Lapkričio 18 d., pirmadienį, 10 val. Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60) Seimo narys Audronius Ažubalis kartu su Valstybinės kalbos inspekcija (VKI) bei Valstybinės lietuvių kalbos komisija (VLKK) rengia konferenciją „Lietuvių kalba imigracijos kontekste“.
Renginio dalyvius sveikins Seimo narė Dalia Asanavičiūtė; pranešimus skaitys Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė; Migracijos departamento Imigracijos skyriaus vedėja Jolita Gestautaitė; Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė; Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas dr. Audrius Valotka;Inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas.
Šiemet 36-osios valstybinės kalbos statuso susigrąžinimo metinės minimos susiduriant su iššūkiais. Tik prieš kelerius metus iš darbo jėgą prarandančios šalies Lietuva tapo priimančiąja šalimi.
Užimtumo tarnybos duomenimis, liepos 1 d. Lietuvoje dirbo per 138 tūkst. trečiųjų šalių piliečių iš 132 šalių. Vienas aštriausiai visuomenėje iškylančių klausimų – atvažiavusiųjų lietuvių kalbos žinių lygis. Kaip pasiruošta mokyti atvykusius kitakalbius lietuvių kalbos pagrindų?
Šis klausimas tampa dar svarbesnis po spalio pradžioje Seimo priimtos Valstybinės kalbos įstatymo pataisos, pagal kurią nuo 2026 m. pradžios žinios tiesiogiai parduodant prekes ir teikiant paslaugas turės būti mūsų šalies valstybine kalba.
„Geopolitiniai procesai atginė į Lietuvą neįprastai gausią imigrantų bangą, kuri išryškino jų lietuvių kalbos mokymo(si) problemas – kursų finansavimo, mokymo metodikų, specialistų trūkumo, informacijos sklaidos ir pan.
Tad be galo svarbu, kad reikalavimas mokėti lietuvių kalbą koreliuotų su aiškia sistema, kur ir kaip galima jos išmokti ir gauti kalbos mokėjimo lygį patvirtinantį dokumentą“, – konferencijoje numatomas gvildenti temas įvardija VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė.
VKI viršininkas Audrius Valotka sako, kad „kalbos politika visada yra platesnių politinių procesų dalis.
Pastarųjų metų migracijos, sociolingvistiniai pokyčiai verčia mus iš naujo permąstyti Lietuvos valstybinės kalbos politiką ir neatidėlioti svarbių sprendimų“.
Lietuvių kalbos mokymo rengimo patirtimi dalinsis
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoja Sigita Bertulienė; Užsienio kalbų mokymo centro direktorė Vilija Rinkūnienė; Klaipėdos miesto tautinių kultūrų centro vadovė Jelena Butkevičienė; Klaipėdos universiteto Lituanistikos ir užsienio kalbų centro vadovė Kristina Blockytė-Naujokė; Lietuvių kalbos mokymų kitakalbiams asociacijos „Kalbu“ vadovas Paulius Zaviša.
Pabaigoje numatytos diskusijos.
Renginio metu vyks istorinių fotografijų paroda „Kalba turi Tėvynę“. Joje kelios dešimtys iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, portalo EPAVELDAS.lt atrinktų 1988 metų Lietuvos kultūrinius ir politinius įvykius atspindinčių fotografijų, kurias sukūrė žinomi šalies fotografai.
Čia bus rodomos
Stasio Adomavičiaus; Bernardo Aleknavičiaus; Juozo Bindoko; Zigfrido Jankausko; Jono Juknevičiaus; Valentino Juraičio; Viktoro Kapočiaus; Edmundo Katino; Romo Linionio; Eugenijaus Masevičiaus; Alberto Petronio; Romualdo Požerskio; Petro Prascieniaus; Vytauto Stanionio; Mečislovo Šilinsko; Algimanto Žižiūno nuotraukos.
Į renginį kviečiami savivaldybių kalbos tvarkytojai ir lietuvių kalbos kursų rengėjai.
Vietų skaičius ribotas. Būtina registracija.
