Spalio 3 d. 12 val. Klaipėdos universiteto Aula Magna auditorijų komplekse, II a. fojė, prasidės 35-ųjų metų minėjimo renginių ciklas, simboliškai siejamas su 1990 m. spalio 5 d. Aukščiausiosios Tarybos nutarimu dėl universiteto steigimo. Tai pirmasis renginys, skirtas pažymėti šią svarbią sukaktį.
Jauniausias šalyje – Klaipėdos universitetas (KU)
Nepriklausomybės aušroje gimęs vienas jauniausių šalyje – Klaipėdos universitetas (KU) – mini 35-ąją sukaktį. Nors universiteto kūrimo kelias nebuvo lengvas – neretai akmenuotas ir kupinas iššūkių – steigėjų ryžtas, vizija ir atkaklumas padėjo sukurti stiprų Vakarų Lietuvos švietimo židinį.
Šiandien KU bendradarbiauja su stipriausiais Europos universitetais ir aktyviai dalyvauja tarptautiniuose akademiniuose sumanymuose. Apie daugiau nei tris dešimtmečius trunkančią virsmo istoriją spalio 3-ąją bus galima išgirsti sukakčiai skirtoje diskusijoje bei pamatyti istorinėje parodoje.
KU garbės daktaras, socialinių mokslų daktaras, politikas, publicistas, vienas KU steigimo sumanytojų dr. Vytautas Čepas prisimena nelengvą KU pradžią.
„Sunkiai gimė… Galima palyginti su patologiniu gimdymu. Labai gerai prisimenu visas peripetijas ir galiu paliudyti – tai buvo juodas darbas. Nors visi norėjo universiteto, greta virė negeri dalykai. Buvo kaišiojami pagaliai, buvo ieškoma pažeistos įstatymo raidės. Įsteigus pasipylė skundai, kad Senatas ir rektorius neteisėtas. Visgi tai buvo laikina“, – prisimena V. Čepas.
Pasak jo, nepaisant visų sunkumų, universiteto įsteigimas – tarp reikšmingiausių asmeninių gyvenimo pasiekimų, o institucijos virsmą galima laikyti sėkmės istorija.
„Kai pažvelgi, koks miestas buvo iki universiteto ir dabar – skirtumas akivaizdus. Dabar jis gyvesnis, protingesnis, linksmesnis, kritiškesnis“, – teigia KU steigimo sumanytojas.
Klaipėdos universiteto Senato pirmininkas prof. dr. Vaidutis Laurėnas, jau kelis dešimtmečius aktyviai prisidedantis prie universiteto kūrimo ir vystymo, teigia, kad 35-oji sukaktis – tai puiki proga įvertinti universiteto nueitą kelią ir dabartinę vietą tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje aukštojo mokslo erdvėje.
„Klaipėdos universitetas – tai daugiasritis universitetas, išsiskiriantis jūros ir sveikatos mokslų specializacijomis. Jis įsikūręs strategiškai svarbiame Lietuvos regione ir aktyviai prisideda prie jo vystymo. Žinoma, kūrimo kelias buvo sudėtingas, neapsieita be pasipriešinimo. Tačiau šiandien galime drąsiai sakyti – tai lietuviškos sėkmės istorija“, – sako prof. dr. V. Laurėnas.
Kviečia į diskusiją
Renginys prasidės atvira diskusija: „Ateities universitetas: ką keisime šiandien?“ KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas kvies akademinę bendruomenę ir svečius diskutuoti apie Lietuvos universitetų ateitį.
Diskusijoje bus dalijamasi įžvalgomis ir vizijomis, kokį universitetą kursime ateities kartoms, bei aptariami principai, kuriais turėtų būti grindžiami universitetų vertės rodikliai.

Diskusijoje kartu su KU rektoriumi dalyvaus ir Lietuvos sporto universiteto rektorė prof. dr. Diana Rėklaitienė, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos LKA viršininkas plk. Ričardas Dumbliauskas bei kiti garbingi svečiai.
Tai asociacijos Klaipėdos regionas vykdančioji direktorė Viktorija Paldauskė, KU Tarybos pirmininkas, „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika, taip pat Lietuvos studentų sąjungos prezidentė Ieva Vengrovskaja.
Atidarys istorinę parodą
Po diskusijos auditorijų komplekse vyks parodos „Svarbiausiai Lietuvos investicijai į Klaipėdą – 35“ atidarymas, kurią pristatys Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorius prof. Vasilijus Safronovas.
Parodoje bus išryškinti svarbiausi Klaipėdos universiteto kūrimosi ir augimo žingsniai, pristatyti tiek istoriniai kontekstai, tiek instituciniai pokyčiai, kuriuos universitetas patyrė per 35 metus.
„Vienas pagrindinių parodos tikslų – atskleisti universiteto kūrimosi laikotarpį: kaip ši institucija buvo kuriama, kokie sumanymai tuomet sklandė, kokios diskusijos vyko.
Norime parodyti, kad 1989–1990 metais buvo svarstomos pažangios mintys, kurios aktualios ir šiandien – nors ne visos iš jų dėl įvairių priežasčių buvo įgyvendintos. Kitas svarbus tikslas – perteikti universiteto virsmą laikui bėgant“, – teigė V. Safronovas.
Paroda skatinančiu pavadinimu „Svarbiausiai Lietuvos investicijai į Klaipėdą – 35“ kvies lankytojus mintimis grįžti į Sąjūdžio epochą ir apmąstyti tuo metu žengto strateginio žingsnio įsteigti universitetą svarbą Klaipėdai ir Lietuvai.
Bus pristatomi asmeniniai, struktūriniai bei akademiniai pokyčiai, pateikiama įvairios statistinės žinios, pavyzdžiui, iliustruojančios, kiek mokslo daktarų parengta šioje alma mater per jos gyvavimo laikotarpį.





















