Kokiais vis dėlto padugnėmis reikia būti, kad per Čiurlionio 150 jubiliejų visaip manipuliuoti ir naudoti jo vardą ir muziką savo trumparegiškoms politinėms ambicijoms ir rietenoms patenkinti.
Čiurlionis nepriklauso partijoms, merams, Pirmininkams, Prezidentams, ministrams, rektoriams, kultūrininkams ir kultūristams, profesoriams ir akademikams, konformistams ir prisitaikėliams.
Jam vienodai rodė jų visų pareigos, vardai, „naudingos socialinės pažintys“ ir politinių lavonų šokiai, ir t.t.
Didžiausia Gėda Lietuvai ir jos politikieriams, jos kultūrai! Realiai vemt verčia! Gal jau gana?
Autorius yra M. K. Čiurlionio brolio Jono anūkas, filosofijos mokslų daktaras, dėstytojas ir žinomas roko muzikantas
Čia tai tikslus bakstelėjimas “kultūrininkų” šūkavimo organizatoriams, jų piketo užsakovams ir patiems šūkautojams tiesiai į kaktą. Tikram menininkui gėda šokti pagal politikų dūdelę. “Kultūrininkai” pražiopsojo progą neužlipti ant grėblio ir nevartyti Čiurlionio karste. O kas gražiausia, kad bakstelėjo ne koks nors “kaimietis”, o tikras didžiojo menininko kraujo ryšio atstovas.
Infosofijos požiūriu M. K. Čiurlionis yra vienas iš dešimties žymiausių žmonijos švyturių – kosmovizionierius. Jis savo meninėje kūryboje rėmėsi lietuvių pagoniška pasaulėmata. Todėl jo nesuprato bendraamžiai. Dabar jį pradedame suprasti.
Jonas IVOŠKA: Kaip neprišaukti valstybinio perversmo
– respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/isklausyk-respublika/jonas-ivoska-kaip-neprisaukti-valstybinio-perversmo/
Manau, kad todėl ir buvo Čiurlionio “Jūra” iškelta protesto lyg ir himnu. Čiurlionis buvo daugiau nei politika. (arba, jei norit, toli nuo politikos) ir tuo pat nebuvo svetimas lietuviškai pilietinei savimonei. Pvz. J.Basanavičiaus iškeltą “Tautos namų ” idėją palaikė itin entuziastingai. Alternatyva galėtų būti Naujalio daina Maironio žodžiais “Lietuva brangi”. Bet mano įspūdžiu, tai labiau vyresnės kartos labai įspūdinga daina, lietuviškos choro muzikos klasika, bet protestas- ne vien vyresnės kartos.
Labai nesiplėsiu, bet šis pasirinkimas- nėra “pasisavinimas”. Aš tikrai nieko prieš neturiu, Priešingai.
Pagaliau, juokais pridursiu- niekas gi netrukdo NA surengti atsakomąjį trombono muzikos koncertą su šokiais prie kubilo ir Žemaitaičio poetiniais skaitymais…:)
Laukiau bent vieno panašaus į šį pasisakymo. Tiesiog nebepakeliama buvo žiūrėti į avigalvių visur kaišiojamą Čiurlionio vardą ir paveikslų vaizdus protesto kontekste. Pribloškė Čiurlionio giminaičio Zubovo pasisakymai ir podraug su išplautagalviais “kultūrininkais” pasipiktinimai dėl kultūros ministro. Kurgi ne, juk buvo svarbu “neiškristi” iš politinio konteksto, pasakyti tai, ko tikisi protesto sumanytojai ir vykdytojai ir išskubėti į išvajotąją Italiją, Romą. kur visus metus vyks Lietuvos kultūros renginiai. Zubovas turbūt nematė nieko įžeidžiančio, kuomet “kultūrininkai” naudojo Čiurlionio vardą rėksnių ir ūbautojų sueigoje. Vis dėlto, Čiurlionio giminėje nėra vien zubovai. Atsirado adekvatus ir mąstantis žmogus, ryžęsis tarti savo žodį. Pagarba Jonui Čiurlioniui.
Toks galingas kultūrininkas. Na ir ką jam pasakyt?
Manau šitaip- “tvirtos rankos spaudžia varpą- vyrai, kibkie į darbą”>>:)
Šio straipsnio tikrai reikėjo. Manau, pažeistos MKČ autorinės teises, kūrinį naudojant politikavimui.
Kodel politikieriai tylėjo, kai buvo niekinami mūsų didieji žmones, jų kūryba, pradedant nuo J. Basanavičiaus, S. Nėries ir kitų…
Man vakar buvo baisu dėl sukėlusiųjų triukšmą visoj Lietuvoj, jų bukumo, ,,išgarsinant” Lietuvą ir už jos ribų. Jie tikrai nėra patriotai. Ypač įtemptoje geopolitinėje situacijoje.
