnesiai ago

      Labai teisingai parasyta , jeigu brazausko ,juozaicio ir kitu sajudzio komunistu ir slaptu kgbistu taktika butu nugalejusi …Sovietu(rusu) sajunga butu pavirtusi i kazkokia respubliku konfederacija …
      su siek tiek daugiau laisviu , bet ne Laisvomis valstybemis ….bet dekui Dievui , V.Landsbergio sajudzio frakcija turejo Drasos ir Valios deklaruoti
      Lietuvos valstybes visiska ir teiseta atsiskirima nuo
      nuo sitos Blogio imperijos ….ir tai paskatino visas kitas respublikas sekti musu pavyzdziu ….
      taip Ladsbergio vadovaujamas sajudzio sparnas
      ir sugriove Sovietu blogio imperija ….jeigu Juozaicio/brazausko frakcija butu nugalejusi … mes ir siandien butume Rusisko fasismo Blogio imperijos
      dalimi ….ir manau reikia ypatingai prisiminti Kauno sajudzio veikejus!!!, kurie reme Vytauta Landzbergi ir jo bekomromisine taktika ….o juozaiciai …kas jie
      tik plepalu skleidejai ….o gal ir dar blogiau …

      Atsakyti
      • Naivus klausimas says:
        2 mėnesiai ago

        Jis sugriovė Sovietų sąjungą? Tik durnoje beretinėje galvoje tokios mintys randa vietą.

        Atsakyti
    • amen says:
      2 mėnesiai ago

      Amen tikra teisybe !

      Atsakyti
    • juras says:
      2 mėnesiai ago

      asmenine juozaicio biografija iki sajudzio gal ir idomi ,bet po to kai jis tapo brazausko taktikos pasekejas …ir iki dabar tai tik apgailetina tragedija…kuri vis dar nesibaigia ….patetiskas likimas…o kodel Vaiskunas ji taip myli ?

      Atsakyti
    • Naivus klausimas says:
      2 mėnesiai ago

      Jis yra didžiausia Lietuvos nelaimė, Lietuvą iki šiol apraizgiusio kgb voratiklio šerdis.

      Atsakyti
    • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
      2 mėnesiai ago

      Gintarai,
      2003 sausio 23-iosios bei 1996 birželio 20-osios aferistų bendrininkui (konstitucijos 47 straipsnio klastotojui) Vytautui Landsbergiui dera pati didžiausia bausmė – tremtis iš Lietuvos su Lietuvos pilietybės panaikinimu ir turto konfiskavimu.

      Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      2 mėnesiai ago

      >Gintaras
      Su tuo dera sutikti, kadangi objektyvios mūsų tautos istorijos knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 91 p. greta R. Ozolo yra įdėta ir prof. dr. V. Landsbergio nuotrauka su užrašymu “Pirmasis Atkurtos Lietuvos valstybės vadovas”. Dėkoju.

      Atsakyti
  13. Bet... says:
    2 mėnesiai ago

    Kodėl ginamas Monikos, o ne Arvydo žodis?
    – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos-lietuvos-zinios/kodel-ginamas-monikos-o-ne-arvydo-zodis/

    Atsakyti
  14. Jonas says:
    2 mėnesiai ago

    Paskaičius komentarus, darosi apmaudu, kad kartojama kenksmingos, mus griaujančios mintys apie tai, kad tas buvo sąjūdietis, anas buvo komunistas, sąjūdžiui ir Lietuvai netinkantis. Tuomet, 1991m. kruvinomis sausio dienomis kiekvienas pajutom, kad už laisvę, už valstybę kovoja visi. Nes tie tikslai visiems, visų tautybių Lietuvos piliečiams yra tinkami. Nesvarbu ir valstybei, kas už ją kovoja, ar Jonas, ar Ivanas, ar Janas ar dar kažkas. Jjeigu dabar kažkas tą principą pamiršęs arba jį ignoruoja iš nežinojimo ar žinodamas, tai tas labai klysta ir valstybę griauja. Taisyklė, kad -stiprybė vienybėje–sena kaip žmogus. Bet mus, sąjūdžio laikų lygius piliečius supriešino velniškas turtėjimo gabšumas bei tam tikslui griaujam valstybė. Juk buvęs Lietuvos socialistinis–visuomeninis ūkis ir santykiai buvo sugriautas visisškai. Dabartiniai įvairūs judėjimai ir demonstracijos, paslėptos po visad mažo atlyginimo uždanga, atlieka tokį patį, valstybę skaldantį ir griaufabtį veiksmą, kaip ir tai, kad komunistai buvo sąjūdžio priešai.

    Atsakyti
    • +++ says:
      2 mėnesiai ago

      Jei Sąjūdžio mitinge būtų milijoninės minios paklausę ar, atgavus nepriklausomybę, turėtume nugriauti Salomėjos Nėries paminklą, ką žmonės būtų atsakę ?

