Spalio 26 dieną vėl persuksime savo laikrodžių rodykles viena valanda atgal ir grįšime prie žiemos laiko.
Toks laiko kaitaliojimas iki šiol vyksta norint veiksmingiau išnaudoti šviesųjį paros metą. Tačiau yra kritikuojamas dėl neigiamo poveikio sveikatai, skeptiškai žiūrima ir į tokio sprendimo ekonominę naudą.
Tad ar iš tiesų laiko persukimas dar padeda sumažinti sąskaitas už elektrą?
Istorinis sprendimas – nebesvarbus šiandien
„Visais laikais buvo norima sutaupyti kuo daugiau energijos ir taip sumažinti savo išlaidas. Tad nieko keisto, kad viena pagrindinių laiko persukimo priežasčių yra ir ekonominė.
Manoma, kad pavasarį pasukant laikrodžių rodykles valanda į priekį, šiltuoju metų laiku galima ilgiau naudotis natūralia šviesa vakare. Tokiu būdu sumažėja dirbtinio apšvietimo poreikis ir gerokai sutaupoma elektros energijos.
Tai išties veikdavo anksčiau, kai elektros lemputės sunaudodavo labai daug energijos“, – apie laiko persukimo priežastis kalba nepriklausomo elektros energijos tiekėjo „Elektrum Lietuva“ Gaminių vystymo vadovė Eglė Afanasjeva.
Vasaros laiko įvedimas
Sukioti laikrodžių rodykles ir įvesti vadinamąjį vasaros laiką dar 1895 metais pirmąkart pasiūlė anglų kilmės mokslininkas Džordžas Vernonas Hadsonas (George Vernon Hudson). Nors daug kas sumanymo autorystę priskiria 1907-ais straipsnį „Dienos šviesos švaistymas“ parašiusiam anglui Vilijamui Viletui (William Willett).
Nors pirmas toks sumanymas nesulaukė didelio susidomėjimo, tačiau Pirmojo pasaulinio karo metais, siekiant veiksmingiau išnaudoti dienos šviesą ir taupyti karo reikmėms skirtą elektros energiją, ji galiausiai vienai vasarai buvo pritaikyta praktikoje Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Vėliau vos metams – ir JAV.
Ilgainiui tokia praktika dažnėjo, ją išbandė vis daugiau šalių. 1980 metais visoje Europos Sąjungoje nutarta du kartus per metus – paskutinį kovo ir spalio sekmadienį – persukti laikrodžio rodykles viena valanda.
Tokią praktiką taip pat perėmė Australija, Kanada, JAV ir daugybė kitų valstybių. Vasaros laikas Lietuvoje pradėtas taikyti 1981 metais ir su pertraukomis naudojamas iki šiol. Šiemet laikrodžių rodyklės bus persuktos valanda atgal naktį iš spalio 25-osios į 26 dieną.
Dirbtinis apšvietimas – tik nedidelė elektros dalis
Ilgainiui laikrodžio rodyklių sukiojimo dažnumas pasaulyje gerokai sumažėjo, dėl jo naudos jau kurį laiką diskutuojama ir Lietuvoje. Nors sveikatos apsaugos žinovai pastebi, kad rudenį laiko persukimas yra lengvesnis negu pavasarį, visgi žmonėms tokios pasekmės kaip sutrikęs miegas, nuovargis ir dirglumas gali justis ir savaitę. O jautresniems – netgi tris.
Kaip teigia E. Afanasjeva, vis labiau abejojama ir dėl ekonominės naudos – dirbtinis apšvietimas, priklausomai nuo jo rūšies, gali nulemti iki maždaug 15 proc. viso elektros energijos suvartojimo. Suvartojimą galima dar labiau sumažinti naudojant itin taupias elektros lemputes. Tačiau šildymo poreikis rudens ar žiemos rytą gali ir gerokai išaugti.
„Įsigaliojus žiemos laikui spalio pabaigoje tenka keltis valanda vėliau, kuomet tamsus paros metas yra ilgesnis, o oro temperatūra žemesnė. Švinta vėliau, temsta anksčiau.
Tuomet gyventojai suvartoja daugiau elektros energijos, o ypač tie, kurie šildo namus kondicionieriais, elektriniais šildytuvais ar šilumos siurbliais. Tai gali lemti didesnį elektros energijos suvartojimą. Negana to, persukant laiką pasislenka ir dviejų laiko zonų tarifo intervalai.