Manau, garbusis kompozitorius būtų visiškai sutikęs su šio straipsnio autoriumi, savio giminaičiu.
Janonį pamiršote- “pasitrauk, netrukdyk, juk matai, kad kalu”…)
Nepamiršau. Paprasčiausiai, jis tamstai, o ne man, atrodo čia tinkantis.
Verčiau pasimokykite kabutes tekste lietuvių kalba rašyti pagal lietuvių, o ne rusų, kalbos reikalavimą.
Ar ne? Vaje vaje. Tikrai- kabutės svarbiau už turinį jums tą sako komentatorius “tikrai”..:)
Ar ne? Vaje vaje. Tikrai- kabutės svarbiau už turinį jums tą sako komentatorius “tikrai”..:Autorinės teisės būna riebios, tik autoriai-liesi dažnai…
Stebina, juk vadinamiems kultūrininkams menininkams, kuriems estetika visur jau daug metų turėtų kelti susirūpinimą dėl grožio, estetikos, higienos, pagaliau, reprezentacijos, sostinėje.
Deja, iš jų neteko nieko girdeti apie apleistą, nusisiotą ir nukakotą Vilnių. Kur jų balsas čia? Ir ne tik.
Apsišaukėlių kultūrininkų srovė yra tokia purvina, kad jos neįstengia išplauti net jūra…
A.A. B.Savukynas tokiais atvejais sakydavo- “kaip snargliu į dangų”.
Na, pone Čiulde, būsiu dėkingas, jei išvardinsite bent du “kultūtininkus neapsišaukėlius”, be savęs…
M.K .Čiurlionis priklauso V.Landsbergiui ir R.Zubovui
Patikslinimas nuo Dievo.
Palikit Čiurlionį ramybėje. Jums užteks “oi Zuzana, širdis mano, koks gyvenimas puikus”..
Prie ko čia Landsbergis, juk būtent jam komunistai buvo pavedę “prižiūrėti” Čiurlionį, laikomą nuo pasaulio uždarame Kaune, kad kiek plačiau apie jį – įžymųjį meninką lietuvį, o per tai ir laisvės siekiančią tautą, pasaulis mažiau žinotų.
Čiurlionio vulgarinimas jau buvo padarytas pavadinant oro uostą jo vardu. Dabar tuo keliu patraukta toliau. Baisus jausmo, suvokimo kas yra kas smukimas ištikęs Lietuvą.
Dėl oro uosto tiesa. Išvis kvailystė konkrečių žmonių vardus naudoti ne jų nuosavybei pavadinti.
O kaip Šopeno oro uostas Varšuvoje?
Lenkija ne pavyzdys, kuriuo kokioje nors srityje Lietuvai derėtų sekti. Dvasine prasme tai visai kito jausmo žmonės. Tai atsispindi ir kalbos garsų skirtume. Kaip Oskaras Milašius sakė, dėjimasis su Lenkija yra Lietuvos prapultis.
>Kažin
Atsimenu dainą: “Pagrok man paskutinį kart Šopeną, – tegul jis pirmą pažintį primins. Žinau gerai, kad skiriamės šiandieną: ir vėl ruduo į širdį skverbtis ims. Pagrok pagrok, lai akordai vėlei širdin pavasarį man sugrąžins…”. Grojau tada trombonu kartu su kitais KPI (dabar KTU) studentais, kai dainavo Silva Ventytė, – ir tapom tada studentų muzikos festivalio nugalėtojais (ženkliuką turiu). Dėkoju, Kažin, kad priminėt man anas (tokias nuostabias) dienas.
O Kenedžio oro uostas? O kaip su gatvių, aikščių pavadinimai? Juk tuo kaip tik pagerbiami svarbūs, iškilūs žmonės.
Man regis truputį į lankas nusukote su tokia kritika…
Manau, gražiems dalykams tikrai puiku įvardinti nusipelniusiųjų pavardėmis.
Bet antikultūrai, kuri vyksta sukurstyta visoje Lietuvoje, netgi mokiniams apleidžiant pamokas , tai yra neleistina.
Mano tokia nuomonė. Tas pats su visais kitais pavadinimais – mėnesiai imperatorių vardais ir visa kita yra stabmeldystė.
Gatvė ir aikštė yra žmonių gyvenimo vietos, o uostas industrinė įmonė – lėktuvų “tvartas”. Panašiai yra ir su Kenedžiu – oro uostas yra jo vardu kaip Prezidento, t.y. kaip pasižymėjusio juo būnant. Gi Čiurlionis juo yra iš savęs. Čia ir yra subtilybė, kad lietuviai tai skiria, o lenkai – ne.