      Atsakyti
    • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
      2 mėnesiai ago

      Jonai,
      Tauta skurdinama siekiant nužudymo, Lietuva naikinama nuo jekatrinos II laikų iki dabar apart privalomojo atstatymo nuo 1918 vasario 16 ir už tokius sunkius padarinius Tautai bei Lietuvai yra atsakingi visų bolševikinių partijų seimagyviai ir visi sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai.
      ________________________
      – Vadovaujantis išmintimi, gerbiant karalių Gediminą, vadovaujantis Vasario 16 signatarų valia, ruoškimės LDK Lietuvos (monarchinės) valstybės atstatymui, kad Tauta atsigautų, kad Lietuva taptų pavyzdingiausia valstybe pasaulyje.
      – 1918 vasario 16, Lietuvos taryba paskelbė a_t_s_t_a_t_a_n_t_i nepriklausomą Lietuvos valstybę (LDK) ir buvo pradėtas a_t_s_t_a_t_y_m_a_s, kai 1918 liepos 11 Lietuvos Valstybės Taryba paskelbė Lietuvą konstitucine monarchija, bet 1918 lapkričio 2 Lietuvos Valstybės Taryba buvo bolševikų priversta atšaukti (LDK) a_t_s_t_a_t_y_m_ą ir pradėti (niekada istorijoje nebuvusios Lietuvos) bolševikinės respublikos kūrimą.

      Atsakyti
  15. Apie sutiktuves says:
    2 mėnesiai ago

    Vidmantas Valiušaitis. Tai buvo pirmas kartas kai pamačiau viešai iškabintą Lietuvos vėliavą
    – pozicija.org/vidmantas-valiusaitis-tai-buvo-pirmas-kartas-kai-pamaciau-viesai-iskabinta-lietuvos-veliava/
    „Buvau vakar Arvydo Juozaičio naujos knygos „Tikra Sąjūdžio istorija” pristatyme. Vyko toje pačioje Mokslų akademijos salėje, kurioje 1988 m. birželio 3 d. buvo įkurtas Sąjūdis.”

    Atsakyti
  16. juras says:
    2 mėnesiai ago

    prisiminkime !!!!! ir perskaitykime dar karta !!!!
    A.Juozaičio straipsni „istorinė klaida“, kai jis graudinosi, jog tuometinės Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku netapo komunistų lyderis Algirdas Brazauskas, ir po to jis išdavė Sąjūdžio principus ir bendražygius …..

    Atsakyti
    • prisiminkime says:
      2 mėnesiai ago

      Delfi interviu 20/11/2018 m. Jakilaitis klausia Juozaicio :
      Praėjo 30 m. ir daugelis žmonių gal tikrai jau neatsimena kai kurių aplinkybių ir turbūt nemaža dalis žmonių dabar žiūri į jus ir galvoja: „tikrai, juk jis buvo Sąjūdžio lyderių – kodėl jis nėra nepriklausomybės akto signataras?“ Daug kas turbūt neatsimena jūsų apsisprendimo nekandidatuoti prieš Algirdą Brazauską. Tuo metu tai atrodė pirmiausiai labai netikėta. Kodėl jūs taip nutarėte?
      Juozaicio atsakymas:
      – Pagalvokite, kiek tų netikėtumų yra. Jūs išvardinote iš karto bent tris. Todėl, kad aš niekada nelaikiau savęs politiku, nemačiau politikoje gyvenimo prasmės. Supranti, kad kai reikia egzistenciškai spręsti kai kuriuos klausimus, tuomet turi tai daryti. Jeigu likimas būtų taip pasisukęs, kad būtume „nukirtę“ Algirdą Brazauską, o aš tai turėjau padaryti su visa Sąjūdžio jėga, tai būtų gal koks Gruzijos variantas. Su krauju, ko gero. Reikėjo daug ką spręsti. Pirmiausiai jo reikėjo Maskvoje. Ten Brazauskas vykdė pilnąją Sąjūdžio programą, darė viską, ko mes iš jo tikėjomės, buvo pakeleivis ir kovų bendražygis.
      (Delfi
      Dienos naujienos
      Lietuvoje
      2018.11.20 20:26)

      Atsakyti
      • +++ says:
        2 mėnesiai ago

        Dabartinis Landsbergis, atrodo, nuvairavo į švabistų pusę. Ar jis buvo vakarietiško komunizmo šalininkas dar tada abejoju. Kad bendradarbiavo su sovietų valdžia, aišku. Visi jie bendradarbiavo. Atvirų priešininkų į Sąjūdį beveik ar visai nepateko. Bet 1990-tais Lansbergio vedamas sąjūdietiškas Seimas Nepriklausomą Lietuvą atkūrė ir rusų kariuomenę išprašė. Brazauskas trypčiojo su savo ,,stepas po stepo”. Jo vadovaujamos kompartijos šūkis buvo ,,Lietuva be suvereniteto – Lietuva be ateities (bet Tarybų Sąjungos sudėtyje).

