Spalio 22–25 dienomis Vilniaus universiteto filologijos fakultete vyks svarbiausias baltų kalbų ir raštijos mokslo renginys – XIV tarptautinis baltistų kongresas. Nuo 1965 m. besitęsianti kongresų tradicija kas penkerius metus Vilniuje ar Rygoje suburia baltistus, taip pat lituanistus, latvistus, prūsistus, kad jie dalintųsi svarbiausiais tyrimų rezultatais, brėžtų ateities darbų gaires ir planuotų bendrus projektus.
Šių metų kongresui pranešimus parengė daugiau nei 170 autorių iš 16 šalių – Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Italijos, Vokietijos, Čekijos, Austrijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, JAV, Estijos ir Japonijos. Baltistai dirbs aštuoniose teminėse ir bendrojoje sekcijose.
Be tyrimų, skirtų baltų kalbų istorijai, gramatikai, tarmėms, raštijai, vardynui, kongreso tematika apims skaitmeninę lingvistiką, indoeuropeistiką, žodžių reikšmės suvokimo, kalbų giminystės klausimus, latgalistiką ir kt.
Pačių tyrėjų suburtos sekcijos atspindi svarbiausias baltistikos sritis ir pabrėžia, kad dabarties baltų kalbų ir raštijos tyrimams svarbus naujų technologijų taikymas, o diachroniniai tyrimai išlieka viena stipriausių baltistikos sričių.
„Vilniaus universitete susiburs lingvistai, kurie tiria ne vien baltų, bet ir kitas kalbas, derina skirtingų kalbotyros ir kitų sričių tyrimo metodus, todėl tyrėjai diskutuos ne tik su savo, bet ir su kitų sričių specialistais, taip praplėsdami tyrimų perspektyvas. Užsienyje yra nemažai baltistikos centrų ir pavienių tyrėjų, todėl renginys itin reikalingas baltistų bendruomenei burti, megzti ir palaikyti tyrėjų ryšiams, kartu skatinant tarpdisciplininį dialogą ir bendradarbiavimą. Nuo ankstesnių šis kongresas skiriasi aktyviai įgyvendinama tvarumo idėja – mes siekiame taupyti gamtos išteklius, nedauginti plastiko, pakuočių, nešvaistyti popieriaus“, – teigia kongreso organizacinio komiteto pirmininkė VU Baltistikos katedros vedėja prof. Daiva Sinkevičiūtė.
Be darbo sekcijose, VU vyks ir daugiau baltistikai skirtų renginių.
Spalio 21 d. kongreso dalyviai rinksis į diskusiją „Baltistikos dabartis ir ateitis“ VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje, kur aptars baltistikos mokslui kylančias problemas ir iššūkius.
Spalio 23 d. VU bibliotekoje bus atidaryta paroda „Baltistikos istorija Vilniaus universitete (1945–1990)“, paminėtos kalbotyros žurnalų „Baltistica“ ir „Res Balticae“ sukaktys.
„Respublikos” str. apie Baltušius rasite (tikslių adresų tyčia nerašau – kad šių ištraukų ieškodami ir kitus straipsnius apie juos paskaitytumėte)
„Aš sakau, norėčiau sakyti „Lietuvos“, man sako, mes irgi norėtume, bet negalima, Lietuvos radijas ir televizija kaip tokie neegzistuoja, užtenka ELERTĖ. Man, senai propagandistei, žinančiai, kad pirmiausia buvo žodis, aišku, kad pirmiausia žodį ir reikia sunaikinti: kuo mažiau skambės žodis „Lietuva“, tuo greičiau bus atprasta jį ir girdėti.”
„Keista, gal dėl to, kad per dažnai kaišioju knygon pirštą, bet pataikau vis į tą pačią vietą, kaip Juza pjauna rasotus dobilus. Ir nieko gražesnio lietuvių prozoje už tą epizodą, kaip Juza pjauna dobilus, aš nerandu ir šiandien.“