Aš maniau, kad lėktuvais skraido žmonės, oro uostas irgi žmonių pilnas. Pasirodo, ne, ten tik tušti lėktuvai…
Į tvartą ar garažą taip pat užeina žmonės…
Nepamirškim, kad pilnatis…
Daugelį tai ypač veikia.
O jums neatrodo, kad paprastas žmogelis, einantis į ministrus, visiems priekaištavo, kad pamirštas Čiurlionis, o kalbama tik apie jį? Štai ir nuvilnijo JŪRA kaip atsakas, kad Lietuvos Genijus tikrai nepamirštas
Buvęs ministras Kairys (ponas Banalybė) nurėžė pinigus Druskininkų Čiurlionio festivaliui (kaip ir tradiciniam Skamba skamba kankliai). Išsityčiojo iš mirtinai sergančio genijaus Tumino, griovė paminklus. Kur tada buvo šitie dabar cypiantys kultūristai?
Laukė įsakymo ir kariavo kitus savo mažuosius karus.
Taigi…
Markas Bray’us, Rutgerso universiteto docentas ir „Antifa“ organizatorius, parašęs „Antifa“ vadovą ir anksčiau dėstęs Dartmuto koledže, taip pat organizavęs „Occupy Wall Street“ judėjimą išvyko iš JAV į Europą, galimai Ispaniją, vyriausybei paskelbus „Antifa“ vietine teroristine organizacija. Bray’us likusį semestro laiką vesti paskaitas nusprendė nuotoliniu būdu.
newsblock.org/top-antifa-figure-flees-as-u-s-cracks-down/
She Asks if I Know Amy Winehouse and This Singer Shocks The Crowd:
youtube.com/watch?v=OlON-0PJT04
Liberalkonservai jau pradėjo varyti ant etnokultūros, nes apie ją prakalbo NA ir trumpai buvęs ministras, ant Etninės kultūros centro (berods taip vadinasi) vadovės Urbanavičienės.
Reziumuojant mintys to varymo tokios, kodėl nereikia etnokultūros:
1. Nelabai aišku, kas ta lietuviška etnokultūra. Tad, jei neaišku, neaišku, ką remti ir nėra ko aiškintis.
2. Etnokultūrą stipriai rėmė tarybiniais laikais. O, kas buvo daroma tais laikais, savaime blogai, remti etnokultūrą yra sovietinis atsilikimas.
3. Etnokultūrą remia tos šalys, kurios yra neteisingoje istorijos pusėje – Rusija, Vengrija, Slovakija, Gruzija, Kinija, dabar ir Indija.
4. Etnokultūros rėmimas gali paskatinti nacionalistines nuotaikas, kas gali kelti priešpriešą tarp tautų, šalių.
Gal ir dar kas buvo prirašyta. Labai pykino skaitant tuos nuodus…
Tai štai, kaip lenda liberastinė globalistinė ištautinanti išvalstybinanti ideologija.
Taip, tai tikrai labai slidi tema, ir neišmanėliams geriau ją apeiti, nes ir vienos, ir kitos pusės neteisingi veiksmai gali tapti pražūtingi. O juk to kai kas ir siekia?.. 🙁
Taip, tema subtili. Bet gyvybiškai būtina. Padėtis, kai etnokultūra yra valstybės politikos kultūros srityje užribyje, nedovanotina.
Žinoma, kai apie etnokultūrą pradeda kalbėti NA, man irgi neskaniai atrodo, nes kažin, ar jie tą daro dėl etnokultūros, greičiau iš politikavimo ir skandalų skiekio, taip dar labiau nemarginalizuoja etnokultūrą. Bet kai niekas nekalba, irgi negerai.
Keista..Ir labai neramu. Kometaruose vyrauja kokie tik norit viražai, išskyrus vieną- savigarbą. O juk šią žinią iš esmės ir skelbia “kultūrininkų” protestas. Į juos nusišluostė kojas, juos apspjaudė, išvadino, išpurvino, kanopas nusišluostė ir nusivalė snarglius ir dar jiems grąsina. Jie atsako dar labai vegetariškai….
norėčiau pasitikslinti:
ar tikrai ne kultūriNINKUS, o būtent kultūriSTUS gerb. Autorius galvoje turėjo?
Tarp proestuotojų kultūros ar etikos nerasta.
Viduramžiais buvo taisyklė: mano vasalo vasalas – man ne vasalas. Ekstrapoliuojant į dabartinį atvejį; Čiulionio brolio proanūkis – irgi Čiurlionis, bet ne Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir te nešneka šio vardu…
Jūs norite jo vardu kalbėti?