        Atsakyti
        • 3 ims pliusikams says:
          2 mėnesiai ago

          +++ pagaliau gauna +

          Atsakyti
    • juras says:
      2 mėnesiai ago

      O po dar kazkiek metu Brazauskas visgi tapo Prezidentu /Ukininku ir prasidejo Lietuvos turto “prichvatizacija”…..!!!!!!!!!
      Prie Landsbergio lietuviai bent jau gavo teise pigiai issipirkti valstybini nekilnojamaji turta kur jie daugeli metu gyveno ir bent jau sia prasme tapo Savininkai ir maziau priklausomi nuo sovietu valstybines vergijos….

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

LNM Vilniaus knygų mugėje
Kultūra

LNM Vilniaus knygų mugėje: nauji leidiniai, interaktyvios patirtys ir žvilgsnis į istoriją šiandien

2026 02 16
Miškų kirtimas
Gamta ir ekologija

T. Tomilinas: Ruošiamės galutiniam ir lemiamam mūšiui dėl to, kaip bus valdomi ir tvarkomi Lietuvos miškai

2026 02 16
Vasario 16-osios eitynės | J. Česnavičiaus nuotr.
Pilietinė visuomenė

Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje

2026 02 15
Vasario 16-oji Kaune
Istorija

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė

2026 02 15
Grenlandija, Russello ledynas 2007
Gamta ir ekologija

Keimai – Lietuvos kalvos, iš pradžių buvusios ežerų dugnais

2026 02 14
KTU sukonstruoti perovkitiniai saulės elementai
Energetika

KTU mokslininkai kuria radiacijai atsparius saulės elementus mažiesiems palydovams

2026 02 14
Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo
Istorija

Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo

2026 02 14
Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai
Kalba

Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

2026 02 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mario Nawfal apie „Epšteino failai“: pasaulinės bylos šešėlis krinta ir Lietuvon
  • Stebina apie LNM Vilniaus knygų mugėje: nauji leidiniai, interaktyvios patirtys ir žvilgsnis į istoriją šiandien
  • Stebina apie I. Vasinauskaitė. Tiesiog… ačiū, Arvydai!
  • +++ apie V. Sutkus. Chaoso agentas Volandas Trampas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Juoku gydantis Užgavėnių šėlsmas Vilniuje
  • I. Vasinauskaitė. Tiesiog… ačiū, Arvydai!
  • Naudotas elektromobilis: kaip įvertinti ir į ką atsižvelgti prieš perkant
  • V. Sutkus. Chaoso agentas Volandas Trampas

Kiti Straipsniai

Arvydas Juozaitis pristato savo knygą Šiausliuose

I. Vasinauskaitė. Tiesiog… ačiū, Arvydai!

2026 02 16
Donaldas Trampas Maskvos ir Niujorko bokštų fone

V. Sutkus. Chaoso agentas Volandas Trampas

2026 02 16
Marius Kundrotas

M. Kundrotas. Persirgti marginalizmu

2026 02 16
Vasario 16-osios eitynės | J. Česnavičiaus nuotr.

Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje

2026 02 15
Markas Rubijas Miuncheno saugumo konferencijoje sako kalbą

M. Rubijas. Negalime vadinamosios pasaulinės tvarkos toliau kelti aukščiau gyvybinių mūsų tautų interesų

2026 02 15
Skvernelis ir Starkevičius

Valstybinė korupcija? Kas iš tikrųjų valdo Lietuvą?

2026 02 15
Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)

Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)

2026 02 15
Vytautas Jonas Juška

V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose

2026 02 15
Kastytis Braziulis už nugaros Lieytuvos apybraižods...

K. Braziulis. Didžioji geopolitika be iliuzijų: kas iš tikrųjų vyksta ir kur stovi Lietuva?

2026 02 15
Aleksandras Nemunaitis Europos parlamento salė balsavimas

A. Nemunaitis. Ar Europos parlamentas peržengė ribą?

2026 02 14

Skaitytojų nuomonės:

  • Mario Nawfal apie „Epšteino failai“: pasaulinės bylos šešėlis krinta ir Lietuvon
  • Stebina apie LNM Vilniaus knygų mugėje: nauji leidiniai, interaktyvios patirtys ir žvilgsnis į istoriją šiandien
  • Stebina apie I. Vasinauskaitė. Tiesiog… ačiū, Arvydai!
  • +++ apie V. Sutkus. Chaoso agentas Volandas Trampas
  • Rimgaudas apie Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Rytas

Sugrįžti nereikia – mes niekada iki galo nebuvome išėję

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai