Rugsėjį pasaulis pasaulis minėjo Alzheimerio dieną. Pasaulio Sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, demencija kasmet paliečia apie 10 mln. žmonių, o Alzheimeris – dažniausiai diagnozuojama jos forma. Ir nors vystomi moksliniai tyrimai teikia vilties, pasak „Hila“ Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos neurologės med. dr. Vainetos Valeikienės, šios ligos biologija sudėtinga ir mokslas bei medicina dar turi daug nuveikti. Taigi, kol kas kertinį vaidmenį kovoje su šia sudėtinga liga vaidina gebėjimas anksti pastebėti jai būdingus simptomus. Specialistė pasakoja, kaip juos atpažinti.
Kas yra Alzheimeris?
Alzheimeris yra lėtinė, progresuojanti neurodegeneracinė liga. Alzheimerio liga yra viena iš dažniausiai pasitaikančių demencijos formų sulaukus vyresnio amžiaus. Jai tenka 60–70 procentų; kraujagyslinei demencijai, atsirandančiai po kraujotakos sutrikimų, – 15 procentų ir dar 15 procentų – visoms kitoms demencijoms.
Jeigu suserga jaunesnio amžiaus žmogus – iki 65 metų, neretai ir tik perkopęs 50 metų ribą, liga greičiau progresuoja, tad išgyvenamumas trumpesnis nei tų, kurie suserga sulaukę beveik 80 metų. Jeigu susergama jaunesnio amžiaus, išgyvenamumas – 5–7 metai, vyresniems – apie 10 metų.
Kaip atpažinti pirmuosius Alzheimerio požymius?
Neretai ligos pradžia nepastebima, kartais pradeda keistis žmogaus elgesys, pomėgiai. Buvęs aktyvus, daug bendraujantis asmuo tampa pasyvesnis, nustoja domėtis tuo, kas neseniai žadino aistrą gyventi. Aktyviai keliaujantis, einantis į koncertus, renginius asmuo nebetenka intereso su kuo nors bendrauti, net išeiti iš namų. Pradeda užmiršti nesenus įvykius, todėl kartais tai tampa priežastimi, kodėl nenori susitikti su draugais, giminaičiais. Jeigu susergama jaunesniame amžiuje, neretai pirmasis simptomas yra kalbos sutrikimas, pamirštami paprastų daiktų pavadinimai, trūksta žodžių, sakiniai tampa trumpi.
Neretai artimieji į tai nelabai kreipia dėmesio, nes mano, kad su amžiumi natūralu, jog siaurėja interesų ratas, iš namų nesinori išeiti ir dėl bendrai silpstančios sveikatos. Bet neretai tai jau yra Alzheimerio ligos pranašas.
Vadinasi, pagalbos į gydytojus galime kreiptis per vėlai?
Liga diagnozuojama vertinant paties žmogaus nusiskundimus, nors neretai jis niekuo nesiskundžia. Taip pat remiantis artimųjų išsakomais pastebėjimais.
Yra atliekama galvos kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tyrimas, kraujo tyrimai, siekiant atmesti skydliaukės, kepenų, inkstų funkcijos sutrikimus, nes tai irgi gali sąlygoti atminties sutrikimus. Taip pat vertinama, ar nėra vitamino B12 deficito. Tam tikrais atvejais atliekami ir genetiniai tyrimai.
Kas vyksta žmogaus organizme, kai šis suserga Alzheimerio liga?
Kai susergama Alzheimerio liga, plonėja nervų skaidulos, vyksta lėtinė neurodegeneracija, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai (amiloidas, proteinas Tau), sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Dėl to keičiasi elgesys, prastėja atmintis – ypač naujos informacijos įsiminimas ir trumpalaikė atmintis, keičiasi interesai, apima apatija, vargina nuotaikų kaita.
Ši liga dažniausiai nustatoma vyresnio ir senyvo amžiaus žmonėms, tačiau pasitaiko atvejų, kai Alzheimerio liga diagnozuojama ir gana jauname amžiuje.
Ar įmanoma suvaldyti, pristabdyti Alzheimerio ligą?
Nors ši lėtinė progresuojanti liga šiandien vis dar nėra išgydoma, ją vis tiek būtina gydyti tikintis, kad nors kiek sulėtės progresavimas. Labai svarbu nuolat konsultuotis su gydančiu neurologu, kad būtų įvertintas ligos progresavimas, gretutiniai simptomai. Tai svarbu ne tik sergančiajam, bet ir artimiesiems, kurie juo rūpinasi.
Artimiesiems turbūt irgi nelengva, kai brangus žmogus serga tokia liga?
Artimiesiems taip pat būna labai sunku ir dažnai iškyla dilema – slaugyti sergantįjį patiems ar ieškoti profesionalų pagalbos. Jeigu sergančiojo Alzheimerio liga artimieji tikrai žino, kad negalės slaugyti jo namuose iki paskutinės dienos ir reikės apgyvendinti slaugos įstaigoje, rekomenduojama tai padaryti kuo anksčiau, kad pacientas galėtų prisitaikyti prie naujos aplinkos.
O ar įmanoma užbėgti šiai ligai už akių?
Egzistuoja įvairių rekomendacijų, pavyzdžiui, Viduržemio jūros dieta kaip profilaktika neurodegeneracinėms ligoms: valgyti daugiau jūros produktų, alyvuogių, vartoti alyvuogių aliejaus, daug šviežių daržovių. Vis dėlto moksliškai patvirtintos šios ligos profilaktikos kol kas nėra.
Parengta pagal „Hila“ pranešimą
