Ukraina spaudžiama dėl JAV taikos plano: Kijevas, Europa ir Vašingtonas ieško sprendimų

JAV ultimatumo šešėlis virš Kijevo

Po Vašingtono pateikto 28 punktų „taikos plano“ Kijevas atsidūrė vienoje sudėtingiausių padėčių nuo karo pradžios. JAV atstovai aiškiai nurodė, kad Ukraina turi ribotą laiką apsispręsti, o lapkričio 27-oji, JAV Padėkos diena, tapo simboline data, iki kurios JAV tikisi sulaukti patvirtintos Ukrainos pozicijos.

Amerikos kariuomenės sekretorius Danielis Driskolas skubiame susitikime Kijeve kalbėjo itin tiesmukai ir pabrėžė, kad Ukraina yra „labai blogoje padėtyje“ ir kad dabar esą yra tinkamas metas taikai. Jo nuomone, papildoma karinė ar finansinė parama nebūtinai pakeistų padėtį fronte.

Šie pasisakymai rodo naują JAV toną, kurį kai kurie analitikai aiškina kaip politinio spaudimo būdą.

Konsultacijos dėl JAV taikos plano jau prasidėjo, o derybos vyks sekmadienį

Šiandien, lapkričio 22 d., tapo aišku, kad Ukraina ir JAV jau yra pradėjusios konsultacijas dėl JAV pateikto taikos plano, tačiau pagrindinis bendras derybų etapas prasidės sekmadienį, lapkričio 23 d., Ženevoje. Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad sekmadienį Ženevoje dirbs Ukrainos, JAV ir trijų Europos valstybių – Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos (E3 formato) – atstovai.

Prezidento Volodymyro Zelenskio patvirtintai oficialiai Ukrainos derybų delegacijai vadovaus prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas. Delegacijoje taip pat dalyvaus R. Umerovas, žvalgybos vadovas Kyrylas Budanovas ir kiti nacionalinio saugumo pareigūnai.

Europos nerimas dėl susitarimo krypties

Greta JAV spaudimo didėja ir Europos valstybių nerimas dėl Vašingtono siūlomo taikos plano. Europos diplomatų vertinimu, dalis JAV pateiktų nuostatų gali tapti strategine Rusijos pergale ir įtvirtinti Maskvai palankų karo įšaldymo scenarijų.

Kai kurie pareigūnai atkreipia dėmesį, kad tikroji padėtis fronte gali būti „dar blogesnė, nei manyta anksčiau“ ir, kad JAV pasiūlytos nuostatos gali įtvirtinti Maskvai palankų karo įšaldymo scenarijų.

Šiandien, lapkričio 22 d., Johanesburge, Pietų Afrikoje, prasidėjusiame G20 viršūnių susitikime Italijos premjerė Džordžija Meloni, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas ir Europos Komisijos pirmininkė Urzula fon der Lejen aptarė, kaip suformuoti bendrą Europos poziciją dėl JAV pateikto taikos plano.

BBC teigimu, po pokalbio su Zelenskiu Didžiosios Britanijos premjeras Kiras Starmeris pranešė, kad jo nacionalinio saugumo patarėjas taip pat dalyvaus sekmadienio konsultacijose Ženevoje ir kad europinės šalys derina savo pozicijas G20 susitikimo užkulisiuose.

Buvo išreikštas nuogąstavimas, kad skubus susitarimas dėl taikos plano gali apsunkinti viso regiono saugumo perspektyvą, jeigu būtų daromos nuolaidos įteisinant Maskvos užgrobtas Ukrainos teritorijas.

Europos vadovai nedalyvaus sek­madienį prasidėsiančiose derybose Šveicarijoje, nes šiuo metu yra G20 viršūnių susitikime Johanesburge; tačiau jų atstovai (E3) dalyvaus konsultacijose Ženevoje.

Ukraina laikosi principinės pozicijos

Volodymyro Zelenskio administracija pranešė, kad Ukraina nedarys aštrių viešų pareiškimų, tačiau dirbs konstruktyviai ir profesionaliai.

Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad bet koks susitarimas turi būti garbingas ir neužbraukti Ukrainos galimybės apsiginti nuo galimo naujo agresijos etapo. Jo teigimu, taika negali reikšti valstybės pabaigos.

Kijevas aiškiai nurodo, kad derybose bus saugomi du kertiniai principai: Ukrainos suverenitetas ir Ukrainos žmonių orumas. Tai siejasi ir su vakar paskelbtu V. Zelenskio kreipimusi, kuriame jis pabrėžė, jog taika negali būti „silpniausiojo kapituliacija“.

JAV argumentai ir viešas spaudimas

Jungtinių Valstijų viceprezidentas Džei Di Vensas BBC sakė, kad JAV siekia nutraukti žudynes ir užtikrinti Ukrainai tvarią taiką. Pasak jo, dalis kritikos esą kyla dėl neteisingai suprasto plano.

Jo manymu, neįmanoma tikėtis, kad daugiau ginklų ar lėšų priartintų pergalę fronte. Visa tai rodo, kad Vašingtonas nori greito susitarimo, net jeigu Europa yra atsargesnė, o Ukraina pabrėžia, kad negalima aukoti valstybės orumo ir teritorinio vientisumo.

Taikos planą gaubiantys neaiškumai

Nors visas JAV siūlomas taikos planas iki šiol viešai nepaskelbtas, iš įvairių šaltinių matyti, kad jame gali būti numatytas dalies teritorijų pripažinimas pereinamojo statuso zonomis, ribotos saugumo garantijos ir karo veiksmų nutraukimas nepareikalaujant Rusijos pajėgų išvedimo.

Tokie plano punktai kelia nerimą tiek Kijevui, tiek Europos šalims, kurios nuogąstauja, jog taip būtų įtvirtintos dabartinės fronto linijos ir atvertas kelias naujam agresijos etapui ateityje.

Artimiausios dienos gali nulemti regiono saugumą

Šiuo metu Ukraina turi vos kelias dienas suformuoti savo galutinę laikyseną. Vašingtonas spaudžia dėl skubaus atsako, Europa siekia išlaikyti principingą liniją, o Maskva stebi procesą ir viešai reiškia susidomėjimą planu.

Ukraina dabar balansuoja tarp dviejų skirtingų pasaulio politinių vizijų. Viena jų ragina kuo greičiau pasirašyti susitarimą, net jei jis paliktų dalį problemų ateičiai, kita – ragina saugoti principus, dėl kurių ši šalis jau ketverius metus kovoja ir moka didžiausią kainą.

Sekmadienį prasidėsiančios Ukrainos, JAV ir E3 derybos Ženevoje, Europos vadovų pozicija ir tolesni Vašingtono žingsniai parodys, ar įmanoma rasti kelią, kuris nesikirstų su Ukrainos teisėtais lūkesčiais ir neužkirstų kelio tvariai taikai.

Tačiau akivaizdu viena – šiandienos sprendimai turės ilgalaikių pasekmių ne tik Ukrainai, bet ir visai Europai.

Neatsakytų klausimų dar daug, tačiau dabar labai svarbu, kad šioje neapibrėžtoje situacijoje neprapultų pagrindinė mintis: taikos siekis negali paneigti teisingumo, o derybos negali tapti silpniausiojo kapituliacija.

***

23:20 val. Straipsnis patikslintas ir papildytas žinia apie sekmadienį prasidėsiančias JAV ir Ukrainos derybas Ženevoje