Būreliai svarbūs ne tik vystant vaiko įgūdžius, bet ir padeda iškrauti jėgų perteklių, pailsėti nuo mokymosi ir ugdyti naujus pomėgius. Tačiau 40 proc. Lietuvos mokinių nelanko nė vieno būrelio.
Anot mokinių ir tėvų, jų pasiūla šalyje nepakankama, labiausiai trūksta sporto būrelių. Dalis vaikų neformaliojo ugdymo veiklose nedalyvauja dėl per didelio krūvio mokykloje. Dauguma šeimų už vaiko būrelį per mėnesį linkusios mokėti iki 50 eurų.
Tokią padėtį atskleidė Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) atlikta išsami apklausa, kuria siekta sužinoti, kaip mokiniai ir jų tėvai vertina būrelius – kiek jie prieinami, kaip rengiami, kiek kainuoja ir su kokiais iššūkiais tenka susidurti.
Internetu visoje Lietuvoje 2024 m. lapkričio 27 d. – gruodžio 16 d. buvo surinktos 7277 vyresnių nei 14 metų mokinių ir 14 489 jų tėvų nuomonės.
„Apklausos rezultatai parodė, kad neformaliojo vaikų švietimo, t. y. būrelių, pasiūla Lietuvoje tik iš dalies atitinka mokinių poreikius“, – sako LINEŠA neformaliojo švietimo pažangos skyriaus vadovas Raimantas Vaitkus.
Būrelių trūksta net paklausiose srityse
Pasak R. Vaitkaus, daugiau kaip trečdalis apklaustų mokinių (40 proc.) nelankė jokio būrelio.
Iš jų 39 proc. bandė ieškoti, bet nerado tinkamo užsiėmimo po pamokų.
Dažniausiai stokojama sporto (14 proc.), kitų (neklasifikuojamų) NVŠ krypčių (12 proc.), choreografijos ir šokio (8 proc.) bei teatro ir dramos (5 proc.) būrelių.
R. Vaitkus pažymi, kad šios kryptys yra paklausiausios ir jas įgyvendina didžioji dalis neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) teikėjų, tačiau vis tiek mokiniai neranda sau tinkamo.
„Tai rodo, kad siekiant atliepti mokinių poreikius, reikėtų plėtoti sporto ir meninės raiškos užsiėmimus, kartu siūlant daugiau nestandartinių užsiėmimų. Vis dėlto, pasak eksperto, dauguma nelankančiųjų – 61 proc. – net neieškojo neformaliojo švietimo veiklų, o tai leidžia manyti, kad būrelių nelankymą lemia ne tik pasiūlos stoka“, – kalba žinovas.
Pagrindinė kliūtis – per didelis mokymosi krūvis mokyklose
„Pagrindinė priežastis, kodėl mokiniai nelanko būrelių, išlieka didelis mokymosi krūvis“, – teigia R. Vaitkus.
Net 48 proc. apklaustųjų, kurie nelankė būrelių, nurodė, kad jiems reikia daugiau laiko mokslams, o 45 proc. – kad norėtų skirti daugiau laiko kitoms veikloms.
Atviro tipo atsakymuose mokiniai dažnai minėjo: „esame apkrauti darbais ir namų darbais, todėl nebelieka laiko būreliams“, „po pamokų norisi tik pailsėti, o ne dalyvauti veiklose“.
Pasak R. Vaitkaus, ši padėtis nėra nauja – dar 2003 m. Vilniaus pedagoginio universiteto tyrimas „Popamokinės veiklos veiksmingumas“ parodė, kad būrelių lankymą labiausiai riboja tas pats veiksnys – akademinis krūvis.
Žinovas taip pat pažymi, jog apklausa rodo, kad ši tendencija ryškėja didėjant mokinių amžiui: kuo vyresni mokiniai, tuo dažniau jie nurodo, jog būtent dėl krūvio atsisako popamokinės veiklos.
Tėvai kaip kliūtį mini logistiką
„Jei norime, kad daugiau mokinių turėtų galimybę dalyvauti neformaliojo ugdymo veiklose, būtina ieškoti sprendimų dėl patogesnio užsiėmimų laiko, vietos bei pavėžėjimo“, – teigia R. Vaitkus.
Tėvų atsakymai tai patvirtina. Net 43 proc. tėvų, kurių vaikai nelanko būrelių, nurodė, kad priežastis – galimybės savarankiškai nuvykti į būrelį ar grįžti namo nebuvimas, o 42 proc. pažymėjo, jog būrelio laikas buvo nesuderinamas su galimybe vaiką pavežti ar palydėti.
Panašios tendencijos matyti ir tarp tėvų, kurių vaikai būrelius lanko. Jų sprendimams didelę ar labai didelę įtaką darė saugi vieta vaikui palaukti iki ar po būrelio (74 proc.), suderintas būrelio laikas su galimybe vaiką pavežti ar palydėti (64 proc.) bei galimybė vaikui į būrelį nuvykti ar grįžti savarankiškai (63 proc.).
Vaikų norai – svarbiau už kainą
„Nors dažnai manoma, kad tėvų sprendimą dėl vaikų būrelių labiausiai lemia kaina, apklausa atskleidė priešingą vaizdą.
Pasirodo, svarbiausias veiksnys yra pats vaikas – net 81 proc. tėvų nurodė, kad jų pasirinkimą daugiausia lėmė vaiko noras ir nuomonė apie būrelį. Dar trys iš keturių – 75 proc. – pabrėžė, jog būrelis turi suteikti progą siekti rezultatų ir tobulėti“, – vardija žinovas.
Finansai, priešingai nei galima tikėtis, pasirodė mažiau svarbūs – tik 39 proc. tėvų pripažino, kad nuolaidos ar nemokamos veiklos turėjo įtakos jų sprendimui.
Apklausos skaičiai rodo aiškią ribą
Dauguma šeimų (84 proc.) už vieno vaiko būrelį per mėnesį linkusios mokėti iki 50 eurų. O šimtą eurų ir daugiau mokėjo vos 3 proc. apklaustųjų.
Tačiau ši suma tampa kur kas didesnė, kai šeimoje yra daugiau nei vienas vaikas – išlaidos šeimai padvigubėja.
Kaip įtraukti į būrelius daugiau vaikų?
„Siekiant, kad būrelius lankytų daugiau mokinių, būtina atsižvelgti į apklausų rezultatus. Geriau derinti formalią ir neformalią veiklą, plėsti užsiėmimų įvairovę bei užtikrinti patogų ir saugų jų prieinamumą visiems vaikams“, – vardija R. Vaitkus.
Žinovas atkreipia dėmesį, kad kol kas nepakankamai išnaudojamos bendrojo ugdymo mokyklų siūlomų būrelių galimybės – nors jie yra nemokami, patogiai pasiekiami ir privalomai rengiami pačių mokyklų, juos lanko tik 44,92 proc. mokinių.
„Kai kuriose mokyklose būrelių lankomumas tesiekia vos kelis procentus, todėl, analizuojant šios padėties priežastis, akivaizdu, jog galimybių aprėpties augimui dar yra nemažai“, – sako LINEŠA atstovas.
Mokiniai ir jų tėvų apklausa apie būrelius – dalis didesnės Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros rengiamos studijos apie neformaliojo švietimo padėtį Lietuvoje.
Apie Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrą (LINEŠA)
LINEŠA yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga, teikianti pagalbą įgyvendinant valstybės politiką neformaliojo vaikų švietimo ir ugdymo karjerai srityse, koordinuojanti STEAM IR Tvarios mokyklos projektą.
Daugiau žinių: čia
