Lenkija nusprendė nelaukti, kol Europos Sąjunga įgyvendins bendrą iniciatyvą dėl „dronų sienos“, ir imasi veiksmų savarankiškai. Kaip pranešė agentūra Bloomberg, Varšuva per kelis mėnesius pradės kurti nacionalinę sistemą, skirtą kovai su bepiločiais orlaiviais.
Lenkijos gynybos viceministras Čežaris Tomčikas (Cezary Tomczyk) patvirtino, kad ministerija jau netrukus paskelbs investicijų programą, apimančią dronų aptikimo, slopinimo ir neutralizavimo technologijas. Pirmieji šios sistemos pajėgumai turėtų pradėti veikti jau po trijų mėnesių, o visa sistema bus įdiegta per dvejus metus.
„Lenkija dalyvauja Europos Sąjungos projekte, tačiau nacionaliniai poreikiai yra mūsų prioritetas“, – sakė Č, Tomčikas, pridūręs, kad bent pusė sutarčių bus skiriama lenkų gamintojams.
Kol kas projekto biudžetas neskelbiamas, tačiau planuojama, kad didžioji dalis darbų bus atliekama vietos pramonės jėgomis.
Reakcija į Rusijos dronų įsiveržimus
Lenkijos sprendimą paskatino rugsėjį įvykęs incidentas, kai į šalies oro erdvę pateko apie dvi dešimtis dronų, kuriuos Varšuva priskyrė Rusijai. Tuomet buvo pakelti Lenkijos ir NATO oro pajėgų naikintuvai, o įvykis tapo viena rimčiausių oro erdvės pažeidimų situacijų nuo karo Ukrainoje pradžios.
Po šio incidento Europos Sąjunga paskelbė apie ketinimus kurti bendrą „dronų sieną“ ir pradėti oro stebėjimo operaciją „Rytų sargas“ (Eastern Sentry). Tačiau Lenkija nusprendė nelaukti bendrų procedūrų ir iš anksto stiprinti savo priešdroninę gynybą.
Greitas atsakas ir vietinė pramonė
Lenkijos planas numato, kad jau šių metų pabaigoje bus pradėta diegti pirmoji radarų ir signalų slopinimo įranga. Lenkijos žiniasklaidos teigimu, bus naudojamos vietinės technologijos, o bendradarbiavimas su užsienio partneriais orientuosis į programinės įrangos ir dirbtinio intelekto sprendimus.
Ekspertai pažymi, kad Varšuvos sprendimas – tai dalis didesnės Rytų Europos tendencijos: NATO rytinio flango šalys siekia greičiau stiprinti savo oro erdvės apsaugą nuo mažų ir pigių dronų, kuriuos naudoja tiek karinės, tiek teroristinės grupuotės.
Ką tai reiškia Lietuvai
Lenkija yra pagrindinė Lietuvos karinė ir logistinė sąjungininkė Rytų NATO flange, todėl jos sprendimai tiesiogiai veikia ir regiono saugumą. Lenkijos pavyzdys rodo, kad valstybės, esančios arti Rusijos ir Baltarusijos sienų, negali laukti sudėtingų ES procedūrų – būtina imtis iniciatyvos ir kurti nacionalinius sprendimus.
Lietuvos gynybos ekspertai ne kartą pabrėžė, kad mūsų šaliai taip pat svarbu plėtoti vietines priešdronines technologijas ir bendradarbiauti su kaimynais.
Parengta pagal Bloomberg, AP News, Le Monde, UNN.ua, Mezha.net, Politico.eu
Kad Lenkija kuria savo “dronų sieną” tai gerai, bet prie ko čia yra, kad “nelaukia Briuselio sprendimų”…