Atrodo, stabdymas – paprastas veiksmas: pamatei kliūtį, paspaudei pedalą, automobilis sustojo. Tačiau tikrovėje viskas kur kas sudėtingiau. Reakcijos laikas, kelio danga, automobilio technika ar paties vairuotojo įpročiai – kiekviena smulkmena gali prailginti stabdymo kelią. O tie keli papildomi metrai – nulemti, ar kelionę tęsite saugiai, ar sukelsite pavojų aplinkiniams.
Ypač dabar, prasidėjus rudens sezonui, kai eismas keliuose tampa intensyvesnis – visi skuba į darbus, susitikimus, todėl dažnai nesilaiko saugaus atstumo. Tokios aplinkybės bei per silpnas, padėteis neatitinkantis stabdymas išprovokuoja susidūrimus. Ką daryti, kad tokių atvejų pavyktų išvengti? Ir kodėl, draudikų teigimu, net iš pažiūros nedidelis smūgis į kitą automobilį neretai virsta tūkstantinėmis sąskaitomis?
Kai automobilis tampa svetaine ant ratų
Susidūrimus tarp automobilių dažniausiai nulemia ne technika, o pavėluota vairuotojo reakcija, kurią išprovokuoja apgaulingas saugumo jausmas. Sertifikuotas ekovairavimo instruktorius Artūras Pakėnas atkreipia dėmesį, kad sėdėdami automoblyje vairuotojai neretai per daug atsipalaiduoja.
„Pavyzdžiui, vairuojant motociklą ar dviratį nė sekundės neatitraukiame akių nuo kelio – kitaip tokiomis transporto priemonėmis tiesiog nenuvažiuotume nei šimto metrų. Tačiau automobilyje atsiranda pagunda atsipalaiduoti – pakeisti radijo stotį, atsigerti vandens ar patikrinti navigaciją. Būtent tokios akimirkos ir prailgina stabdymo kelią“, – sako A. Pakėnas.
Draudikų duomenys rodo, kad viena dažniausių avarijų priežasčių – neatidumas ir per mažas atstumas iki priekyje važiuojančio automobilio. Tokie susidūrimai ypač dažni piko valandomis, savaitgaliais ar švenčių dienomis, kai transporto priemonių srautas kelyje būna didesnis.
Mindaugas Balinskas, ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas, pastebi, kad populiarus vairuotojų pasiteisinimas „kitas staiga stabdė“ neatleidžia nuo atsakomybės. Kelių eismo taisyklės aiškiai nurodo, jog vairuotojas privalo laikytis saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės, kad staigaus stabdymo atveju spėtų sustoti ir išvengtų susidūrimo.
„Jeigu dėl kelyje pasitaikiusios kliūties teko staigiai stabdyti ir sėkmingai sustojote, o į jus vis tiek atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis, svarbiausia nepasiduoti manipuliacijoms dėl kaltės. Kilus abejonėms ar nesutarimams, geriausia kviesti policijos ekipažą, kuris objektyviai įvertins situaciją“, – pataria M. Balinskas.
Stabdymo mitai, kurie kainuoja brangiai
Net ir laikantis saugaus atstumo, kritiniu momentu vairuotojus dažnai paralyžiuoja baimė. Dažniausia klaida, anot instruktoriaus A. Pakėno – stabdį spausti per silpnai.
„Visada sakau: bijoti reikia ne stabdyti, o nespėti sustoti. Greičiau sustosite – greičiau išvengsite pavojaus. Baimė, kad mašina pradės slysti ar taps nevaldoma, atėjusi iš senų laikų, kai stabdžių sistemos buvo primityvios. Šiuolaikiniai automobiliai leidžia sustoti kur kas greičiau ir saugiau, bet vairuotojai šių galimybių neišnaudoja“, – sako vairavimo instruktorius.
Vairuotojų baimę stabdyti dar labiau sustiprina mitas apie stabdžių antiblokavimo sistemą (ABS). Daugelis vis dar įsitikinę, kad ji sutrumpina stabdymo kelią. Iš tiesų – priešingai. Ant slidžios dangos, pavyzdžiui, sniego ar ledo, jis netgi pailgėja. Tikroji ABS paskirtis – leisti valdyti automobilį stabdant visu pajėgumu ir apvažiuoti kliūtį.
„Pajutę vibraciją po pėda daugelis vairuotojų išsigąsta ir atleidžia stabdį. Reikia daryti priešingai – jį spausti dar stipriau“, – aiškina A. Pakėnas.
Pasak M. Balinsko, netinkamas stabdymas neretai baigiasi ne tik avarija, bet ir tūkstantinėmis sąskaitomis.
„Didesnę žalą dažniausiai patiria pats avarijos kaltininkas, nes apgadinamas jo automobilio priekis, kuriame sumontuoti, pavyzdžiui, brangūs žibintai, radarai, naktinio matymo kameros ar radiatoriai. Vien žibintų kaina gali siekti 2–5 tūkst. eurų. Kartais atsitrenkus į kito automobilio galą žala iš pradžių atrodo nedidelė, tačiau pradėjus ardyti automobilį paaiškėja tikroji suma“, – pabrėžia draudikas.
Įgūdžiai, kurie rūdija greičiau nei stabdžiai
Neatnaujinami vairavimo įgūdžiai gali būti tokie pat pavojingi kaip ir susidėvėję stabdžiai. Pasak A. Pakėno, daugelis vairuotojų įsitikinę, kad vairuotojo pažymėjimas reiškia mokslo pabaigą, o pasiūlymas tobulinti žinias, dažnai sutinkamas neigiamai.
„Kiek trapūs yra vairavimo įgūdžiai, atskleidžia kasmetis praktinis egzaminas, kurį vairuotojams surengia ruduo. Po liūčių automobiliai dažnai praranda sukibimą su keliu ir stabdymas tampa nepalyginamai ilgesnis. Ant kelio liekantys nuplauti numeriai tik primena, kad daugelis vairuotojų neįvertina, kokia jėga automobilis trenkiasi į vandenį ir kaip lengvai kyla akvaplanavimas“, – pažymi vairavimo instruktorius A. Pakėnas.
Technologijos ir eismo sąlygos nuolat keičiasi, todėl vairuotojo žinios ir įgūdžiai taip pat turi būti nuolat atnaujinami. Pasak A. Pakėno, vienas geriausių būdų tai padaryti – praktiniai mokymai autodromuose, kur saugioje aplinkoje galima pajusti tikrąsias automobilio stabdymo galimybes ir išmokti tinkamai reaguoti kritinėse situacijose.
Trys paprasti žingsniai, kad stabdyti nereikėtų paskutinę sekundę
Žinovai dalijasi trimis patarimais, kurie gali padėti išvengti klaidų kritinėje situacijoje ir sustoti laiku.
Taikykite dviejų sekundžių taisyklę. Stebėkite priekyje važiuojantį automobilį – kai jis pravažiuoja kelio ženklą ar kitą objektą, jūs prie jo turite privažiuoti tik po dviejų sekundžių. Tai paprastas būdas įsitikinti, kad laikotės saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės.
Pasipraktikuokite saugioje aplinkoje. Autodromas ar specialiai tam skirta mokymų vieta leidžia saugiai pajusti, ką iš tikrųjų daro ABS ir kiek jėgos reikia, norint sustabdyti automobilį.
Nepasitikėkite vien technologijomis. Net moderniausias automobilis nepadės, jei dėmesys nukryps nuo kelio. Vairuodami neatlikinėkite pašalinių veiksmų – pamatysite, kaip tai pagerina reakciją.
Parengta pagal „Compensa Vienna Insurance Group“ pranešimą