Brangesnis dienos tarifas žiemą „įsijungia“ nuo 7 val. ryto – valanda anksčiau nei vasaros metu, kas taip pat nepadeda sumažinti elektros sąskaitų“, – nuogąstauja „Elektrum Lietuva“ atstovė.
Ji skaičiuoja, kad jei dviejų laiko zonų tarifą pasirinkęs vartotojas vasaros metu darbo dienomis 7–8 val. ryte sunaudoja po maždaug 1 kWh ir už ją moka nakties tarifu (0,162 EUR už kWh). Tada jis mėnesio pabaigoje už 20 darbo dienų rytų iš viso sumoka 3,24 EUR. Žiemą tuo pačiu metu mokama dienos tarifu (0,262 EUR už kWh) ir jei suvartojimas nesikeičia, sąskaita paauga jau iki 5,24 EUR.
„Žinoma, reikia nepamiršti ir šildymo, dėl ko skirtumas gali būti dar didesnis. Vertinant visus šiuos dalykus, matome, kad laiko persukimas šiais laikais sumažinti elektros sąskaitų jau nebepadeda.
Vartotojas paprastai negauna jokios naudos ir sumoka daugiau. Tokią tendenciją dažniausiai gali pamatyti ne tik dviejų zonų, bet ir vienos laiko zonos tarifą pasirinkę vartotojai“, – teigia energetikos žinovė.
Europa vis dar nesusitarė
Dar 2019 metais Europos Parlamentas balsavo už tai, kad laiko sukiojimo būtų atsisakyta nuo 2021 metų, suteikiant valstybėms galimybę nuspręsti, kurį laiką – vasaros ar žiemos – jos nori išlaikyti visam laikui. Tačiau kol kas šis sprendimas buvo atidėtas. O šalys narės iki šiol neranda bendro sutarimo kaip ir kada įgyvendinti šį pakeitimą.
Apie bendrovę
„Elektrum Lietuva“ yra didžiausios Baltijos šalyse elektros gamintojos „Latvenergo“ Grupės įmonė. Ji teikia energetikos sprendimus buitiniams ir verslo klientams Lietuvoje.
66 proc. grupės pagamintos elektros energijos yra iš atsinaujinančių šaltinių. Bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiuo metu tiekia elektrą daugiau nei 12 tūkst. įmonių, savo elektros tiekėju įmonę pasirinko daugiau kaip 236 tūkst. namų ūkių.
Bendrovė yra įrengusi 11 saulės parkų (159 MW), o šiuo metu vystomų naujų saulės ir vėjo parkų bendra galia viršija 500 MW. „Elektrum Lietuva“ plėtoja ir viešą elektromobilių įkrovimo tinklą „Elektrum Drive“. Šiuo metu Lietuvoje veikia 367 įkrovimo prieigų, o visose Baltijos šalyse jų skaičiuojama per 1100.
Tegu drąsiosios ES šalys atkiša špygą europiniams biurokratams ir pačios pasirenka, kas joms geriau – sukioti laikrodžius, ar nesukioti. Pavyzdžiui, jei Baltijos ir Skandinavijos šalys išdrįs tą problemą spręsti savo nuožiūra, tai padrąsintų imtis ryžtingesnių veismų ir kitas, vis dar svyruojančias. O pietinės Europos šalys tegu elgiasi, kaip joms geriau. Ne visada gerai, kai “vienybė žydi”, juk puikiai žinome, kas dedasi “Vienybės žydėjimo šalyse – Š. Korėjoje, Rusijoje, Baltarusijoje ir pan.)
Visiškai pritariu.
Na, su laiko sukiojimu yra taip pat, kaip su transvestitais. Kokia kam iš jų nauda , bet jų liesti negalima. Taip ir čia: svarbiausia ne tai , ar tai logiška, naudinga ir naturalu, bet ar jūs pasirašote po mūsų nesąmonėmis. Tas kas atsisakytų šokinėti – užsitrauktų nenuolankumo nuodėmę. O kas nori papulti į maištininkų prieš Poną sąrašą ? Tai tik ištikimybės Globalistams testas ir jį visi stengiasi išlaikyti.
Lietuvoje – 21:06 val.
Nyderlanduose – 20:06 val.
Vanas, ten vėliau nei pas mus rytas aušta? Bent jau mūsiškiai taip įsitikinę.
O jei ne laikrodžius sukiotume, o tik darbo dienos pradžią 1 val. paankstintume? Vieną kartą ir visiems laikams?