Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas dalyvavo nuotoliniame susitikime su eurokomisaru Andriumi Kubiliumi. Pokalbio dėmesio centre – rytinės ES ir NATO sienos stiprinimas, taip pat parama Ukrainai.
Ministras pabrėžė, kad besitęsiantys kontrabandinių balionų ir dronų incidentai rodo būtinybę stiprinti oro gynybos ir sienos apsaugos pajėgumus, tačiau tai negali apsiriboti nacionalinėmis tiesioginę grėsmę patiriančių valstybių pastangomis.
„ES ir NATO rytinio flango apsauga išlieka absoliučiu prioritetu. Meteorologinių balionų ir dronų incidentai tik patvirtina, kad grėsmės evoliucionuoja, todėl turime veikti koordinuotai. Vertinu Europos Komisijos pastangas spartinti Rytų Europos sienos gynybos stiprinimą. Lietuva kartu su Baltijos šalimis ir Lenkija rengia bendrą projektą, kuriuo sieksime EDIP finansavimo kontrmobilumo ir kovos su bepiločiais pajėgumams stiprinti“, – kalbėjo ministras R. Kaunas.
Pokalbio metu taip pat buvo aptarti karinio mobilumo klausimai. Lietuva imasi konkrečių veiksmų, siekdama integruotis į pagrindinius daugiašalius karinio mobilumo formatus, taip stiprindama savo strateginę padėtį atgrasymo ir gynybos srityje. Ministras pabrėžė, kad, siekiant stiprinti karinį mobilumą, projektų plėtros prioritetai turi atsižvelgti į NATO planus mūsų regione.
Karinis mobilumas – esminė šiuolaikinės gynybos dalis. Jis reiškia gebėjimą efektyviai, greitai ir saugiai perkelti karius, karinę techniką, ginkluotę, amuniciją ir kitus išteklius sausumos, geležinkelių, oro bei jūrų transportu. Tam būtina, kad infrastruktūra, transporto priemonės, teisiniai reguliavimai ir logistika būtų suderinti ir veiktų be trikdžių.
Diskusijoje apie paramą Ukrainai ministras patvirtino, kad Lietuva tvirtai laikosi įsipareigojimo teikti ne mažesnę nei 0,25 proc. BVP karinę paramą. R. Kaunas pasidalino savo įspūdžiais iš ką tik įvykusio vizito Kijeve ir pabrėžė būtinybę perimti Ukrainos mūšio lauke įgytą patirtį, ypač pasienio gynybinių įtvirtinimų srityje.
Parengta pagal KAM pranešimą





















Tai gal bus iš tų ES gautų lėšų atlyginta ir balionais Vilniaus prestižui dėl skrydžių sutrikdymo padaryta žala, taip pat viešbučių ir restoranų dėl to negautos pajamos.
Mano nuomone, ES čia niekuo dėta, žalą turi atlyginti Baltarusija, kurios valdžios nurodymu sutrikdyti skrydžiai į Vilnių.
Pirmyn išmušant iš BY. Kad tik nesigautų atvirkščiai.
O jei Gudai pareikalaus atlygint žalą dėl sustabdyto trąšų tranzito ?
Tai tas reikalas teisme ir Lietuvai gręsia didžiulė bauda.
Pagalvojau, gal šito kipišo su balionais tikslas (vienas iš) yra su tuo susijęs? Maždaug kaip mes čia BY mokėsime, kai jie su mumis štai kaip, balionais.